Vilniaus universitetas

MENIU

Spanguolė (Oxycoccus)

SPANGUOLĖ IR JOS RŪŠYS

Viename žurnalisto gamtininko Leonardo Grudzinsko straipsnyje „Spanguolė – gervių ir laumių uoga“ yra toks padavimas apie spanguolių kilmę: „girdi, vietoj Dunojaus akivaro senovėje bangelėmis teškeno gražus ežerėlis. Naktį į jo atabradus subrido baltaplaukės, baltakrūtės laumiukės. Patekėjo mėnuo. Mėnuo jaunikaitis. Sidabro šviesa nutvilkė gražuoles. Tosios susigėdusios gervėmis pavirto, raistų glūdumosna nuplasnojo. Ant samanų kilimo laumiukės pamiršo karolius iš rubino – raudonojo brangakmenio. Užburti buvo tie karoliai, neatiteko jaunam mėnuliui, o pavirto spanguolėmis - laumių uogomis. Senovinėse lietuvių liaudies pasakose, užrašytose daktaro Antano Basanavičiaus, spalgena gervės uoga vadinama. Gervių uogelei raudoskruostę spanguolėlę priskyrė ir Gardino, Gervėčių, Pelesos gudai ir lietuviškų salų Gudijoje lietuviai. Spalgena gervės uoga vadinama ir Šiaurės Amerikos, Kanados indėnų, Aliaskos eskimų, skandinavų: suomių, švedų, norvegų. Islandijoje spalgena – baltojo tetervino (žvynės) uoga. Tai susiję su spanguolės žiedu, kuris primena kilnų raistų paukštį – gervę."

     

Stambiauogės spanguolės

Spanguolė (Oxycoccus Hill.) priklauso erikinių šeimai. Tai visžaliai krūmokšniai. Jų stiebai šliaužiantys, ploni, susilietimo su substratu vietose įsišaknyjantys. Lapai pražanginiai, odiški, smulkūs. Žiedai dvilyčiai, rožiniai, kartais balsvi, kekėse po kelis, rečiau pavieniai, ant siūliškų žiedkočių.Taurelė keturdantė.Vainikėlis keturskiltis, atgal atsilenkusiomis skiltimis. Kuokeliai 8. Mezginė apatinė, keturlizdė. Vaisius - raudona, kartais beveik juoda, su vaškine apnaša arba be jos, daugiasėklė uoga su taurelės liekanomis viršūnėje. Gentyje yra 4 rūšys, paplitusios šiaurės pusrutulyje.

Paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustis Pers.) paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos šalto ir vidutinio klimato zonose. Dažna ir Lietuvoje. Auga aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, rečiau žemapelkėse, užpelkėjusiuose miškuose. Europoje pradėta kultivuoti. 2017 m. VDU Kauno botanikos sode buvo patvirtintos natūraliose augavietėse atrinktos 5 lietuviškos veislės : ‘Reda’, ‘Vita’, ‘Amalva’, ‘Žuvinta’ ir ‘Vaiva’.

Smulkiauogės spanguolės (Oxycoccus microcarpus Turcz.) paplitimo arealas artimas paprastosios spanguolės arealui, tik jos ribos (pietinė ir šiaurinė) eina šiek tiek įšiauriau. Lietuvoje paplitusi mažiau už paprastąją. Auga tik aukštapelkėse, dažniausiai ant kupstų.

Hagerupo spanguolė (Oxycoccus gigas Hagerup) mažai ištirta. Rasta Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, galbūt yra ir kitur. Auga aukštapelkėse.

Stambiauogė spanguolė (Oxycoccus macrocarpos (Ait.) Pers.) savaime auga Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje, pelkėse. Sukultūrinta, šiuo metu žinoma virš 250 veislių, auginama JAV, Kanadoje, Anglijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Suomijoje (pasirodė neperspektyvi), Lenkijoje, Austrijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Lietuvoje. pradėta auginti ir tirti Botanikos institute 1965 m. Šiuo metu čia auginamos ir tiriamos 36 stambiauogių spanguolių veislės ir hibridai, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode tiriamos 46 veislės ir hibridai, Vilniaus universiteto botanikos sode - 25.

