Viendienės (Hemerocallis) žoliniai daugiamečiai dekoratyviniai augalai, priskiramos Plėnūninių (Asphodelaceae) šeimai. Manoma, apie 1735–1737 m. Hemerocallis vardą suteikė Karlas Linėjus (C. Linanaeus). Jurgis Pabrėža pirmasis lietuviškai pavadino šį augalą viendienės vardu. Graikiškai hemera–diena, kallos–grožis. Tai vienos dienos grožis. Viendienių žiedas žydi vieną dieną, rečiau apie 2 dienas, kiekvieną dieną išsiskleidžia vis naujas. Pagal žydėjimą skirstomos (S.Dapkūnienė, R. Maršalienė, 2016):

1) žydinčios nakties metu (žiedai išsiskleidžia prieš saulėlydį ir baigia žydėti ryte, vos patekėjus saulei);

2) žydinčios dienos metu (žiedai išsiskleidžia saulei patekėjus ir baigia žydėti vakare prieš saulėlydį);

3) žydinčios ilgiau nei parą (žiedai pirmąją dieną būna pusiau praviri, pilnai išsiskleidžia kitą dieną ir baigia žydėti vakare).

Viename kere būna keletas arba keliolika žiedynkočių su žiedynais. Kol išsiskleidžia visi jame esantys žiedai, augalas žydi apie mėnesį. Žiedai gali būti labai smulkūs – apie 7,5 cm skersmens, smulkūs – 7,6–11,5 cm, vidutiniai – 11,6–17,5 cm, stambūs – 17,6-20 cm, labai stambūs – daugiau nei 20 cm skersmens (S.Dapkūnienė, R. Maršalienė, 2016). Viendienių žydėjimas priklauso nuo klimato sąlygų (gali sužydėti ankščiau arba vėliau). Dažniausiai pražysta apie birželio 20 d., žydi visą liepą, vėlyvos veislės pražysta rūgpjūčio pirmomis dienomis. Viendienių žiedai skleidžia malonų arba nemalonų kvapą, bei gali visai nekvepėti.

Žiūrint į viendienių žiedus, iš pirmo žvilgsnio visi vienodi. Jei pažvelgsime atidžiai, tai pamatysime skirtumus. Pradžioje panagrinėkime charakteringas viendienės žiedo dalis, kad suprastume pagrindinius skirtumus (pav. 1).

Pav. 1 Viendienės veislių charakteringos žiedo dalys (S. Dapkūnienė, R. Maršelienė, 2016)

Viendienės apyžiedį sudaro trys išoriniai ir trys vidiniai apyžiedžio lapeliai, aplink kuokelius ir piestelę, jie pagrindu suaugę į vamzdelį. Atkreipiamas dėmesis į apyžiedžio lapelio kraštus: gali būti lygūs, banguoti, raukti, kutuoti, šerkšnuoti, taip pat gali būti apvedžioti, persiliejantis, nuspalvinti keliomis spalvomis. Akutė – tamsesnė zona (kitos spalvos), pastebima virš žioties link apyžiedžio lapelių vidurio. Halas yra vos matoma kita spalva apie žiotis (buvimo vieta kaip akutės). Pasitaiko ryškesnio, šviesesnio atspalvio negu pagrindinė spalva, zona virš žiočių – vandenženklis. Pagrindinė gysla stipriai išreikšta, gerai matosi ant vidinių apyžiedžio lapelių. Žiotys – centrinė žiedo dalis, užimanti nuo ketvirtadalio iki daugiau nei pusės apyžiedžio lapelių ploto. Gali būti geltona, oranžinė, žalia ir kt. spalvos.

Toliau atkreipkime dėmesį į spalvą. Viendienių žiedų spalva nustatoma vadovaujantis spalvų vertinimo skale (Royal Horticultural Color Chart). Pagrindinė spalva viršutinėje apyžiedžio lapelių pusėje laikoma duominuojanti. Kol kas nėra sukurta švariai baltos ir švariai mėlynos spalvos. Neturint vertinimo skalės galima pasinauduoti tokia vertimo spalvų klasifikacija (S.Dapkūnienė, R. Maršalienė, 2016):

1. Artima baltai – blyškūs atspalviai geltonos, rausvos, šviesiai violetinės, meliono spalvos;

2. Geltona – blyškūs ir ryškūs citrininės, geltonai oranžinės, bronzinės ir oranžinės spalvos atspalviai;

3. Raudona – nuo skaisčiai ir tamsiai raudonos, vyno spalvos, kaštoninės ir jausvai raudonos spalvos atspalviai;

4. Rausva – visi blyškūs ir sodrūs rausvos ir rožinės spalvos atspalviai;

5. Purpurinė – blyškūs ir sodrūs šviesiai violetinės, alyvinės, vynuogių ir tamsiai violetinės spalvos atspalviai;

6. Kreminė – blyškūs ir sodrūs kreminės, rausvai kreminės ir oranžiškai kreminės spalvos atspalviai.

Gali būti skirtingi spalvų deriniai (S.Dapkūnienė, R. Maršalienė, 2016):

1. Pasteliniai (Blend) – kai dviejų ir daugiau artimų šviesių spalvų mišinys pastebimas visuose apyžiedžio lapeliuose;

2. Vienspalviai (Self) – visi apyžiedžio lapeliai nusispalvinę viena spalva;

3. Dvitoniai (Bitone) – kai vidiniai apyžiedžio lapeliai tamsesni, išoriniai apyžiedžio lapeliai šviesni, bet tos pačios, skirtingo atspalvio spalvos arba atvirkščiai;

4. Dvispalviai (Bicolor) – vidiniai apyžiedžio lapeliai tamsesnės spalvos, nei išorinių apyžiedžio lapelių spalva arba visiškai kitokios spalvos;

5. Persipinantys (Polychrome) – spalva sudaryta iš kelių persiliejančių spalvų.

Žiedai turi įvairią formą. Gali būti tuščiaviduriai, pusiau pilnaviduriai ir pilnaviduriai.

