Vilniaus universitetas

MENIU

Sausmedžio mėlynais valgomais vaisiais kolekcija

Sausmedis (Lonicera L.) priklauso Caprifoliaceae Juss. šeimai. Gentį taip pavadino švedų botanikas Karlas Linėjus vokiečių botaniko Adamo Lonicero (1528–1586 m.) garbei. Tai Šiaurės pusrutulyje paplitę krūmai ir vijokliai, dauguma – lapus metantys augalai, nors yra ir visžalių. Gentį sudaro per 180 rūšių, Lietuvoje savaime auga tik viena rūšis – paprastasis sausmedis (L. xylosteum L.), rudenį sunokinantis raudonas uogas. Sausmedžio rūšys mėlynomis uogomis priklauso sekcijai Isika Rehd., posekcijai Caeruleae Rehd. Posekcijos apimtis daugelį metų yra tyrinėjimo ir diskusijų objektas: seniau buvo išskirta 12-13 rūšių, pastaruoju metu stebima tendencija daug ką „sudėti po viena kepure“, t. y. paversti L. caerulea L. porūšiais arba iš viso panaikinti. Rūšies ar vidurrūšiniai terminai altaica, baltica, cauriana, boczkarnikovae, edulis, emphyllocalyx, kamtschatica, pallasii, subarctica, stenantha, turczaninowii, venulosa, villosa rodo, kad augalai veda mėlynos spalvos vaisius. Pagrindinė rūšis – melsvauogis sausmedis (Lonicera caerulea L.) – paplitęs Vidurio Europos kalnuose ir borealiniuose (vidutinių platumų) Eurazijos ir Šiaurės Amerikos miškuose. Lietuvoje savaime neauga, arčiausiai mūsų – Latvijoje (ten retas ir saugomas). Auga kalnuose, lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, upių ir kalnų šlaituose, drėgnose, tačiau gerai aeruotose, neutraliose ar kiek rūgštokose dirvose. Tai iki 2 m aukščio krūmas, stiebų žievė ruda, supleišėjusi, nuo ko ir kilo augalo vardas, lapai iki 10 cm ilgio, dažniausiai elipsiški, žiedai dvilyčiai, geltoni ar žalsvai gelsvi, po 2 lapų pažastyse. Vaisius – tamsiai mėlyna, gana įvairios formos daugiasėklė uoga.

Nuo seno buvo vykdoma atranka, selekcininkai stengėsi pagerinti uogų skonį – sumažinti ar visai eliminuoti kartumą, taip pat sumažinti uogų byrėjimą. Uogos labai vertingos, turi daug vitaminų, biologiškai aktyvių polifenolių, mikroelementų, dažniausiai būna saldaus ar saldžiarūgščio skonio, o dėl sudėtinių citrinos bei obuolių rūgšties eterių – malonaus aromato. Skirtumas tarp pačių ankstyviausių ir vėlyviausių veislių derėjimo yra maždaug 2–3 savaitės. Pagrindiniai selekcijos centrai yra Japonijoje, Kanadoje, Rusijoje. Pastaraisiais metais labai intensyviai selekcija vykdoma Lenkijoje, ten jau sodinamos ir pramoninės plantacijos. Lietuvoje įvairias veisles augina mokslo įstaigos, medelynai, privatūs augintojai, įveistos ir pirmosios pramoninės plantacijos.

VU botanikos sodo kolekcijos tikslas yra surinkti sausmedžio mėlynais (valgomais) vaisiais kolekciją, tinkamą panaudoti genetinės įvairovės tyrimams ir selekcijai. Siekiama kaupti lietuviškos selekcijos pavyzdžius, užsieninės kilmės pavyzdžius, atspindinčius genetinę ir morfologinę požymių įvairovę, pavyzdžius iš natūralių augaviečių.

Melsvauogis sausmedis sodo kataloguose pirmą kartą paminėtas 1814 m. Sausmedžio, kaip valgomus vaisius turinčios kultūros, kolekcijos kaupimas, tyrimas ir atranka prasidėjo po 1975 m. tuometinio Eksperimentinės pomologijos skyriaus vadovo dr. Antano Ryliškio iniciatyva. Laikantis Catalogue of Life klasifikacijos sodo kolekcijoje yra viena rūšis ir penki porūšiai, taip pat 36 veislės ir sode atrinktos 34 genetinės linijos (iš viso 101 pavyzdys). Intensyvūs kolekcijos tyrimai prasidėjo 1994 m. pagal Lietuvos augalų genetinių išteklių programą: buvo vertintas pavyzdžių derėjimas ir derlingumas, nustatyta vaisių cheminė sudėtis, tirtas atsparumas grybinėms ligos, pradėti molekuliniai tyrimai, siekiant įvertinti pavyzdžių giminingumą ir įvairovę. Molekuliniai kolekcijos tyrimai buvo apibendrinti D. Naugžemio daktaro disertacijoje 2011 m. Pastaruoju metu didžiausias dėmesys skiriamas ne tik kolekcijos, bet ir populiacijų molekuliniams tyrimams. Kolekcijos analizė parodė, kad didžioji dalis Rusijos veislių išvestos Kamčiatkoje augančių sausmedžių pagrindu (16); genetinių linijų kolekcijoje vyrauja (11 iš 34) vienas požymių derinys (krūmas vidutinio aukštumo, derėjimas vidutinis, uogų byrėjimas mažas, uogos vidutinės arba stambios, elipsės formos); rūšių sodinamoji medžiaga paimta iš natūralių augaviečių (3 pavyzdžiai) arba gauta iš įstaigų (8).

IŠSAMUS KOLEKCIJOS PRISTATYMAS (ATSISIŲSTI)

 

Lonicera caerulea subsp. pallasii Ledeb.

Augalai paplitę Šiaurės ir Rytų Europoje, taip pat Vakarų ir Centriniame Sibire. Lietuvoje neauga, arčiausiai mūsų – Latvijoje, iš kur ekspedicijos metu 2012 m. ir parvežtas šis pavyzdys.

Krūmas iki 1,8 m aukščio, uogos rutuliškos, 0,5-0,8 g svorio, rūgštokos ir karčios.

 

Lonicera caerulea '96-2'

Tai iš Rusijos, Altajaus krašto kilusių sausmedžių  sėjinukas, atrinktas Lietuvoje,  VU Botanikos sode.

Krūmas iki 1,5 m  aukščio, derantis anksti. 

Uogos cilindro formos, iki 1,5 cm ilgio, apie  0,9 g svorio, saldžiai rūgščios, mažai byrančios.

Derlius iki 1,5 kg nuo krūmo.

 

Lonicera caerulea  'Roksana'

Veislė išvesta Rusijoje, sukurta Kamčatkoje augančio sausmedžio pagrindu.

Krūmas neaukštas, iki 1,2 m, kompaktiškas,  rutuliška laja.

Uogos cilindro formos, iki 1,9 cm ilgio, 0,8-0,9 g svorio, saldžiai rūgščios, nebyrančios.

Derlius iki 1,2 kg nuo krūmo.

 

Lonicera caerulea  'Viola'

Veislė išvesta Rusijoje,  tai veislių 'Sajanskaja-322' ir 'Leningradskij Velikan' hibridas.

Krūmas neaukštas, iki 1,5 m, tankus,  rutuliška laja.

Uogos cilindro formos, stambios, iki 2,5 cm ilgio, 0,8-1,2 g svorio, saldžiai rūgščios, vidutiniškai byrančios.

Derlius 1,4-2,5 kg nuo krūmo.