Vilniaus universitetas

MENIU

Kambarinių augalų nauda

Kaip ir kiekvienais metais, VU Botanikos sode Kairėnuose atveriame Didžiojo Šiltnamio duris. Šįkart uždaro grunto augalų specialistai lankytojus artimiau supažindinis su kambariniais augalais, jų pasirinkimu ir nauda. Tikslios užsiėmimų datos ir temos pasirodys jau visai netrukus. Informaciją apie kitas šiuo metu sode vykstančias edukacijas ir ekskursijas rasite ČIA, o dabar kviečiame skaityti uždaro grunto augalų specialistės Teresės Jokšienės paruoštą straipsnį apie kambarinių augalų naudą, remiantis JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir kt. šalių mokslininkų tyrimų rezultatais.

Kambarinių augalų nauda

Istorija byloja, kad žmogaus ir augalo ryšys yra labai tvirtas. Pirmykščiai žmonės gyveno miškuose, kur surasdavo maisto, slėpdavosi nuo blogų oro sąlygų ir žvėrių. Vėliau, persikraustydami į atviresnius plotus, įkurdami gyvenvietes, tą bendrystę išsaugojo – sodino daržus, veisė sodus. Archeologai tvirtina, į indus jie pradėti sodinti Kinijoje, Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose prieš 5000 metų. Tai darė ir senovės graikai bei romėnai. Atkasus Pompėjos miesto (VII-VI a. pr. Kr.) pelenus, vazoniniai augalai aptikti kambariuose. Žinoma, Vakarų Europoje aistringas domėjimasis šilumamėgiais augalais prasidėjo atradus kelius į Amerikos, Azijos, Afrikos atogrąžas bei paatogrąžius ir iš ten pūstelėjus egzotiškoms gėlėms. Jos tapo tikra uždarų erdvių puošmena ir kolekcionierių objektu.

Visai kitą reikšmę augalai įgijo XX a. antroje pusėje, kai namų statyboje ir kambarių įrengimui pradėtos naudoti sintetinės medžiagos, kurios į aplinką išskiria daug sveikatai kenksmingų cheminių junginių: formaldehidą, tolueną, benzeną, amoniaką, acetoną ir kitas. Vokietijos mokslininkai ištyrė ir suskaičiavo apie 1000 tokių medžiagų, tarp kurių yra 250 labai nuodingos, o 15 – vėžį sukeliančios.

Kadangi uždarose patalpose statistiškai praleidžiame 22–24 valandas, per parą, tai oro kokybė yra labai svarbi. Ne visada iš kambario nuodingas medžiagas pašalinsime jį vėdindami. Atidarius langus iš aplinkos gali patekti dar labiau užterštas oras. Žinoma, galima įrengti sudėtingas vėdinimo sistemas, kuriose oras įvairių filtrų pagalba būtų išvalomas. Bet tai labai brangūs darbai.

XX a. pabaigoje NASA (National Aeronautics and Space Administration) tyrimų bazėje mokslininkai ieškojo būdų, kaip mažoje kosminio laivo erdvėje ilgą laiką palaikyti švarią aplinką ir nustatė, kad tam tinkamiausi yra augalai. Bėgant laikui, keitėsi žmonių gyvenimo būdas ir poreikiai, bet augalų galios išliko tos pačios. Tai svarbu prisiminti dabar, kai dėl žmonių veiklos naikinami augalai.

Augalai gamina deguonį

Žemėje gyvybė gali egzistuoti (taip pat ir žmonės gali gyventi) todėl, kad yra deguonies. Visi augalai šviesiu paros metu fotosintezės eigoje išskiria deguonį. Todėl, jeigu auginame kambaryje gėles, šalia turime deguonies fabriką. Nuomonė, kad naktį kvėpuodami augalai tą deguonį sunaudoja, yra neteisinga. Kelno universiteto mokslininkai įrodė, kad augalai savo reikmėms sunaudoja tik 1–2% pagaminto deguonies. Reiškia, kita dalis lieka ore. Prisotintame deguonimi ore net hipertonikams sumažėja kraujo spaudimas, pagerėja savijauta, atsistato miegas ir apetitas. Sergantys greičiau pasveiksta, sveikiems padidėja protinis ir fizinis aktyvumas.

Neigiamų jonų generatorius

Žmonių savijautai ir sveikatai labai svarbus neigiamų jonų skaičius ore. Pagal mokslininkų tyrimus viename kubiniame centimetre jų turi būti apie 3000. Dar neblogai būtų ir 600. Bet praktiškai mūsų butuose ir biuruose yra nuo 20 iki 80. Toks mažas jų skaičius lieka dėl patalpose stovinčių televizorių, kompiuterių ekranų, kurie yra įelektrinti teigiamai, užteršto patalpų oro ir sintetinių apdailos medžiagų.

