Erškėčiai ir rožės (Rosa L.) yra erškėtinių (Rosaceae) šeimos genties augalai. Laukinės genties rūšys vadinamos erškėčiais, o kultūrinės – rožėmis. Gentyje yra apie 350–400 rūšių ir daugiau kaip 10 000 veislių. Laukinės erškėčių rūšys naudojamos poskiepiams, kai kurios sodinamos želdynuose, taip pat turi ir pramoninę reikšmę. Iš erškėčių vainiklapių gaminamas rožių aliejus, iš vaisių – vitamininiai preparatai. Kultūrinės rožės, dar vadinamos sodų rožėmis, auginamos kaip dekoratyviniai augalai.

Lietuvoje rožės pradėtos auginti XIX a. pradžioje. 1820 m. botanikas J. Strumila mini kai kuriuos erškėčius ir kultūrines rožes, kurias galima auginti Lietuvoje. Tarpukariu rožės auginamos dvarų parkuose, pradėtos auginti botanikos soduose, kai kur ir darželiuose. Botanikos sodo Vingio skyriuje taip pat buvo auginamos rožės: 1928 m. minimas prancūzinis erškėtis (Rosa gallica), 1953 m. – 8 erškėčių rūšys, nuo 1969 m. plečiamas kultūrinių rožių sortimentas, tačiau daugelis veislių neatlaikė šaltų žiemų ir 1977 m. atvirame grunte išliko tik 60 veislių. Kairėnuose rožių ekspozicija pradėta kurti 1996 m., o Vingio skyriuje rožynas iš naujo pradėtas formuoti 2000 m.

Amerikos rožininkų draugija XIV tarptautiniame sodininkystės kongrese rožes suskirstė į grupes pagal veislės pagrindines savybes – jos dekoratyvumą bei biologines savybes.

Išskiriamos trys pagrindinės didžiosios grupės: rūšys (erškėčiai), senovinės rožės (grupės, egzistavusios iki 1867 m., pavyzdžiui, prancūzinės, damaskinės, baltažiedės, samaninės, burboninės, remontantinės, Portlando, tankiadyglio erškėčio), modernios rožės (grupės, atsiradusios po 1867 m., kai buvo išvesta viena pirmųjų arbatinių-hibridinių rožių ‘La France’. Šios veislės introdukcijos data naudojama atskirti senovines sodo rožes nuo modernių).

VU Botanikos sode siekiama sukurti tinkamiausių Lietuvoje auginti senovinių ir modernių rožių kolekciją. Parenkamos atspariausios ligoms ir kenkėjams bei šalčiui veislės. Taip pat veislės atrenkamos pagal jų dekoratyvines savybes, žiedo spalvą, žiedo formą, krūmo dydį. Vingio skyriuje šiuo metu auginama 150 veislių (550 krūmų) pagrindinių rožių grupių (arbatinių hibridinių, poliantinių, floribundinių, miniatiūrinių, modernių krūminių), kurios beveik nepertraukiamai žydi iki vėlyvo rudens, o Kairėnuose šalia senojo parko liepų alėjos 1,5 ha plote auginama 80 pavadinimų senovinių, 79 pavadinimų modernių krūminių bei 16 veislių poliantinių rožių.

		Prancūzinė rožė (Rosa gallica) 'Belle de Crecy’ Krūmas nuo 1,5 iki 2 m aukščio, plotis 1–2 m. Stiebai – linkstantys į šonus. Tik ką išsiskleidę žiedai būna intensyvios vyšnių spalvos su violetiniai rausvu atspalviu. Išsiskleidę šiek tiek pablunka iki šviesiai violetinės spalvos. Žiedai pilnaviduriai, vieni kvapniausių tarp prancūzinių rožių. Žydi vieną kartą birželio pradžioje. Pakankamai atspari grybinėms ligoms ir šalčiui. Senovinių rožių grupė, Roeser/Hardy, Prancūzija, iki 1829 m.
		Baltažiedė rožė (Rosa alba) 'Felicite Parmentier' Krūmas status, kompaktiškas, apie 1,5 m. aukščio. Tai mažiausia baltažiedžių (Alba) rožių atstovė. Žiedai labai pilnaviduriai, labai kvapnūs, šviesiai rausvi, vėliau žiedo kraštai šviesėja. Žydi vieną kartą labai gausiai ir ilgai pirmoje vasaros pusėje. Lapai pilkšvai žali. Nereikli dirvožemiui, atspari ligoms ir šalčiui. Senovinių rožių grupė Parmentier, Belgija, prieš 1836 m. (sin. ‘Felicite’).
		Arbatinė-hibridinė rožė (Rosa) 'Wedding Bells' Vasaržalis, status, vešlus, spygliuotas krūmas. Aukštis 70 cm, plotis 50 cm. Lapai dideli, tamsiai žali, blizgantys. Žiedai intensyvios rausvos spalvos, labai pilnaviduriai, 8–10 cm skersmens, taurės formos, prasiskleidus vainiklapiai išlinksta į išorę, malonaus kvapo, ant stiebo po vieną ar daugiau žiedų. Žydėti pradeda VI mėn. viduryje ir gausiai su pertraukomis žydi iki X mėn. Labai atspari grybinėms ligoms, drėgmei, žiemoja gerai. W. Kordes & Sons Vokietija, 2011 m.
		Floribundinė rožė (Rosa) 'Novalis' Vasaržalis, status, tankus, kompaktiškas, mažai spygliuotas krūmas. Aukštis 80–90 cm, plotis 50 cm. Lapai dideli, tamsiai žali, blizgantys. Žiedas retos, šviesiai alyvinės spalvos, labai pilnaviduris, 8–10 cm skersmens, plokštesnės puodelio (rozetės) formos, silpno malonaus kvapo, saulėje išblunkantis, pavieniuose ar negausiuose žiedynuose. Žydėti pradeda VI mėn. viduryje labai gausiai ir su pertraukomis žydi iki X mėn. Labai atspari grybinėms ligoms, šalčiui, silpniau drėgmei. W. Kordes & Sons Vokietija, 2010 m.