Paprastoji alyva (Syringa vulgaris L.)

Tai aukšti krūmai arba nedideli medeliai žalsvai pilkomis šakomis, išaugantys iki 4–6 m. Ūgliai apvalūs, pliki, gelsvai pilki ar alyviškai žali, šakelės pilkos. Lapai paprasti, lygiakraščiai, kiaušiniški ar plačiai kiaušiniški, širdišku arba pleištišku pamatu, standoki 5–12 cm ilgio ir 3–7 cm platumo. Rudenį lapai ilgai išlieka ant šakelių ir nukrinta tik po didelių šalnų. Žiedai įvairaus spalvos intensyvumo rausvi, alyviniai ar balti, susitelkę į stačias sudėtines šluoteles. Viename žiedyne būna nuo 100 iki 400 žiedų. Pražysta gegužės antroje pusėje ir žydi apie 2 savaites. Vainikėlis paprastai su 4 vainiklapiais, tik įvairių kultūrinių veislių paprastųjų alyvų žiedai būna pilnaviduriai. Vaisius – dvilizdė 1,5–2 cm ilgio dėžutė su 1–2 pailgomis plokščiomis, turinčiomis siaurus sparnelius sėklomis.

Natūralios augimvietės rastos 19 a. pradžioje Karpatų–Balkanų regiono kalnuotose vietovėse.

Persinė alyva (Syringa persica L.)

Gausiai žydintys krūmai, turintys puošnią lają. Užauga iki 1,4–2,4 m aukščio ir iki 1,5–3 m pločio. Žievė pilkšvai rudos spalvos. Lapai priešiniai, paprasti arba, kas alyvų gentyje reta, sudėtiniai, dydžiai labai įvairuoja. Žiedai susitelkę į sudėtinės šluotelės tipo žiedyną. Žiedai tuščiaviduriai, šviesiai alyviniai arba rausvi, stipraus aromato, žydi gegužės mėn. pabaigoje–birželio mėn. pradžioje. Persinės alyvos mažiau atsparios šalčiams nei kitos alyvų rūšys.

Persinės alyvos kilusios iš dabar Irane, Afganistane ir Pakistane esančių teritorijų; Europoje pradėtos auginti XVII–XVIII a.

Plaukuotoji alyva (Syringa villosa Vahl)

Krūmas aukštas (iki 4 m) ir platus, šakos stačios, šviesiai pilkos spalvos. Lapai ovalūs arba palčiai elipsiški iki 5–15 cm ilgio ir 3–8 cm platumo, odiški, viršutinė lapo pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesesnė, palei gyslas pūkuota; lapo kraštai apaugę retais plaukeliais.

Žiedynai 5–13 cm ilgio ir 3–10 cm platumo, sudarantys gausiažiedes sudėtines šluoteles. Žiedai nuo baltų iki šviesiai rausvų, smulkūs (10–14 mm platumo), kvapūs. Žydi apie 12 dienų vėliau už paprastąsias alyvas.

Savaime auga rytų bei šiaurės Kinijos rajonuose ir šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje; sutinkamos kalnuotose vietovėse iki 1200–2000 m virš jūros lygio.

Europoje pradėtos auginti apie 1830 metus.

Smulkialapė pūkuotoji alyva (Syringa pubescens subsp. microphylla (Diels) M.C.Chang & X.L.Chen)

Krūmas neaukštas, iki 2 m, šakos stačios, šviesiai pilkos spalvos, plonos. Lapai kiaušiniški, ovalūs, 2–7 cm ilgio ir 1,5–4 cm pločio, viršutinė lapo pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesesnė, palei vidurį pūkuota. Žiedynai 5–16 cm ilgio ir 3–7 cm platumo, susitelkę gausiažiedėse sudėtinėse šluotelėse. Žiedai nuo šviesiai rausvų iki baltų, smulkūs (0,8–1,2 cm platumo), kvapūs. Žydi 7–12 dienų vėliau už paprastąsias alyvas, dažnai stebimas pakartotinis žydėjimas rugpjūčio–rugsėjo mėn.

Natūralios augimvietės randasi Kinijos centriniuose bei šiaurės rytų rajonuose ir Korėjos pusiasalyje esančiose kalnuotose vietovėse iki 1200–2000 m virš jūros lygio. Europoje pradėta auginti apie 1880 m.

Japoninė alyva (Syringa reticulata (Blume) H.Hara)

Krūmas ar medis, aukštis iki 6–15 m, šakos stačios, rusvai rudos. Lapai kiaušiniški ar elipsiški platėjantys link pagrindo iki 13 cm ilgio, viršutinė lapo pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesesnė, su stipriai išreikštomis gyslomis. Žiedynai dideli, iki 30 cm ilgio, gausiažiedės sudėtinės šluotelės formos. Žiedai smulkūs (iki 6 mm platumo), baltai kreminiai, stipraus aromato. Vaisius 10–20 mm ilgio glotnaus paviršiaus dėžutės, kurių kiekvienoje randasi po 1–2 sėklas su nedideliais sparneliais. Žydi birželio mėn. antroje pusėje.