Įrodyta, kad esant ore 0,5 mg/m³ lakiųjų fitoorganinių medžiagų, kurias į aplinką išskiria augalai, susidaro lengvieji jonai. Neigiami jonai žmonių organizmus aprūpina energija – reguliuoja kvėpavimo fermentų aktyvumą ir medžiagų apykaitą, gerina kraujo sudėtį, didina raumenų ir viso organizmo aktyvumą, atjaunina organizmą dėka atstatomųjų procesų, prisijungdami prie bakterijų, įvairių alergenų neutralizuoja juos ir nusodina ant paviršių.   

Augalai šalina iš aplinkos kenksmingas žmonių sveikatai chemines medžiagas

Norėdami įsitikinti augalų nauda realiame gyvenime, NASA specialistai  pastatė ir šiuolaikiškomis apdailos medžiagomis įrengė 50 m ilgio sandarų konteinerį. Ten apgyvendinti žmonės greitai pajuto galvos skausmą, akių, nosies, gerklės gleivinės sudirginimą, sausą  kosulį, silpnumą. Bet pastačius 15 kambarinių augalų, šie požymiai jiems išnyko. JAV ir kitų šalių mokslininkų tyrimai įrodė, kad formaldechidą iš aplinkos oro geriausiai šalina alavijai (Aloe L.), chlorofitai (Chlorophytum Ker-Gawl.), filodendrai; benzeną – gebenės (Hedera L.), dracenos (Dracaena Vand.ex L.), žingenės (Aglaonema Scott); tolueną –  žingenės (Aglaonema Scott), anturiai (Anthurium Scott), guzmanijos (Guzmania Ruiz et Pav.),  dendrobiai (Dendrobium Sw.); amoniaką –  anturiai (Anthurium Scott), dendrobiai (Dendrobium Sw.), tradeskantės (Tradescantia L.), tulpės (Tulipa L.), falenopsiai (Phalaenopsis Blume.), fikusai (Ficus L.) ir t.t.

 Augalai nuodingas medžiagas paima pasyviai. Iš oro, kur jų koncentracija yra didesnė, patenka pro lapų žioteles į ląsteles ir ten yra panaudojamos įvairių fiziologinių procesų eigoje arba tiesiog neutralizuojamos. Tas mechanizmas nėra pilnai ištirtas. Manoma, kad tai yra evoliucijos eigoje susiformavęs augalo prisitaikymas išlikti. Nuodingos cheminės medžiagos taip pat nusėda ant augalų lapų, orinių šaknų ir jas perdirba ten gyvenantys mikroorganizmai.

Labiausiai orą nuo cheminių medžiagų valo augalai, kurių lapai yra dideli ir turi daug žiotelių. Nepralenkiamas šioje veikloje yra kuokštinis chlorofitas (Chlorophytum comosum (Thunb.) Jackues). Kuo daugiau aplinkoje yra nuodingų medžiagų, tuo intensyviau jis auga. Ypač jis mėgsta anglies oksidus, kurie kaupiasi virtuvėje. 10 m² patalpoje užtenka 4 augalų, kad per 96 valandas 70–80% sumažintų oro užterštumą įvairiomis kenksmingomis medžiagomis.

Nuotraukose: 1) alavijas (Aloe broomii), 2) anturis (Anthurium clarinervium), 3) kolumbinis anturis (Anthurium andreanum), 4) gebenė lipikė (Hedera helix), 5) kvapioji dracena (Dracaena fragrans) 'Compacta', 6) paprastoji žingenė (Aglaonema modestum), 7) liežuvinė guzmanija (Guzmania lingulata var. concolor) 'Red', 8) kilnusis dendrobis (Dendrobium nobile), 9) falenopsis (Phalaenopsis), 10) fikusas (Ficus cyathistipula), 11) fikusas (Ficus carica), 12) tradeskantė (Tradescantia sillamontana).

1)  2) 

3)  4)  5)  6) 

7)  8)  9)  10) 

11)  12)  

 Drėkina patalpų orą

Žinoma, kad optimalus žmogui santykinis oro drėgnis yra 45 – 55%. Jeigu jis mažesnis, tai mūsų oda sausėja, akys ašaroja, džiūsta gleivinė – tai gali būti bronchito ir net plaučių uždegimo priežastimi. Ypač sausas oras būna kambariuose žiemą, kai įjungiamas šildymas. Vienas iš būdų, kaip padidinti oro drėgnumą yra auginti daugiau augalų, nes 98% vandens, kurį panaudojame augalų laistymui, išgarinama į orą. Ir tas vanduo yra labai švarus, nes augalų lapai išskiria tik vandens molekules, o įvairios druskos ir kitos vandenyje ištirpusios medžiagos lieka augale. Tai yra labai ekologiškas ir pigus oro drėkinimo būdas, nes nereikia naudoti jokių energijos šaltinių. 1988 metais buvo nustatyti 3 labiausiai orą drėkinantys augalai. Tai ensetai (Ensete), viksvuolės (Cyperus L.) ir sparmanijos (Sparrmannia L.).

