Vilniaus universitetas

MENIU

Kanadinė sangvinarija

Kanadinė sangvinarija (Sanguinaria canadensis f. multiplex) – tikra gėlynų puošmena. Ankstyvas, išskirtinai žydintis pavasario augalas. Priskiriamas aguoninių (Papaveraceae) šeimai. Balti, pilnaviduriai, pavieniai žiedai (apie 7 cm pločio) išsiskleidžia augalui dar nesulapojus jau balandžio pabaigoje ir žydi apie 10–14 dienų (šaltesnį pavasarį ir ilgiau). Tai daugiametis, šakniastiebinis, žolinis augalas, kurio aukštis siekia iki 15 cm. Lapai kotuoti, pilkai žali, skiautėti (5–7 skiautės), širdies formos. Augalo vegetacijos pradžioje jie apgobia žiedpumpurius ir žiedstiebius. Po to, augalui augant, iš susukto lapo pasirodo žiedpumpuris, jis kyla aukštyn, o lapas vis dar laiko apgobęs žiedstiebį. Kai pražysta žiedai, tuomet išsiskleidžia lapai ir toliau auga, didėja kol pamatome tikrą jų dydį, formą. Nudžiūsta vasaros pabaigoje.

Labai įdomus, įvairiaformis, šliaužiantis šakniastiebis, ant jo kasmet susiformuoja dideli, pavieniai pumpurai, iš kurių pavasarį išauga po vieną žiedą ir lapą. Perlaužus iš jo ima tekėti raudonos sultys. Angliškai augalas yra vadinamas bloodroot (kraujuojanti šaknis). Iškasti šakniastiebiai neturi išdžiūti! Todėl įsigytą reikia kuo skubiau pasodinti į dirvą.

Sangvinarijos sodinamos gerai drenuotoje, bet neperdžiūstančioje derlingoje žemėje, pusiau pavėsyje, po medžiais. Jei užtenka drėgmės, gali augti ir atviroje, bet nekarštoje vietoje. Dauginamos šakniastiebių dalimis rudenį, kai pagelsta lapai. Žiemoja nepridengtos.

  

Janina Puočiauskienė, 2022 m.