Vilniaus universitetas

MENIU

Naujienos

SODO TAKAIS VAIKŠČIOTI VIS SMAGIAU: PASIGROŽĖKIME PIRMAISIAIS PAVASARIO ŽIEDAIS!

VU Botanikos sodo takais vaikščioti vis smagiau, nes jau galime grožėtis pirmaisiais žiedais. Natūraliosios floros pavasariniai augalai išskleidžia savo žiedus tuomet, kai medžiai dar nesulapoję. Pirmuosius pavasarį žydinčius augalus daugelis puikiai pažįsta – tai šalpusnis, žibuoklės, plukės. Tačiau yra augalų, kurie panašūs į daugeliui žinomus, bet yra kitokie.  

1

Susipažinkime – tai pavasarinis švitriešis (Fricaria verna), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas (1). Nijolė Nasevičienė – VU Botanikos sodo Botaninių augalų kolekcijų kuratorė – pasakoja, kad pavasariniai švitriečiai geltonuoja lapuočių miškuose, vietomis paplitę gausiai ir sudaro kilimą.

Žydi paprastai kartu su geltonžiedėmis plukėmis. Todėl dažnai jų nė nepastebime. Skiriamasis požymis – kitokios formos lapai, jie apvalūs ar inkstiški, ryškiai žali, ilgakočiai. Švitriešiai žydi tarsi dėl gražumo, nes iš to augalui mažai naudos – susidarę vaisiukai retai kada subręsta, dauginasi adventyviniais pumpurais, kuriuos išnešioja lietaus vandens srovė.

2

Plukės – tai dar vieni anksti pavasarį žydintys vėdryninių šeimos augalai. Lietuvoje savaime paplitusios 3 plukių rūšys, savaime auga ši nuotraukoje (2) matoma geltonžiedė plukė (Anemone ranunculoides), o taip pat – baltažiedė (Anemone nemorosa) ir lieknoji (Anemone sylvestris) plukės. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, kol medžiai dar be lapų. Žydi neilgai, bet efektingai – mažai kas lieka joms abejingas!

Geltonžiedės plukės pražysta keliomis dienomis vėliau už baltažiedes plukes ir žydi ne taip gausiai. Aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose. Šios plukės paplitusios visoje Lietuvoje. Ir jau balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį geltonuoja po lapus skleidžiančiais medžiais.

3

Baltažiedės plukės (3) mėgsta drėgnesnes vietas, miškus, krūmynus ir parkus. Kartais negausiai pražysta ir rudenį. Visos mūsų gamtoje paplitusios plukės – trumpos vegetacijos augalai: pražysta pavasarį, o vasaros pradžioje nudžiūsta. Bet visos jos gražios ir vertos dėmesio. Visos plukės – ne tik dekoratyvūs, bet ir nuodingi augalai.

4

Paprastasis rūtenis (Corydalis solida) (nuotr. 4) – tai vienas dažniausiai pastebimų ankstyvojo pavasario augalų. Pražysta ir subrandina sėklas prieš medžiams sulapojant. Augalo lapai pasirodo dar kovo mėnesį, kai naktimis būna dar keli laipsnių šalčio. Sunokinęs sėklas rūtenis nuvysta ir iki kito pavasario toje vietoje jo nė žymės nelieka. Augalas vaistinis ir nuodingas.

Lietuvoje savaime auga 3 rūšys. Tai – paprastasis rūtenis (Corydalis solida), tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cava) ir tarpinis rūtenis (Corydalis intermedia) – pastarieji reti, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Auga lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, dažniausiai trąšiame dirvožemyje.