Ši buveinė yra šalia žiedinio kelio ties senuoju buvusio Kairėnų dvaro kluonu. Kelias apgaubia šį mišką iš šiaurinės ir rytinės pusės. Pietinis pakraštys ribojasi su Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijomis ir Fitoremidiacijos ekspozicijomis, o vakarinėje dalyje – su tvenkiniu, kuris Botanikos sodo plane pažymėtas Nr. 10.
Kas būdinga šiam miškui, tiksliau – miško fragmentui? Pirmiausia, čia akivaizdžiai matomas labai drėgnas gruntas. Kadaise buvo iškastas griovys (labai tiesus), kuriuo perteklinis vanduo buvo nukreiptas į tvenkinį. Vandens šioje vietoje pagausėja po kiekvieno lietaus, nes kitas drėgmės šaltinis yra negiliai esantys gruntiniai vandenys, kurie visą laiką kyla į paviršių. Ypatinga drėgme pasižymi ir šiaurinėje pusėje esanti pieva. Net karštą vasaros dieną kai kuriose pievos vietose gali sudrėkti apavas.
Kokie medžiai auga šiame miške? Daugumą sudaro juodalksniai, paskui seka baltalksniai, drebulės, beržai; kur-ne-kur auga uosiai ir klevai. Kadangi miškas tankus, augalų kamienai tiesūs. Išsilenkę tik pakraščiuose augančiųjų kamienai.

Krūmus šioje buveinėje atstovauja dygioji šunobelė, blindės, ievos ir kitos rūšys.
Žolinių augalų rūšių čia galima suskaičiuoti žymiai daugiau. Įdomu tai, jog priklausomai nuo apšvietimo, skirtinguose šio miško pakraščiuose vyrauja ir skirtingos rūšys. Tankumyne – vėl kitos.
Šiauriniame pakraštyje matomi drėgnų vietų augalai: liekninis viksvameldis (Scirpus sylvaticus), gelsvalapė usnis (Cirsium oleraceum), įvairių salierinių (Apiaceae) šeimai priklausančios rūšys: krūminiai builiai, miškiniai skudučiai ir kt. Būtent šio pakraščio nemažame plote auga paprastosios nendrės. Žaliuojančių krūmų ir žolinių augalų fone išsiskiria patvorinė vynioklė. Jos balti žiedai tokie dideli (3-7 cm skersmens), kad gerai matomi iš toli. Stiebai vyniojasi ant greta augančių augalų šakų ar kamienų. Kadangi šio vijoklio dideli ir lapai, jų daug, tai visos atramos išsilenkę arba net visai nusvirę.
Rytiniame miško pakraštyje auga viksvos, pelkinės vingiorykštės, paprastosios raudoklės, snapučiai ir kt. Šie augalai gerai auga, žydi ir dera.
Pietinio pakraščio žolinės floros daugumą sudaro varpiniai augalai, daug didžiosios dilgėlės sąžalynų.
Vakariniame miško pakraštyje nutiestas gruntinis takas atskiria mišką nuo tvenkinio. Būtent nuo šio tako labai gerai matomi juodalksnių kamienai, o nuo tiltuko – griovys su stovinčiu arba tekančiu vandeniu. Pavasarį čia gausiai žydi pelkinės purienos.
Daugiau rūšių, kurios patraukia dėmesį galima pamatyti sąraše.

Sąrašas sudarytas 2017-07-27.

Adoxaceae E.Mey. – Ūksmininiai
Adoxa moschatellina L. – Muskusinis ūksminas

Apiaceae Lindl. – Salieriniai
Aegopodium podagraria L. – Paprastoji garšva
Angelica sylvestris L. – Miškinis skudutis
Anthriscus sylvestris (L.) Hoffm. – Krūminis builis
Chaerophyllum aromaticum L. – Kvapusis gurgždis
Cicuta virosa L. – Nuodingoji nuokana

Asteraceae Bercht. & J.Presl – Astriniai (Graižažiedžiai)
Artemisia vulgaris L. – Paprastasis kietis
Cichorium intybus L. – Paprastoji trūkažolė
Cirsium oleraceum (L.) Scop. - Gelsvalapė usnis
Lapsana communis L. – Paprastoji gaiva
Taraxacum officinale (L.) Weber ex F.H. Wigg – Paprastoji kiaulpienė

Balsaminaceae A.Rich. - Balzamininiai
Impatiens noli-tangere L. – Paprastoji sprigė

Betulaceae Gray - Beržiniai
Alnus glutinosa (L.) Gaertn. - Juodalksnis
Alnus incana (L.) Moench – Baltalksnis

