Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris L.)

Daugiametis žolinis augalas 30—80 cm aukčio, 10—40 cm pločio. Stiebai statūs, plaukuoti arba pliki.

Pamatiniai lapai dukart trilapiai, turi ilgus plonus lapkočius, lapeliai apskriti, plaukuoti.

Žiedai pentinuoti, susitelkę viršūninėse retokose kekėse, būna mėlynos, violetinės, rečiau rausvos ar baltos spalvų. Žydi birželį, liepą.

Po žydėjimo, nupjovus stiebus, dažnai pražysta antrą kartą vasaros pabaigoje.

Lietuvoje savaiminė rūšis, auga pietryčių sausuose ir pusiau drėgnuose šlaituose, pamiškėse, pievose.

Dauginimas sėklomis, kurios pasėjamos pavasarį. Vėliau jauni augalai praretinami, paliekant tarp jų 25 cm atstumą.

Galima savisėja. Augalas išlieka dekoratyvus iki 5 metų. Vėliau kerą reikėtų atnaujinti, padalinus jį pavasarį, lapams besiskleidžiant.

Mėgsta dalinį pavėsį, nereiklus, tačiau vešlesnis užauga derlingoje dirvoje. Nuodingas.

Auginamas darželiuose, gėlynuose kaip dekoratyvus arba vaistinis augalas.

Didžiažiedė rusmenė (Digitalis thapsi L.)

Daugiametis žolinis šakniastiebinis augalas.

Užauga 30–90 cm aukščio. Stiebas stačias, nešakotas, jo apatinė dalis plika, viršutinė – apaugusi liaukiniais plaukeliais.

Lapai pailgi ar atvirkščiai kiaušiniški, lapalakščių kraštas pjūkliškas. Turi šakniastiebį, apaugusį kuokštinėmis šaknimis. Žiedai vienašalėje kekėje.

Vainikėlis vamzdiškai varpiškas, 3–6 cm ilgio, šviesiai rausvas, jo vidinė pusė rudai taškuota.

Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Sėklos subręsta vaisiuose–dėžutėse. Auga saulėtose ir pusiau pavėsingose vietose.

Mėgsta trąšias lengvesnes, vidutinio drėgnumo dirvas. Nemėgsta užmirkimo. Dauginama sėklomis, kurios sėjamos gegužės–birželio mėnesiais ir užberiamos labai plonu sluoksniu smulkiai persijoto smėlio. Išdygę daigai rugpjūčio mėn. pikuojami ir sodinami į nuolatinę vietą 40–50 cm atstumu vienas nuo kito. Nuodingas.

Auginamas darželiuose, gėlynuose kaip dekoratyvus arba vaistinis augalas.

Aukštoji piliarožė (Alcea rosea L.)

Dvimetis žolinis augalas. Užauga 80–250 cm aukščio. Stiebai briaunoti, plaukuoti, statūs.

Apatiniai lapai stambūs, iki 15 cm skersmens, plaštakiškai skiautėti, plaukuoti, pjūkliškai dantytais kraštais. Lapkotis ilgas.

Pirmais gyvenimo metais augalas suformuoja lapų rozetę, antrais – 2–3 žydinčius stiebus, ant kurių lapai yra išsidėstę pražangiai.

Žiedai taisyklingi, penkianariai, surinkti į paprastos varpos formos žiedyną, po (15) 20–60 vnt. Įvairiaspalviai, nuo balto ir rausvo iki tamsiai raudono arba purpurinio atspalvių.

Vainikėlis stambus, varpelio formos, iki 10 cm skersmens. Žydi antroje vasaros pusėje, rugsėjį. Kryžmadulkiai augalai.

Mėgsta vidutinio drėgnumo ir sausesnes dirvas.

Šviesomėgės.

Dauginama sėklomis, kurios sėjamos gegužės–birželio mėnesiais į atvirą gruntą. Vėliau daigai pikuojami. Sodinimo atstumas – 30–40 cm.

Nemėgsta gausaus laistymo. Geriausia auginti užuovėjoje arba šalia atramų, kadangi gali lūžti nuo stipraus vėjo ar lietaus.

Išraiškingas augalas, tinkantis kompoziciniams gėlių akcentams sodose, parkuose.

Šluotelinis flioksas (Phlox paniculata)

Daugiamečiai žoliniai augalai. Aukštis: 50–130 cm. Plotis: nuo 20 iki 60 cm. Šaknys kuokštinės, paviršutinės.

Keras stačias. Stiebai gausūs, cilindriški, pliki, lapuoti, statūs, tvirti, žali. Rudenėjant apatinė stiebo dalis sumedėja.

Lapai bekočiai, žali, siauri, pleištiški, 3–10 cm ilgio, smulkėjantys ties stiebo viršūnės, jų išsidėstymas pražanginis.

Žiedai taisyklingi, dvilyčiai, vainikėliai gali būti nuo 1,5 iki 3 cm skersmens, sutelkti gausiuose šluotelinėse kekėse. Žiedynai gali būti tankūs, stambūs, rutulio arba kūginės formų, labai kvapnūs. Žiedai būna įvairaus intensyvumo baltų, rožinių, violetinių atspalvių ir jų derinių. Priklausomai nuo veislės, žydėjimo laikas gali trukti nuo liepos pradžios iki spalio.

Vaisiai: elepsiška ruda dėžute, sėklos smulkios, rudos.

Auginimo ypatumai: rūšis kilusi iš Šiaurės Amerikos ir tapo pagrindų gausybei dekoratyvinių veislių. Gerai auga atvirose, vedinamose plotose, kuriuose gruntiniai vandeny yra nepergiliai. Mėgsta lengvus derlingus dirvožemius, arba priemolius. Augalas šviesomėgis, reikalauja negausios, bet pastovios drėgmės. Esant perteklingai drėgmei bei per tankiam susodinimui gali sirgti miltligę, šaknų puviniais, prasideda išilginis stiebų skilinėjimas.

Panaudojimas: auginamas kaip dekoratyvinis augalas mišriuose gėlynuose. Nuo seno sukurta daugybė veislių. Geriausiam efektui pasiekti augalai sodinami grupėmis, pražangiai, tarp sodmenų paliekant 40–50 cm atstumus. Dauginami kas 3–5 metus, rudenį, dalijant kerus. Žiedynai tinka skynimui. Gėles gausiai lanko bitės. Lietuvoje žiemoja nepridengti. Zona – nuo 5 iki 7. VU Botanikos sode auginamos 13 šluotelinių flioksų veislių.