VU Botanikos sodas buvo įkurtas 1781 m. Per daugiau kaip 240 metų sodas tapo neatsiejama mokslo, taip pat švietėjiško ir socialinio gyvenimo dalimi Vilniaus universiteto ir sostinės bendruomenėms. Istorinės aplinkybės lėmė, kad botanikos sodas net keletą kartų buvo perkeltas. Šiandien jis įsikūręs ir lankytojų laukia bei teikia įvairias paslaugas dvejose Lietuvos sostinės vietose: Kairėnuose (nuo 1974 m.) ir Vingio parke (nuo 1919 m.). Bendras botanikos sodo plotas yra net 199 ha: Vingyje – 7,35 ha, Kairėnuose – 191,5 ha, tad jis yra didžiausias Lietuvoje. Sode įdomu ir istorijos mėgėjams, nes sodas Kairėnuose įsikūręs senoje dvarvietėje, kur išlikęs parkas su tvenkinių sistema, ūkiniai dvaro pastatai, o Vingio skyriuje taip pat netrūksta istorijos pėdsakų.
Sodas Kairėnuose atvertas lankytojams visus metus, o Vingio skyrius tik šiltuoju sezonu. Sode teikiamos įvairios paslaugos: pasinaudojimo sodo infrastruktūra, pavėsinėmis, iškylų aikštėmis, taip pat įvairių patalpų nuomos paslaugos. Kasmet sode vyksta švietėjiški, pažintiniai, meno, sportą ir sveiką gyvenseną populiarinantys renginiai. Čia galima užsisakyti edukacinę programą ar įvairias ekskursijas.
Vilniaus universiteto botanikos sodas, Kairėnų g. 43, Vilnius.
Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyrius, M. K. Čiurlionio g. 110, Vilnius.
Augalų kolekcijos VU Botanikos sode
VU Botanikos sodą kasmet aplanko tūkstančiai lankytojų, norinčių pasimėgauti pavasario, vasaros ir rudens gėlių, medžių spalvomis ir kvapais. Sodas kviečia atrasti biologinę įvairovę augalų kolekcijose ir jų ekspozicijose. Čia puoselėjamos gausiausios ir įspūdingiausios kolekcijos: rododendrų, alyvų, lianų, bijūnų, jurginų, vilkdalgių, viendienių ir kt. Daugiau kaip 40 įvairių augalų kolekcijų kaupiamos pažintiniams, edukaciniams ir moksliniams tikslams – jos skirstomos į 6 grupes: edukacines, temines, mokslines, selekcines, biologinės įvairovės ir kultūrinių augalų genofondo išsaugojimo. Iš viso jose auginama apie 10 tūkst. pavadinimų – nuo vietinių rūšių iki svetimžemių, nuo medžių ir krūmų iki tropinių ir žolinių dekoratyvinių augalų.
Dendrologinių kolekcijų pagrindą sudaro vietiniai ir svetimžemiai sumedėję augalai: medžiai, krūmai, krūmokšniai ir lianos. VU Botanikos sodo teritorijoje – Kairėnų dvaro parke, miško parke, arboretume, Vingio skyriuje ir kituose kolekciniuose plotuose – auga apie 3500 pavadinimų (rūšių, porūšių, veislių ir varietetų) sumedėjusių augalų, iš viso jie išsidėstę beveik 100 ha plote. Augalai sudaro šias kolekcijas: lianų, pušūnų, sumedėjusių magnolijūnų veislių įvairovės kolekcija, dekoratyviausių alyvų, erikinių šeimos augalų, dekoratyviausių rožių ir erškėčių, magnolijų, dekoratyvinių obelų, klevų, ir sumedėjusių magnolijūnų genčių įvairovės.
Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijos apima daugiau kaip 2900 pavadinimų augalų, dažniausiai vadinamų gėlėmis. Centrinėje dalyje įrengtos penkių teminių kolekcijų ekspozicijos: alpiniai augalai, saulėje, pavėsyje ir pusiau pavėsyje augantys augalai, pavasario, vasaros ir rudens žydėjimo kolekcijos. Aplink šias ekspozicijas išdėstytos kultūrinių augalų genofondo kolekcijos, kuriose demonstruojama morfologinė ir dekoratyvioji įvairovė: raktažolės (Primula), vilkdalgiai (Iris), bijūnai (Paeonia), lelijos (Lilium), viendienės (Hemerocallis), jurginai (Dahlia), kardeliai (Gladiolus). Kolekcijos naudojamos edukacijai, augalų pažinimui, biologinės įvairovės demonstravimui ir genetinių išteklių saugojimui.
Japoniškas sodas ir rododendrynas. Japoniškas sodas įrengtas 0,6 ha plote pagal Edo periodo pasivaikščiojimų sodo principus. Jame vyrauja Sukiya stiliaus estetika – natūralumas, kaimiškas paprastumas, darnus statinių ir gamtos santykis. 2003 m. koncepcinį sodo planą parengė ir padovanojo Japonijos kraštovaizdžio architektai Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, projektą įgyvendinti padėjo Japonijos ambasada Lietuvoje. Sodas jungiasi su Rododendrynu – jo dalis palaipsniui pereina į japoniško sodo erdvę.
Erikinių augalų kolekcijos teritorija, vadinama Rododendrynu, užima apie 1,5 ha. Čia auga virš 500 pavadinimų augalų. Dėl rododendrų gausos ir įvairovės pasaulyje būtent jie ir dominuoja šioje kolekcijoje. Augalai išdėstyti pagal geografinį principą, atsižvelgiant į reljefą ir ekologinius poreikius.
Žaliasis pastatas. Kažkada tai buvęs labai neišvaizdus 1962 m. statybos, baltų silikatinių plytų pastatas, rekonstruotas 2013–2016 m. Šiandien tai vienintelis toks pastatas Lietuvoje, sulaukęs ir tarptautinio pripažinimo: 2017 m. laimėta pirmoji vieta už jo apželdinimo technologiją Europos sodų asociacijos (European Garden Association – "Natur in Garden" Intenational) organizuotame tarptautiniame konkurse. Rekonstruoto pastato dizaino autorius nacionalinės premijos laureatas architektas Rolandas Palekas. Šiandieną rekonstruotas pastatas tarnauja tiek sodo darbuotojams, tiek lankytojams. Sodo lankytojams skirtas pietinis pastato įėjimas, per jį galima pasikelti į apžvalgos terasą, o pakeliui apžiūrėti įrengtą ekspoziciją – „Dygujį sodą“.
Alyvų kalnas. Kolekcija užima 1,5 ha plotą. Joje auga apie 600 alyvų krūmų – 17 rūšių ir daugiau kaip 180 veislių. Kolekcijoje atsiskleidžia įspūdinga žiedų įvairovė: baltos, violetinės, melsvos, alyvinės, rožinės, rausvai raudonos ir purpurinės spalvos, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai žiedai. Alyvos žydi skirtingu metu – nuo ankstyvųjų iki vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų veislių, todėl žydėjimo laikotarpis kolekcijoje yra ilgas ir dinamiškas.
Lietuvos flora. Apie trečdalį VU botanikos sodo teritorijos sudaro natūralios gamtinės buveinės – mišku ar žolynais apaugę šlaitai, kalvos, daubos, šaltiniuotos pievos, upeliai ir tvenkiniai. Čia išlikusi spontaninė flora ir fauna, auganti be žmogaus įsikišimo. Skirtingose buveinėse – nuo kelių kvadratinių metrų iki keliolikos hektarų – savaime auga 505 induočių augalų rūšys. Tai sudaro net 37% visos Lietuvos floros. Botanikos sode galima pamatyti augalų iš įvairių gamtinių vietovių: lapuočių ir spygliuočių miškų, sausų ir šlapių pievų, vandens telkinių pakrančių, taip pat ruderalinės ir segetalinės floros atstovų.