Boraginaceae Juss. – Agurkliniai
Symphytum officinale L. – Vaistinė taukė

Brassicaceae Burnett - Bastutiniai
Cardamine pratensis L. – Pievinė kartenė
Hesperis matronalis L. – Kvapioji vakarutė

Caryophyllaceae Juss. - Gvazdikiniai
Lychnis flos-cuculi L. – Šilkažiedė gaisrena
Saponaria officinalis L. Vaistinis putoklis
Silene vulgaris (Moench) Garcke – Paprastoji naktižiedė
Stellaria holostea L. – Krūmokšninė žliūgė

Convolvulaceae Juss. – Vijokliniai
Calystegia sepium (L.) R.Br. – Patvorinė vynioklė

Cyperaceae Juss. - Viksvuoliniai
Carex acutiformis Ehrh. – Pelkinė viksva
Scirpus sylvaticus L. – Liekninis viksvameldis

Equisetaceae – Asiūkliniai
Equisetum arvense L. – Dirvinis asiūklis
Equisetum pratense Ehrh. – Asiūklinis ožkabarzdis
Fabaceae Lindl. – Pupiniai (Ankštiniai)
Trifolium pratense L. – Raudonasis dobilas
Trifolium repens L. – Baltasis dobilas
Vicia cracca L. – Mėlynžiedis vikis

Geraniaceae Juss. – Snaputiniai
Geranium palustre L. – Pelkinis snaputis
Geranium pratense L. – Pievinis snaputis

IllecebraceaeR. Br. - Ilecebriniai
Herniaria glabra L. - Plikasis skleistenis

Lamiaceae - Notreliniai
Ajuga reptans L. – Šliaužiančioji vaisgina
Glechoma hederacea L. – Šliaužiančioji tramažolė
Lamium album L. – Baltažiedė notrelė
Scutellaria galericulata L. - Pelkinė kalpokė
Stachys sylvatica L. – Miškinė notra

Lythraceae J.St.-Hil. – Raudokliniai
Lythrum salicaria L. – Paprastoji raudoklė

Oleaceae Hoffmanns. & Link – Alyvmediniai
Fraxinus excelsior L. – Paprastasis uosis

Onagraceae Juss. - Nakvišiniai
Epilobium

Papaveraceae Juss. – Aguoniniai
Chelidonium majus L. – Didžioji ugniažolė

Plantaginaceae Juss. – Gyslotiniai
Veronica chamaedrys L. – Paprastoji veronika

Poaceae Barnhart – Migliniai
Anthoxanthum odoratum L. – Kvapioji gardūnytė
Dactilis glomerata L. – Paprastoji šunažolė
Festuca pratensis Huds. – Tikrasis eraičinas
Helictotrichon pubescens (Huds.)Pilg – Gauruotoji poavižė
Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud. – Paprastoji nendrė

Primulaceae Batsch ex Borkh. - Raktažoliniai
Lysimachia vulgaris L. – Paprastoji šilingė

Ranunculaceae Juss. - Vėdryniniai
Caltha palustris L. – Pelkinė puriena
Ranunculus acris L. – Aitrusis vėdrynas
Ranunculus lanuginosus L. – Vilnotasis vėdrynas
Ranunculus repens L. – Šliaužiantysis vėdrynas

Pelkinė puriena (Caltha palustris L.)

Rosaceae Juss.- Erškėtiniai
Geum rivale L. - Raudonoji žiognagė
Geum urbanum L. – Geltonoji žiognagė
Filipendula ulmaria (L.) Maxim. subsp. denudata (J. & C. Presl) Hayek – Pelkinė vingiorykštė, ūksminis porūšis
Rubus idaeus L. – Paprastoji avietė

Rubiaceae Juss. - Raudiniai
Galium aparine L. – Kibusis lipikas

Saxifragaceae Juss. – Uolaskėliniai
Chrysosplenium alternifolium L. – Pražangialapė blužnutė

Scrophulariaceae Juss. – Bervidiniai
Scrophularia nodosa L. - Nariuotasis bervidis

Solanaceae Juss. - Bulviniai
Solanum dulcamara L. –Karklavijas

Typhaceae Juss. – Švendriniai
Sparganium emersum L. - Paprastasis šiurpis
Sparganium erectum L. – Šakotasis šiurpis
Typha latifolia L. - Plačialapis švendras

Urticaceae Juss. – Dilgėliniai
Urtica dioica L. – Didžioji dilgėlė

Gintarėlė Jurkevičienė
2017-12-04