Lianos – sumedėję augalai ilgais laibais stiebais, kurie laikosi vertikaliai remdamiesi į kitus augalus, uolas, statinius ar kitokias atramas. Pagal tvirtinimosi prie atramos būdą lianos skirstomos į laipiojančiąsias (tvirtinasi ūseliais, siurbtukais, dygliais ir orinėmis šaknimis) ir vijoklines (apsivynioja stiebu). Daugumos lianų stiebai sparčiai ilgėja, bet lėtai storėja, ilgis gali būti nuo kelių iki kelių šimtų metrų. Lianos yra neatsiejama miškų, ypač tropinių miškų, dalis.

Tropikų lianos labai skiriasi savo ilgaamžiškumu: kai kurios trumpaamžės rūšys gali išlikti tik kelis dešimtmečius, o stambios, medžių lajos viršų pasiekiančios lianos nepažeistuose miškuose tikėtina išgyvena daugelį dešimtmečių ar net ilgiau nei šimtmetį. Net ir Lietuvos miškuose galima aptikti lianą, kuri orinėmis šaknimis driekiasi miško paklote arba lipa į medžius, tai gebenė lipikė (Hedera helix). Lianos naudoja medžių kamienus kaip atramą lipti ir pasiekti miško skliautą.Tokiu būdu jos konkuruoja su medžiais ir kitais augalais dėl šviesos.

Lianos buvo ir yra auginamos bei naudojamos žmonių, kaip maistas (pasifloros, kai kurie ankštiniai (Pueraria montana, Mucuna pruriens), kininis citrinvytis (Schisandra chinensis), aktinidijos), psichoaktyvūs preparatai (guarana iš Paullinia cupana, LSA iš Ipomoea spp.), vaistai (alkaloidai iš Strychnos toxifera ir Chondrodendron tomentosum), gėrimai (vynmedžiai), dekoratyviniai augalai (raganės, sausmedžiai, ląstūnės ir kt.). Šiuo metu pasaulyje žinoma keli tūkstančiai lianų rūšių. Jos natūraliai paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia lianų rūšių įvairovė būdinga drėgniesiems atogrąžų miškams; subtropiniuose regionuose jų mažiau, o vidutinio klimato juostoje lianos sudaro palyginti nedidelę sumedėjusių augalų dalį.

VU Botanikos sode siekiama surinkti kolekciją, demonstruojančią lianų tinkamų auginti Lietuvos klimato sąlygomis, įvairovę. Atrenkamos labiausiai prisitaikiusios Lietuvos sąlygomis augti lianų rūšys, varietetai ir veislės, galintys augti 6 USDA ir žemesnėse šalčio atsparumo zonose. Natūralūs taksonai (rūšys, varietetai) įtraukiami siekiant surinkti jų biologinę įvairovę. Veislės atrenkamos pagal jų dekoratyvines savybes, kurios labiausiai reprezentuoja lianų požymių įvairovę.

Lianų veislės parenkamos pagal šiuos dekoratyvinius augalo požymius: augalo dydis; lapų forma, lapų dydis, lapų spalva; žiedų gausumas, žiedų dydis, žiedų forma, žiedų spalva, žiedlapių gausumas; vaisių dydis, vaisių forma, vaisių spalva, vaisių gausumas. Veislių žiedai gali būti įvairiausių spalvų ir atspalvių, nuo baltų ir geltonų iki violetinių ir raudonų. Lapų dydis gali būti nuo 1 iki 30 cm, jie būna ne tik žalių atspalvių, bet ir margi su baltais, raudonais, geltonais ar rausvais atspalviais. Vaisių spalva gali varijuoti nuo raudonos iki juodos ar violetinės.

VU Botanikos sodo augalų ir sėklų sąrašuose vynmedžių genties augalai paminėti 1782 m. – Vitis vinifera, 1821 m. – Vitis labrusca, 1824 m.- Vitis vulpina, bet lianos, kaip specializuota kolekcija pradėtos kaupti tik 1976 m. Jos pagrindą sudaro  raganės (Clematis), vynmedžiai (Vitis), sausmedžiai (Lonicera), smaugikai (Celastrus), ir vyteniai (Ampelopsis). Šiuo metu VU Botanikos sodo kolekcijoje yra 110 augalų pavyzdžių, iš kurių 83 unikalūs taksonai (66 rūšys ir 17 veislių).

