Serbentai ir agrastai priklauso agrastinių (Grossulariaceae DC.) šeimai, Ribes L. genčiai, kurioje priskaičiuojama apie 150 rūšių. Tai – daugiamečiai vasaržaliai vaiskrūmiai, kurie užauga iki 2 m aukščio ir 1,5 m arba daugiau pločio, turi bedygles arba dygliuotas šakas. Jų lapai paprasti skiautėti, sudaryti iš 3–5 skiaučių. Kai kurių lapai (pvz., juodojo serbento) apatinėje lapo pusėje turi liaukutes, kurios išskiria eterinius aliejus. Šios genties augalai žydi IV–V mėn. rausvai žalsvais arba baltais žiedais, kurie yra sukrauti kekėse. Vaisius – sultinga uoga, kurių būna įvairių spalvų, plikų arba plaukuotų, apskritų, kiaušiniškų, ovalių, lašo formos. Vaisiai sunoksta VI–VII mėn.

Serbentai ir agrastai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje. Šių augalų vaisiai, lapai, pumpurai vartojami maisto pramonėje, farmacijoje, kosmetologijoje.

Kadangi selekcijos mokslas žengia į priekį ir pritaikomi vis naujesni mokslo pasiekimai, tam reikalinga ir augalų genetinė įvairovė. VU Botanikos sode yra kaupiama šios genties augalų kolekcija, siekiant surinkti vardines lietuviškas veisles bei vertingiausius lietuviškus hibridus, atspindinčius Lietuvoje vykdytą selekcijos istoriją, o taip pat užsieninės kilmės veisles, pasižyminčias vertingomis ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. Taip pat siekiama surinkti serbentų ir agrastų pavyzdžių kolekciją, reprezentuojančią šios genties rūšinę įvairovę.

Juodieji serbentai Europoje auginti jau viduramžiais. XV a. jie auginami jau kaip maistinė kultūra. Agrastai pirmą kartą buvo aprašyti 1542 m. Bazelyje.

Lietuvoje juodųjų serbentų veislės augintos jau prieš Antrąjį pasaulinį karą, o jų selekciją 1946 m. Kaune pradėjo I. Štaras. 1974 m. įkūrus VU Botanikos sodą Kairėnuose, į jį buvo pakviestas dirbti žinomas agrastų ir serbentų selekcininkas dr. A. Ryliškis. Prieš pradėdamas dirbti sode, jis darbavosi Vytėnų atramos punkte – Rojuje, Ignalinos raj. 1975 m. VU Botanikos sode Eksperimentinės pomologijos skyriuje buvo pasodinti pirmieji serbentų genties augalai. Dalis serbentų ir agrastų kolekcijos į VU Botanikos sodą buvo pervežta iš Rojaus. Kupinas naujų idėjų selekcininkas su kolegomis rinko įvairių pogenčių serbentų ir agrastų rūšis, kultūrines veisles, kryžmino jas. Iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos plaukė laiškai su sėklomis ir siuntiniai su sodinukais. Kasmet buvo išauginama tūkstančiai sėjinukų. Kruopštaus ir atkaklaus darbo dėka 1984 m. buvo sukurtos 6 juodųjų serbentų veislės, o po kelių metų – ir 6 naujos agrastų veislės. Šiuo metu serbentų genties kolekcijoje auga 444 taksonų augalai.

Kadangi serbentai ir agrastai labai skiriasi derlingumu, atsparumu ligoms ir kenkėjams, dygliuotumu, uogų spalva, stambumu ir skoniu, kekių ilgumu, todėl renkant kolekciją yra atsižvelgiama į šias ūkines ir biologines jų savybes.

		Raudonasis serbentas (Ribes rubrum L.) 'Fertӧdi 56 Piros' Krūmai aukštoki – apie 1,50 m, mažai išsiskleidę. Lapai stambūs, žalios spalvos. Ūgliai stori, rausvai balkšvos spalvos, kai kurių žievė supleišėjusi. Žydi V pr. Uogų kekė ilga (12–14 cm), reta, turi 12–26 uogas, kurios yra ryškiai raudonos spalvos, vidutinio stambumo (uogos masė – apie 0,6 g), saldžiarūgščio arba rūgštoko skonio, sunoksta VII vid.– pab. Dera gausiai – 4–5 kg nuo krūmo. Veislė atspari deguliams, viksvinei rūdligei. Sukurta Vengrijoje.
		Juodasis serbentas (Ribes nigrum L.) 'Lentiaj'  Krūmai apie 1,40 m aukščio, vidutiniškai išsiskleidę. Lapai triskiaučiai, žali. Ūgliai vidutinio storumo, šviesiai rudos spalvos. Žydi V pr.–vid. Uogų kekė vidutinio ilgio. Uogos stambios (1,8–2,5 g), apvalios, juodos spalvos, gero skonio, sunoksta VII vid.  Veislė pakankamai atspari grybinėms ligoms. Sukurta Rusijoje, sukryžminus veisles 'Bredtorp' x 'Minaj Šmyriov'.
		Agrastas (Ribes uva-crispa L.) 'Izabela' Krūmai 2 m ir daugiau aukščio, tankoki, platūs, truputį prasiskleidę. Ūgliai ir šakos dygliuoti, dygliai po 1-2, vidutinio ilgio. Lapai tamsiai žali. Žiedai po 1-2, baltos spalvos. Žydi IV pab.–V pr. Uogos smulkokos (uogos masė – apie 3 g), apvalios arba truputį ovalios, violetinės, plona odele su vaškiniu apnašu, saldžios, labai malonaus pikantiško skonio, sunoksta VII vid. Veislė atspari grybinėms ligoms, labai derlinga – 10–18 kg nuo krūmo. Sukurta Rusijoje, sukryžminus veislę 'Whinham's Industry' su rūšimi Ribes arcuatum.
		Auksuotasis serbentas (Ribes aureum Pursh) Krūmai aukšti – apie 2,5 m ir daugiau, viršuje šiek tiek prasiskleidę. Ūgliai ploni, raudonai rudi. Lapai triskiaučiai, pasitaiko ir penkiaskiaučių. Žiedai geltoni, susitelkę po 5–15 stačiose arba įstrižose kekėse, malonaus kvapo. Krūmai žydi labai gausiai, uogų nokimas prasideda VII vid. ir tęsiasi iki VIII pab. Uogos labai įvairuoja spalva, forma ir dydžiu. Pasitaiko juodų, geltonų, raudonų, rudų, gintaro spalvos. Dydžiu gali prilygti serbento arba agrasto uogai, būti apskritos, ovalios, cilindriškos, lašo formos. Uogų skonis malonus, su tam tikru prieskoniu. Tėvynė – Šiaurės Amerika.