Stambiauogės spanguolės nuo paprastosios skiriasi stambesnėmis (10-27 mm skersmens) uogomis,tvirtesniais, ilgesniais (iki 1,5-1,8 m) stiebais, stačiais, 5-15 cm aukštumo generatyviniais (ant kurių užsimezga uogos) ūgliais, stambesniais (10-20 mm ilgio), abipus žaliais bukaviršūniais lapais.

   

Viršuje – įvairių stambiauogių spanguolių veislių uogos, apačioje – paprastosios spanguolės uogos.

Stambiauogių spanguolių auginimo kultūroje pradžia – 1816 m., JAV, jų auginimo pradininkas buvo sodininkas– mėgėjas Henris Holas (Henry Holl). 1866 m. JAV įsikūrė spanguolių augintojų organizacija, tuomet vienijusi apie 70 fermerių. Šiuo metu pasaulyje yra apie 16188 ha stambiauogių spanguolių plantacijų. Šiaurės Amerikoje yra apie 1000 spanguolių augintojų, o jų plantacijos sudaro apie 95 % visų spanguolių plantacijų pasaulyje. Stambiauogės spanguolės auginamos ir Kanadoje, Anglijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Čilėje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje (virš 100 ha), Latvijoje (apie 100 ha), Estijoje, be abejo, ir Lietuvoje. Didelėmis plantacijomis pasigirti negalime, tačiau vis daugėja ūkininkų, auginančių nedidelius 0,5 – 1,0 ha spanguolynus, kurių bendras plotas Lietuvoje turbūt nesiekia 10 ha.
Plantacijose dažniausiai auginamos veislės: ‘Stevens’, ‘Early Black’, ‘Ben Lear’, ‘Pilgrim’, ‘Bergman’, ‘Searles’, ‘Howes’, ‘McFarlin’, ‘Crowley’.

Įrengtas spanguolynas yra ilgaamžis, jis gali gyvuoti toje pačioje vietoje 70-80 ir daugiau metų. Pagrindiniai reikalavimai spanguolynui - tai tinkamo rūgštingumo (pH 3,7-4,5) purus substratas, pakankama, tačiau ne per didelė drėgmė ir saulėta vieta. Tinkama priežiūra (piktžolių naikinimas, savalaikis tręšimas, smėlinimas arba durpinimas kas 3-4 metus, šliaužiančių ūglių trumpinimas, apsauga nuo ligų arba kova su jomis) , klimatinės sąlygos, veislės požymiai įtakoja derlingumą, kuris vidutiniškai siekia 1-2,5 kg iš m2. Todėl jei jums patinka triūsti sode ir negalite ar nenorite braidžioti po laumių ir raganų pelkes, sukurkite savo nuosavą spanguolyną ir kiekvieną rudenį gardžiuositės šiomis tikrai gyvybės uogos vardo vertomis uogomis. Iš spanguolių spaudžiamos sultys, gaminami džemai, morsai, musai, drebučiai. O kaip gi gali būti Kalėdinės vaišės be spanguolių kisieliaus! Jų dedama į raugiamus kopūstus, iš uogų gaminami saldainiai, padažai. Spanguolėmis galima gardinti įvairias salotas, panaudoti gaminių puošimui.

Stambiauogę ir paprastąją spanguolę galima sodinti kaip želdynų augalą, kuris pavasarį papuoš aplinką baltais „gerviškais“ žiedeliais, paskui žalsvomis , palaipsniui rausvėjančiomis ir galiausiai ryškiai raudonomis uogomis. Sąžalynas „kilimėliu“ uždengs plotą, o tas „kilimėlis“ keis spalvą iš žalios į raudonai violetinę rudenį ir atvirkščiai pavasarį.

          


Be to, stambiauogė spanguolė – puikus elementas namų ir puokščių dekoravimui. Ryški, sausa, gerai išsilaikanti uoga ilgai džiugins akį visur, kur tik ją panaudosime.