IŠSAMUS KOLEKCIJOS PRISTATYMAS

		Pirėninė raganė (Clematis campaniflora) Liana iki 3 – 4,5 (6) m aukščio; augimu primena Clematis viticella. Bet kiti požymiai skiriasi. Gali augti ir palei žemę kaip kiliminis augalas. Lapai priešiniai, žali, melsvo atspalvio. Žiedai nusvirę, varpelio pavidalo,balti, vėliau įgauna melsvą ar violetinį atspalvį. Pavieniai arba po kelis nedidelėse šluotelėse, išaugančiose lapų pažastyse ar ūglių viršūnėse. Kuokeliai blyškiai geltoni. Žiedkočiai ilgi. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Vaisiai – riešutėliai, su trumpais liemenėliais sudaro nedidelį vaisyną – galvutę. Subręsta rugsėjo – spalio mėn. Arealas – Europos pietvakariai: Portugalija, Ispanija.
		Stambiažiedis (Telmano) sausmedis (Lonicera x tellmanniana) Aukšta, iki 5 m aukščio pakylanti liana. Lapai pailgi, smailiom viršūnėm arba buki, pleištišku pamatu, 6 – 10 cm ilgio ir 2,5 – 5 cm pločio. Viršutinė lapo pusė ryškiai žalia, apatinė melsva, plaukuota. Jauni lapai purpuriniai. Vaisinių šakelių paskutinės dvi lapų poros suaugę ir sudaro eliptišką diską virš kurio sukrauna žiedus. Žiedai iki 5 – 6 cm ilgio, aukso geltonumo vamzdeliai, sutelkti į varpos pavidalo žiedynus trumpųjų šakelių galuose. Gausiai žydi birželio mėn., dvi savaites. Vaisiai - oranžinės 0,6 – 10 mm skersmens uogos, kurios gražiai atrodo lapų lėkštelėse. Jautrus šalčiams, nemėgsta užmirkusios dirvos. Geriausia sodinti šiltoje saulėtoje vietoje, pavyzdžiui prie pietinės namo sienos. Tai hibridinė sausmedžio veislė išvesta sukryžminus L. sempervirens ir L. tragophylla.
		Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) Liana, užauganti iki 3–5 m aukščio. Be atramos gali augti kaip 1,5–2 m. aukščio krūmas su nulinkusiais ūgliais. Metinis prieaugis 1–2 m. Stiebai sumedėję, lygūs, rudi ar rausvai rudi, vijasi apie atramą, jauni ūgliai žali. Lapai pražanginiai, ovalūs arba kiaušiniški, trumpai nusmailėjusia viršūne, dvigubai dantytu pakraščiu, apvaliu ar širdišku pamatu, 8–16 cm ilgio. Viršutinė pusė žalia; vyriškų augalų lapai žydėjimo metu tampa margi (žali, balti, rausvai rožiniai). Rudenį pagelsta. Lapkočiai rausvi. Žiedai balti, kvapūs, nusvirę, pavieniai arba po 2–3 lapų pažastyse; žydi gegužės–birželio mėn., ant antramečių ir vyresnių ūglių. Vaisiai pailgai eliptiški, žali, daugiasėkliai, saldūs ir kvapnūs, 3–3,5 cm ilgio; sunoksta spalio–lapkričio mėn., dera nuo 2–3 metų. Auginama saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, mėgsta vidutinio drėgnumo dirvą; dirvožemiui nereikli. Atspari šalčiui (USDA 4–8).
		Karpytalapis vytenis (Ampelopsis aconitifolia) Liana. Aukštis:  1-12 m. Prieaugis: 1-2 m per metus. Stiebai: rusvai rudi, į atramą kabinasi ūsais. Lapai: lancetiški, pražanginiai, trilapiai, viršūnė bukai nusmailėjusi; kraštai lygūs, pamatas pleištiškas, lapo viršus tamsiai žalias, lapo apačia šviesesnė, lapkočiai rusvai žali. Žiedai: bekvapiai, spalva žalsva, žydėjimo laikas gegužės - rugpjūčio mėn. Vaisiai: apvalūs, 6-8 mm dydžio, spalva nuo geltonos iki oranžinės, sunokimo laikas birželio - spalio mėn. Auginimas: saulėta vieta/dalinis pavėsis, drėgmės rėžimas vidutinis/aukštas, dirvožemio ypatybės - priemolis/ priesmėlis, pH nereiklus, USDA 4-7, šalčiui atsparus.