Vilniaus universitetas

MENIU

Pušūnų, tinkamų auginti Lietuvos sąlygomis, kolekcija

Pušūnai (Pinophyta) – labai sena sėklinių augalų grupė, pradėjusi vystytis prieš 300 milijonų metų. Didžiausia pušūnų įvairovė buvo paleozojaus ir mezozojaus erose. Pušūnų iki šiol išliko apie 1000 rūšių. Pušūnai – vienanamiai, rečiau dvinamiai visžaliai, kartais vasaržaliai medžiai, kūmai, retai lianos. Lapai labai įvairūs, cikadinių, gnetinių ir ginkinių stambūs, o pušinių lapai smulkūs – spygliai arba žvynai. Sėklos susidaro ant motininio augalo esančiuose sėklapradžiuose, kurie niekuo neapgaubti (tuo jie skiriasi nuo magnolijūnų). Sėklos bręsta įvairiose struktūrose, dažniausiai kankorėžiuose.

VU Botanikos sode siekiama sukurti tinkamiausių Lietuvoje auginti pušūnų kolekciją. Siekiama surinkti apie 142 pušūnų rūšių pavyzdžių, tinkamų augti Lietuvos klimato sąlygomis. Šiuo metu botanikos sodo ekspozicijose auga 79 rūšys. Taip pat atrenkamos pušūnų veislės su ryškiai išreikštomis dekoratyvinėmis savybėmis. Šiuo metu auginame 296 pušūnų veisles.

Pirmieji pušūnai (rūšys ir veislės) Vilniaus universiteto botanikos sode Vingio skyriuje buvo pasodinti 1949 m. Kairėnuose pirmieji pušūnai pasodinti 1975 m., gauti iš Estijos. Pušūnų veislės pradėtos sodinti nuo 1978 m. Genetiniams resursams išsaugoti yra įtraukta 11 pavyzdžių.

Pušūnai kolekcijai atrenkami atsparūs šalčiui, atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas iki 6b šalčio zonos. Taip pat stengiamasi parinkti kuo įvairesnių požymių turinčius sodmenis. Siekiama, kad augalai išsiskirtų lajos forma: besidriekiantys pažeme, kiaušiniška-ovališka, koloniška, kūgiška, pusrutuliška-kupoliška, lizdine, rutuliška, skėstašake-netaisyklinga ar svyruokliška; spalvomis: margi, geltoni, mėlyni, pilki ir žali (prie šių pagrindinių išskiriamų spalvų yra priskiriami ir tam tikri atspalviai) ir aukščiu.

 

 

 

Paprastoji eglė (Picea abies) 'Inversa'

Visžalis medis apie 2–2,25 m aukščio tokio pat pločio. Laja svyranti, be viršūnės. Ūgliai rusvi, rausvai gelsvi, daugiau mažiau pliki, metinis prieaugis 15 cm. Jaunos šakutės gelsvai žalios, pilkos, nusvyrančios žemyn. Kamienas pilkai arba rausvai rudas, suskeldėjęs. Spygliai keturbriauniai, aštriai nusmailėję kieti, tvirti, dygūs, žalios spalvos.

 

 

 

Smulkiažiedė pušis (Pinus parviflora) 'Glauca'

Visžalis medis apie 4–6 m aukščio, 1,5–3 m pločio. Jauno augalo  laja tanki kūginė, paaugusio pasikeičia į grakščią, platesnę, netaisyklingą formą. Ūgliai stori, pilkai  rusvi, negausiai plaukuoti. Kamienas tamsiai pilkas, negiliai suaižėjęs. Spygliai išsidėstę po 5, 2–6 cm ilgio, 1 mm pločio, melsvai žali, ploni, susukti, standūs, nedygūs.

 

Pilkasis kėnis (Abies concolor (Gordon) Lindl. ex Hildebr.)

Visžalis medis apie 25–40 m aukščio. Laja kūgiška-ritiniška, 5–7 m skersmens. Ūgliai pliki, pilkai gelsvi ar rusvi. Šakos menturiškos, horizontaliai išskleistos. Žievė stora, suaižėjusi, pilka. Spygliai ilgesni nei daugelio kėnių, 5–7 cm ilgio, 2–2,5 cm pločio, išlinkę, iš abiejų pusių su žiotelių ruoželiais ir vienodai pilkšvai ar melsvai žali. Kankorėžiai ritiniški, 7–12 cm ilgio, apie 4 cm skersmens, jauni purpuriškai melsvi, subrendę šviesiai rudi.

 

Paprastoji eglė (Picea abies) 'Cupressina'

Visžalis medis apie 1,5–2,5 m aukščio, 0,4-0,6 m pločio. Laja koloniška ar kūgiška. Ūgliai daugiau mažiau pliki, kamienas pilkai rudas, suskeldėjęs apskritomis plokštelėmis. Spygliai keturbriauniai, aštriai nusmailėję kieti, tvirti, dygūs, jauno ūglio melsvai žali, vėliau tampa ryškiai žali.