Vilniaus universitetas

MENIU

Vaistinė raitinytė

Vaistinė raitinytė (Gratiola officinalis L.) – gyslotinių šeimos augalų rūšis.  Lietuvoje ši rūšis labai reta, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Rasta prie Nemuno, Merguvos ežero krante ties Bitėnias, Druskininkuose ir Merkinėje (Varėnos r.). Subborealio reliktas. Lietuvos saugomų augalų sąrašus rūšis įrašyta nuo 1981 m.

Tai daugiametė žolė su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu smulkiais žvyniškais lapeliais (1 pav.). Stiebas stačias arba kylantis, 15-40 cm aukščio, tuščiaviduris, plikas, viršutinėje dalyje keturbriaunis. Lapai priešiniai, bekočiai, apimantys stiebą, lancetiški, (1,5) 3-5 cm ilgio ir (0,2) 0,5-1 (1,4) cm pločio, dažniausiai trigysliai, iš abiejų pusių su smulkiais liaukiniais taškeliais, pjūkliški, tik ties pagrindu lygiakraščiai, žemutiniai dažnai ištisai lygiakraščiai. Žiedai pavieniai lapų pažastyse. Žiedkočiai 1,5-2 cm ilgio, trumpesni už dengiamąjį lapą, pliki; pažiedlapiai 2, linijiški, ilgesni už taurelę, prisitvirtinę jos pamate. Taurelė maždaug du kartus trumpesnė už vainikėlio vamzdelį, jos skiltelės lancetiškai linijiškos, (6) 6,5-7 (7,5) mm ilgio ir 0,7 mm pločio. Vainikėlis 18-20 mm ilgio; jo vamzdelis platus, gelsvas, atbraila neryškiai dvilūpė, balta arba kiek rausva, su tamsiai violetinėmis išilginėmis gyslomis; viršutinė lūpa ištisinė arba kiek įkirpta, apatinė - triskiautė. Užpakalinių, vaisingųjų, kuokelių koteliai 2 mm ilgio, priešakinių, nevaisingųjų, - 5-5,5 mm ilgio. Dėžutė rutuliškai kiaušiniška, viršūnėje smaili, lygi, ruda, tokio ilgio kaip taurelė arba kiek trumpesnė už ją. Sėklos pailgos, apačioje susiaurėjusios, tiesios arba kiek išsilenkusios, tinkliškai raukšlėtos. Chromosomos: 2n = 32.

1. pav. Vaistinės raitinytės (Gratiola officinalis L.) žydintis keras

Dauginasi sėklomis, kurias platina vanduo. Labai retai dauginasi vegetatyviniu būdu.
Žydi birželio-rugpjūčio (rugsėjo) mėn.
Auga upių slėnių drėgnuose krūmynuose bei pievose, senupių krantuose, dumble.
Natūraliai auga Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, Azijoje, Vakarų Sibire, Šiaurės Amerikoje.
Vaistinė raitinytė nyksta, nes mažėja tinkamų augaviečių plotai. Pagrindinė priežastis – atvirų pakrančių užaugimas nendrėmis ir krūmais. Neigiamą įtaką daro dirbtinis pakrančių tvirtinimas.
Tai nuodingas, bet kartu ir vaistinis augalas. Visose augalo dalyse yra sukeliančių stiprų viduriavimą glikozidų - gratsiosido ir gratsiotoksino. Taip pat augale yra betulino ir triterpeno rūgščių, triterpeninio saponino, tetraciklinio triterpeno, kukurbitacino L, kukurbitacino E ir kukurbitacino I, D-gliukozės, glikozido aukubino, aukubino acetato, odontocido, odontocido acetato, katalpolio, katalpolio monoacetato, metil katalpolio monoacetato, harpagino, harpagozido, harpagino monoacetato, harpagozido monoacetato, lignanų ir kitų medžiagų.
Vaistinė raitinytė pirmą kartą homeopatijoje pradėta naudoti dr. Germanno 1829 metais. Europoje Vaistinės raitinytės antžeminės dalys buvo naudojamos įvairiems negalavimams, įskaitant mėnesinių sutrikimams, taip pat odos ir kepenų ligoms gydyti.
Naudojama kaip diuretinė, antihelmetinė, nuskausminamoji priemonė. Vaistinės raitinytės preparatai naudojamai lėtinėms kepenų ir blužnies ligoms gydyti, taip pat gydomas tremorinis paralyžius, manija, hipochondrija, žarnyno atonija, menstruacijų sutrikimai, lėtinės odos ligos, išsiplėtusios venos, podagra, vidurių užkietėjimas, širdies ligos, melancholija.
Gali pasireikšti šalutinis poveikis: pykinimas, apsinuodijimas, nimfomanija, abortas, inkstų pažeidimas, žarnyno kraujavimas bei nuovargis.

Parengė Vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Violeta Stakelienė 2018-12-12

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Butkus V., Galinis V., Jankevičienė R., Kizienė Br., Lazdauskaitė Ž., Lekavičius A., Natkevičaitė-Ivanauskienė M., Purvinas E., Ramanauskas V., Raškauskas V., Stancevičius A., Strazdaitė J., Šarkinienė I., Tučienė A. „Lietuvos TSR flora V“ Vilnius: Mokslas, 1976
2. Gudžinskas Z. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999
3. Lekavičius A. „Vadovas augalams pažinti“ Vilnius: Mokslas, 1989
4. Rašomavičius V. „Lietuvos raudonoji knyga“ Vilnius: Lututė, 2007
5. Vilkonis K. K. „Lietuvos žaliasis rūbas. Atlasas“ Kaunas: Lututė, 2001
6. http://doctor-n.ru/homeopat/prepar/list_one_component.shtml?number=229
7. http://www.pspuok.com/books/monograph%20on/26.pdf
8. http://www.regionunaujienos.lt/vaistine-raitinyte-grizo-i-rambyno-regionini-parka/
9. https://www.etaplius.lt/vaistine-raitinyte-grizo-i-rambyno-regionini-parka
10. http://www.botsodas.lt/indexplantarum/view/id/12805