Tuščiavidurės (Single) formos turi tris išorinius ir tris vidinius apyžiedžio lapelis, šešis kuokelius ir piestelę. Aptarsime keletą formų:

Apvali (Circular): visi apyžiedžio lapeliai platūs, persidengia, atrodo apvalūs;

Trikampiška (Triangular): išoriniai apyžiedžio lapeliai stipriai užlinkę, o vidiniai apyžiedžio lapeliai išsidestę trikampiu;

Užsilenkusi (Recurved): išoriniai ir vidiniai apyžiedžio lapeliai atsilenkę atgal, tartum apvalus kamuoliukas;

Žvaigždiška (Star): apyžiedžio lapeliai nusmailėję, neprisiliečia vienas prie kito;

Plokšti (Flat): visi apyžiedžio lapeliai plokščiai užlinkę, įdubimas patosi žiočių plote;

Voriška (Spider): apyžiedžio lapeliai siauri ir ilgi (ilgio ir pločio santykis 4:1).

Pusiau pilnavidurės (Polymerous) formos: žiede papildomai atsiranda tvarkingai išsidestęs apyžiedžio lapelių skaičius (4x4, 5x5).

Pilnaviduriai (Double): nėra kuokelių, piestelės ir vaislapėlių, juos pakeičia apyžiedžio lapeliai.

Keletas pavyzdžių:

	Hemerocallis 'Apple Tart' (Hughes, 1974) Pagrindinė apyžiedžio lapelių spalva vienspalvė, raudona. Tusčiavidurė forma, trikampiškos formos. Pagrindinė gysla ryški, šviesesnės spalvos. Žiotys žalios spalvos. Išoriniai apyžiedžio lapelių kraštai lygūs, vidinių – šiek tiek raukti, užsisukę.
	Hemerocallis 'Rose Talisman' (Harris-Benz, 1987) Pagrindinė apyžiedžio lapelių spalva rausva, dvitonė. Tuščiavidurė forma, plokščios formos. Pagrindinė gysla ryški, šviesesnės spalvos. Išorinių apyžiedžio lapelių kraštai lygūs, vidinių–raukti. Žiotys geltonai žalios spalvos.
	Hemerocallis 'Bull Durham' (Elliott, 1983) Pagrindinė apyžiedžių lapelių spalva geltona. Tusčiavidurė forma, trikampiškos formos. Apyžiedžio lapelių kraštai užsilenkę, banguoti, raukti. Akis purpurinės spalvos. Žiotys žalsvos spalvos.
	Hemerocallis 'Changing Latitudes' (Shooter-E., 1997) Pagrindinė apyžiedžių lapelių spalva beveik balta (šviesiai kreminė ir šviesiai rausvos spalvos atspalvis). Tusčiavidurė forma, trikampiškos formos. Išorinių apyžiedžio lapelių kraštai užsilenkę, vidinių – raukti. Akis purpurinės spalvos (tartum patepliota teptuku). Žiotys beveik apvalios formos, žalios.
	Hemerocallis 'A Green Desire' (White-D., 2006) Pagrindinė apyžiedžių lapelių spalva beveik balta (šviesiai gelsva). Tusčiavidurė forma, voriškos formos, skermuo 19 – 20 cm. Apyžiedžio lapeliai šiek tiek dantyti, banguoti. Žiotys labai ilgos, žalsvai geltonos.
	Hemeracallis 'Curly Cinnamon Windmill' (Crochet, 1997) Pagrindinė apyžiedžių lapelių spalva geltona. Tusčiavidurė forma, voriškos formos, skersmuo 22 cm. Vandenženklis (virš žioties) ryškesnės spalvos. Žiotys žalios spalvos.
	Hemerocallis 'Frans Hals' (Flory, 1955) Apyžiedžių lapeliai dvispalviai: išoriniai lapeliai geltoni, vidiniai –oranžiniai. Tuščiavidurė forma, žvaigždiškos formos. Pagrindinė gysla geltonos spalvos. Žiotys geltonos spalvos.
	Hemerocallis 'Summer Interlude' (Hall-D.F., 1955) Pagrindinė apyžiedžių lapelių spalva raudona. Tuščiavidurė forma, žvaigždiškos formos. Apyžiedžių lapeliai šiek tiek užsisukę, banguoti. Žiotys beveik apvalios formos, geltonos.
	Hemerocallis 'Jagna' (Byczynski, 2005) Pagrindinė apyžiedžių lapelių spalva kreminė (kremiškai geltona). Tuščiavidurė forma, trikampiškos formos. Išoriniai apyžiedžio lapeliai turi rausvos spalvos dėmėles, kraštai vos vos banguoti. Vidinių apyžiedžio lapelių kraštai apvedžioti, šiek tiek raukti. Akis trikampio formos, raudonos spalvos. Žiotys beveik apvalios formos, žalsvos.
	Hemerocallis 'D.Ž-13' (hibridas) D. Žigarienė Pagrindinė apyžiedžių lapelių spalva rausva. Pusiau pilnavidurės formos, apyžiedžių lapelių skaičius 4x4. Išoriniai apyžiedžio lapelių kraštai lygūs, prie kraštų spalva ryškesnė. Vidinių lapelių kraštai šiek tiek užsisukę, raukti. Pagrindinė gysla ryški, šviesenės spalvos. Žiotys geltonos.

 

Parengė vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Viktorija Guseva, 2022 m.