Natūralios augimvietės randasi Japonijoje ir Kurilų salose bei šiaurės rytų Kinijoje.

 Paprastoji alyva (Syringa vulgaris) 'Ami Schott'

Lapus metantis krūmas. Užauga iki 3 m aukščio ir 1,5–2,5 m pločio. Žievė pilkšvai rudos spalvos, jauni ūgliai padengti trumpais rusvais plaukeliais. Lapai priešiniai, paprasti, lygiais kraštais, širdiški, viršūnė nusmailėjusi, lapai standūs 5–12 cm ilgio ir 4–9 cm pločio, viršutinė lapo pusė žalia, apatinė – pilkšvai žalia. Žiedai susitelkę į labai puošnius tankius sudėtinės šluotelės tipo žiedynus. Žiedai melsvi pilnaviduriai, žydi gegužės mėn. viduryje. Tai viena gražiausių alyvų kolekcijoje esančių veislių.

Veislė sukurta Prancūzijoje 1933 m. selekcininko E. Lemoine.

Paprastoji alyva (Syringa vulgaris) 'Primrose'

Užaugantis iki 2,5–3,5 m aukščio ir 1,5–2,5 m pločio krūmas. Žievė pilkšvai rudos spalvos, jauni ūgliai padengti trumpais rusvais plaukeliais. Lapai priešiniai, paprasti, lygiais kraštais, širdiški, viršūnė nusmailėjusi, lapai standūs 5–12 cm ilgio ir 4–9 cm pločio, viršutinė lapo pusė žalia, apatinė – pilkšvai žalia. Žiedai susitelkę į sudėtinės šluotelės tipo žiedyną. Žiedų pumpurai prieš skleidimąsi gelsvo atspalvio, vainiklapiai iš vidaus balti su viduryje esančia taip pat gelsva įvairaus platumo juostele, žiedai tuščiaviduriai, žydi gegužės mėn. viduryje. Pastebėta, kad gelsvi vainikėlio atspalviai vegetatyvinio dauginimo sekoje gali būti dalinai arba visiškai prarandami. Ilgą laiką tai buvo vienintelė alyvų veislė, turinti išsiskleidusių vainiklapių vidinėje pusėje žalių atspalvių.

Veislė sukurta Olandijoje 1949 m., autorius E. Maarse. Ši veislė du kartus įvertinta prestižiniais selekcininkų apdovanojimais: 1950 m. RHS Award of Merit bei 1953 m. First Class Certificate (KMTP).

Hiacintinė alyva (Syringa x hyacinthiflora) 'Royal Purple'

Krūmas užauga iki 3,5 m aukščio ir 1,5–2,5 m pločio. Žievė nuo žalsvos iki pilkšvai rudos spalvos. Lapai priešiniai, paprasti, lygiais kraštais, širdiški, viršūnė nusmailėjusi, lapai standūs 7–14 cm ilgio ir 6–10 cm pločio, viršutinė lapo pusė žalia, apatinė – pilkšvai žalia. Žiedai susitelkę į sudėtinės šluotelės tipo tankų žiedyną. Žiedai purpuriniai pilnaviduriai, su ilga vamzdelio formos apatine dalimi, žydi gegužės mėn. pradžioje arba viduryje, apie savaitę anksčiau už paprastąsias alyvas.

Veislė išvesta Kanadoje 1966 m., selekcininkas F. L. Skinner.

Stambialapė alyva (Syringa josikaea) 'Holger‘

Krūmas tankus, stačiomis šakomis, 2–4 m aukščio ir 1,5–2 m platumo. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, (ilgis 5–10 cm plotis 2–4 cm) smailiomis viršūnėmis. Žiedai susitelkę piramidines sudėtines šluoteles 10–15 cm ilgio ir 5–10 cm pločio. Žiedai malonaus kvapo, 7–12 mm ilgio ir 6–10 mm platumo, tuščiaviduriai, skaisčiai balti. Žydi birželio mėn. pirmoje pusėje. Gerai pakelia šaltas žiemas.

Nors įprastai veislė pristatoma kaip stambialapės alyvos (Syringa josikaea) atstovė, bet iš tikrųjų ji išvesta kryžminant stambialapę alyvą su nenustatyta Villosae rūšių grupės alyva atviro apdulkinimo būdu. Veislė išvesta Suomijos selekcininko H. Toppola ir užregistruota 1975 m.

Preston alyva (Syringa x prestoniae) 'Coral'

Krūmas tankus, 2,4–3,0 m aukščio ir 1,8–2,4 m platumo. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, stambūs (ilgis 8–15 cm, plotis 4–7 cm), smailiomis viršūnėmis. Žiedai susitelkę į siaurus sudėtinės šluotelės formos žiedynus. Žydi gausiai birželio mėn. pirmoje pusėje rausvais tuščiaviduriais žiedais, neintensyvaus aromato.

Veislė sukurta Kanadoje, registruota 1936 m., selekcininkė I. Preston.