Kai patalpoje pakankamas oro drėgnis, parodo patys augalai. Tada jų lapų žiotelės yra atviros, pro jas laisvai patenka anglies dvideginis, reikalingas fotosintezei ir augalas yra sveikas. Jei mes augalą laistome, bet jo lapai yra nulinkę, tampa neišvaizdūs, viena iš priežasčių, kad yra sausas kambario oras.  

Nuotraukose: 1) viksvuolė (Cyperus diffusus), 2) sparmanija (Sparrmannia africana).

1)  2) 

Mažina smulkiųjų dalelių skaičių ore

Augalų išgarinti vandens mikro lašeliai nusėda ant ore kabančių dalelių. Pastarosios pasunkėja ir nusėda ant horizontalių paviršių – stalviršių, grindų ir, žinoma, pačių augalų lapų. Belieka tuos paviršius nuplauti. Augalai dulkų ,,negamina‘‘, tik ,,surenka‘‘ jas iš oro.

Į aplinką išskiria eterinius aliejus

Kai kurie kambariniai augalai į aplinką išskiria kvapnius eterinius aliejus. Tai mirtos (Myrtus L.), eukaliptai (Eucalyptus L‘Her.), levandos (Lavandula L.) ir kt. Jau senovės egiptiečiai pastebėjo, kad levandų kvapas atstato jėgas. Dabar yra nustatyta, kad eukalipto, lauramedžio kvapas šalina nuovargį, aktyvina nervų sistemą. Citrinmedžių (Citrus L.) –  retina širdies susitraukimus, mažina kraujospūdį, didina plaučių tūrį. Pelargonijos (Pelargonium L‘ Her. ex Ait.) kvapas gydo neurozes, nemigą, mirtos (Myrtus L.) – gerina nuotaiką. Japonai nustatė, kad gėlių kvapai turi įtakos dirbant su kompiuteriu. Kvepiant levandoms padaroma 20% mažiau klaidų, kvepiant jazminams – 30% mažiau, o kvepiant citrinmedžiams – net 60–70% mažiau klaidų.

Nuotraukose: 1) tikroji mirta (Myrtus communis), 2) dantytoji pelargonija (Pelargonium denticulatum), 3) eukaliptas (Eucalyptus sp.).

1)  2)  3)  

Mažina ore patogeninių mikroorganižmų skaičių

Aplinkoje – tiek lauke, tiek kambaryje – yra daug įvairiausių mikroorganizmų: bakterijų, grybų sporų, virusų, mikromicetų. Tiksliai dar niekas jų nėra suskaičiavęs – tiek daug yra jų rūšių. Dauguma jų yra naudingi gamtai ir žmonėms – mums padeda suvirškinti maistą, gamina vitaminus, fermentus, suskaido aplinkoje šiukšles ir t.t. Tik maža dalis, apie 2–3 procentai, yra pavojingi žmonių sveikatai. Kai organizmas sveikas, oda nepažeista, tikimybė užsikrėsti yra mažesnė. Taip pat tikimybę sumažina į aplinką augalų išskiriamos fitoorganinės medžiagos – eteriai, terpenai, fenoliai. Jie tiesiog sunaikina arba sumažina mikroorganizmų veiklumą, todėl jei ir susergame, tai lengvesne forma. Žinoma, yra daug cheminių priemonių prieš mikroorganizmus. Bet jų pagalba sunaikiname ir mums naudingus. Todėl tokias reikia vartoti apdairiai. 

Vieni iš labiausiai paplitusių mikroorganizmų aplinkoje yra stafilikokai, kurie gali sukelti įvairius pūlinius, anginą, limfmazgių uždegimą, osteomielitą, pneumonijas. Aplinkos ore jų bus mažiau, jei auginsime mirtas (Myrtus L.), difenbachijas (Dieffenbachia Scott.), gysluones (Sanchezia Ruiz et Pav.), agavas (Agave L.), fikusus (Ficus L.).

Streptokokai gali sukelti kvėpavimo takų ligas, sepsį. Juos naikina begonijos (Begonia L.), žingenės (Aglaonema Scott), anturiai (Anthurium Scott), pelargonijos (Pelargonium L‘ Her. ex Ait.), peperomijos (Peperomia Ruiz et Pav.).

