Anksti žydintys augalai yra pavasario pranašai. Tačiau ankstyvo pavasario šilumos ir saulės šviesos nepakanka optimaliai šių augalų mitybai bei fotosintezei, kuri būtina ūgliams formuotis. Todėl pavasarį žydintys augalai yra atitinkamai prisitaikę. Jie yra tarsi talpykla, kurioje saugojamos maistinės medžiagos, mineralai ir krakmolas. Žiemą yra kaupiama energija, o pavasarį ji naudojama sudygti, augti ir žydėti.

VU Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų skyriuje pirmieji žiedus skleidžia augalai, vadinami efemeroidais. Tai daugiamečiai efemerai, trumpos vegetacijos (1,5–2,5 mėnesio) daugiamečiai augalai. Jie pražysta tik nutirpus sniegui ir žydi apie dvi savaites. Kitas dvi savaites šie augalai brandina ir sėja sėklas. Po to kaupia maisto atsargas kitiems metams, gelsta ir nyksta. Vasaros pradžioje sulapojus medžiams, šių augalų jau nematyti, tačiau žemėje lieka vadinamieji sandėliniai organai: svogūnai, gumbasvogūniai, šakniastiebiai. Augalai skirstomi į sausringų sričių (tulpės, narcizai, hiacintai) ir miškų (plukės, pipirlapės, vištapienės) efemeroidus.

Kai kurie pavasariniai efemeroidai pasėja sėklas ir vasaroja tik po žeme, jų šakniastiebiai arba svogūnai šį metą praleidžia ramybės būklėje. Kiti efemeroidai  kaip žibutės ar purienos vasarą žaliuoja. O tokie augalai kaip  šalpusniai ar šaukščiai pirmiausia išaugina žiedynus ir tik tuomet sulapoja. Efemeroidai auga  gamtoje savaime, tačiau yra sukurta ir daugybė jų veislių.

VU Botanikos sode Kairėnuose 2020 m. pradėta formuoti ši nauja augalų kolekcija. Ji yra skirta kaupti dekoratyviausius ir reikalaujančius minimalios priežiūros pavasarį žydinčius žolinius augalus, supažindinti lankytojus su šių augalų įvairove, priežiūros ypatumais bei tarpusavio derinimu formuojant gėlynus, puošiant aplinką.

		Triskiautė žibuoklė  (Hepatica nobilis) Augalas užauga 4–15 cm aukščio. Turi trumpą šakniastiebį. Lapkočiai ilgi, apaugę ilgais švelniais plaukeliais; lakštai triskiaučiai su širdiškais arba inkstiškais pagrindais ir plačiomis lygiakraštėmis skiautėmis. Žiedai pavieniai, vainiklapiai 6–7. Žydi kovo–balandžio mėn.,  kartais ir gegužės mėn. Triskiautė žibuoklė auga mišriuose miškuose, mišku apaugusiuose šlaituose, pamiškėse.
		Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Daugiametis žolinis svogūninis augalas. Aukštis – iki 120 cm, plotis 17–20 cm. Keras status. Stiebas taip pat status, tvirtas. Lapai lancetiški, 7–13 cm ilgio. Žiedynuose esantys oranžinės spalvos žiedai 5-6 cm ilgio, nusvirę. Žiedynus sudaro iki 8 žiedų. Virš žiedų iškyla pailgi viršutiniai lapai. Žydi gegužės mėn.
		Rytinis hiacintas (Hyacinthus orientalis 'Splendid Cornelia') Daugiametis žolinis svogūninis augalas. Užauga iki 30 cm aukščio. Žiedynas yra sudėtinės kekės formos, žiedas turi 5 žiedlapius, šviesiai rožinės spalvos, per centrinę žiedlapio ašį spalva yra tamsesnė. Mėgsta saulėtą, mažai užpavėsintą, neužliejamą pavasario potvynių bei apsaugotą nuo vėjo vietą. Žydi balandžio mėn. pab.
		Keliažiedė tulpė (Tulipa bifloriformis) Žiedai nedideli, išsiskleidžia tik šviečiant saulei, žvaigždiški, malonaus kvapo. Žiedynas su 1–5, kartais 10–15 žiedelių, vienpusis, žiedkočiai nevienodo ilgio. Išoriniai vainiklapiai į vidų užsirietusiais pakraščiais, gerokai siauresniais už vidinius, rausvai violetinėmis nugarėlėmis, kremiškai baltais pakraščiais, į žydėjimo pabaigą visiškai išbąla. Stiebai liaunoki, purpuriškai žali, 10–25 cm aukščio. Lapai pilkšvai žali, linijiškai lancetiniai, latakiški, lygiais pakraščiais. Žydi nuo balandžio mėn.