Žarnyno lazdelės (Escherichia coli Castellani & Chalmers) yra sąlygiškai patogeniškos. Esant palankioms sąlygoms organizme jos gali sukelti aklosios žarnos, šlapimo ir tulžies pūslės, inkstų uždegimą, peritonitą, sepsį. Jas ore naikina lauramedžiai (Laurus L.), margeniai (Coleus Lour.), pelargonijos (Pelargonium L‘ Her. ex Ait.), karpažolės (Euphorbia L.).

Žmonės serga apie 400 pavadinimų grybinėmis ligomis. Jų sukėlėjai yra labai atsparūs cheminiams preparatams. Bet juos gerai naikina mirtų (Myrtus L.), mėtų (Mentha L.), rozmarinų (Salvia L.), levandų (Lavandula L.), alavijų (Aloe L.), lamstų (Cissus L.) išskiriamos fitoorganinės medžiagos.

Nuotraukose: 1) gysluonė (Sanchezia oblonga), 2) agava (Agave attenuata), 3) raukšlėtoji peperomija (Peperomia caperata), 4) kilnusis lauramedis (Laurus nobilis), 5) karpažolė (Euphorbia grandicornis), 6) rozmarinas (Salvia rosmarinus), 7) lamstas (Cissus rotundifolia), 8) difenbachija (Dieffenbachia) 'Tropic Snow'.

1)  2)  

3)  4)  5) 

6)  7)  8) 

Augalai veikia psichoemocinę žmonių būseną

Žinoma, didžiausią poveikį žmogui daro augalų spalvos. Žiūrėdami į augalus galima nurimti arba, priešingai, tapti aktyviais. Ryškiausių spalvų yra žiedai. Šaltos spalvos  – violetinė, mėlyna, žydra – ramina nervų sistemą. Gerai tokių spalvų gėles matyti prieš  miegą. Jos stimuliuoja raumenų atsipalaidavimą, gerina miegą. Šiltos spalvos – oranžinė, geltona – padeda prabusti. Ryškiai raudona spalva didina darbingumą, mažina nuovargį. Rožinė spalva – šalina liūdesį ir melancholiją. Oranžinė – tonizuoja. Žiūrint į geltoną ir auksinę spalvas pailsi akys po darbo su kompiuteriu. Bet ryškiai žydinčių augalų nereikia daug turėti kambaryje, nes vargins. Reikia juos parinkti kaip akcentus, kurie mums sukurs reikiamą nuotaiką.

Daugumą augalų kambariuose auginame dėl jų lapų, kurie yra žalios spalvos. Bet kiekvieno augalo tas žalumas yra skirtingas. Suskaičiuojama apie 900 žalios spalvos atspalvių, todėl žiūrint į juos niekada nebus nuobodu. Kad pamatytų žalią spalvą akis sunaudoja mažiausiai energijos negu žiūrint į kitas spalvas. Todėl tarp žalialapių augalų gerai pailsime. Margalapius augalus reikia parinkti apgalvotai. Tamsiai margi lapai veikia raminančiai, o baltai, geltonai margi lapai sukuria lengvumo jausmą, didina darbingumą.

Veikia jausmus, sukuria nuotaiką ir augalo forma – laja. Psichinę veiklą aktyvina augalai, turintys išsidraikiusias, piramidės formos, siauras lajas. Pažiūrėjus į tokius augalus norisi dirbti, veikti ir nenurimti. Visai kitokį poveikį daro kompaktiškos ovalios, plačios lajos ir nukarę ūgliai. Šalia tokių augalų pailsime, nurimstame. 

Nepamirškime malonumo, kurį teikia pačių augalų priežiūros darbai. Tai tikra meditacija, gelbstinti nuo intensyvaus šiandieninio gyvenimo.

Moksliškai ištirta yra labai mažai augalų rūšių, bet visi tirti parodė, kad jie gali padėti žmonėms gyventi ir šiuolaikiškame, pripildytame technologijų amžiuje. Augalai problemą šalina iš karto, o žmonių sukurtos technologijos dažnai spręsdamos vieną problemą sukuria kitą ar net kelias.

Augalai nėra stabukladariai. Norint rezultatų, su jais reikia gyventi nuolatos. Esant sudėtingoms situacijoms, ypač kai reikia greito poveikio, būtina naudoti ir kitas priemones. O naudojant maistui ar vaistams, atidžiai reikia susipažinti su informacija mažiausiai iš 2– 3 šaltinių.

Straipsnį parengė uždaro grunto augalų kolekcijų vyresnioji kuratorė Teresė Jokšienė