          

 

STAMBIAUOGIŲ SPANGUOLIŲ VEISLĖS

Šiandien žinome virš 250 stambiauogių spanguolių veislių. JAV spanguolių derlingumas plantacijose nuo 1911 m. iki 1997 m. , t. y. per 86 metus, pakito nuo 0,2 iki 1,8 kg/m². Dabar šiose valstijose vidutinis derlius siekia 1,4-1,7 kg/m², rekordinis – 4,5 kg/m².
Lietuvoje įvairias stambiauogių spanguolių veisles tiria 3 mokslo įstaigos: šių kultūrų auginimo ir tyrimų Lietuvoje pradininkas – dabar Gamtos tyrimo centro Botanikos institutas (GTC BI), Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS), kuriame šiuo metu yra didžiausios stambiauogių ir paprastosios spanguolių veislių ir selekcinių numerių kolekcijos ir mūsų botanikos sodas. Remiantis BI tyrimų duomenimis, vidutinis įvairių veislių derlingumas siekia 0,5-1,7 kg/ m², KBS duomenimis – 0,3-3,2 kg/ m², kai kuriais metais (1996,1998) atskirų veislių ir selekcinių linijų uogakrūmių derlius siekė 4,0 -5,6 kg viename m² (Bain 10, ‘Pilgrim’, ‘Le Munyon’, ‘Ben Lear’). Mūsų botanikos sode vidutiniai įvairių veislių derliai varijavo nuo 0,5 iki 2,2 kg/ m². 2012-2013 m. buvo ypač derlingi, nemažai veislių užaugino 2 – 3 kg derlių, bet derlingiausia tuo metu buvo ‘Stevens’ – 5,2 kg/m² ir ‘Howes’ – 4,1 kg/m².

Remiantis stambiauogių s panguolių aprašu:

pagal dydį uogos skirstomos į:
labai mažas <0,3 g,
mažas 0,3-0,5 g,
vidutines 0,6-1,0 g,
dideles 1,1-1,5 g,
labai dideles >1,5 g.

Derlius gali būti:
labai mažas <0,5 kg/ m²,
mažas 0,5-0,9 kg/m²,
vidutinis 1,0-1,5 kg/ m²,
didelis 1,6-2,5 kg/ m²,
labai didelis > 2,5 kg/ m².

Pagal uogų prinokimą laiką veislės skirstomos į:
ankstyvas - uogos prinoksta rugsėjo pirmoje pusėje;
vidutinio vėlyvumo – uogos prinoksta rugsėjo antroje pusėje;
vėlyvas – uogos prinoksta spalio mėn.

STAMBIAUOGIŲ SPANGUOLIŲ VEISLIŲ APRAŠYMAI

(pasinaudota įvairiais literatūros šaltiniais, remtasi VDU KBS duomenimis ir tyrimais VU Botanikos sode)

‘BECKWITH’ – hibridinė veislė, išvesta 1950 m. Veislė vidutinio vėlyvumo - vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, kiaušinio formos, vidutinio dydžio. Vidutinė uogos masė apie 1 g, ilgis apie 15 mm, skersmuo apie 13 mm. Derlingumas didelis 1,5-2,2 kg/ m². Uogos blogai išsilaiko sandėliuojamos. Vidutiniškai atspari grybinėms ligoms.

     

‘BEN LEAR’ – atrinkta iš natūralių augaviečių Viskonsino valstijoje 1901 m. Veislė - ankstyva. Uogos ovalios, tamsiai raudonos, stambios (uogos vidutinis ilgis – apie 13 mm, skersmuo – apie 15 mm, vidutinė masė 1,1-1,2 g). Didelis derlingumas – 1,5-2,8 kg/ m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms. Lietuvoje tiriama nuo 1984 m.


     

‘BERGMAN’ – sukurta JAV, kryžminant ‘Early Black’ ir ‘Searles’, įregistruota 1961 m. Veislė ankstyva – vidutinio vėlyvumo. Kanados plantacijoje populiari veislė. Uogos tamsiai raudonos, cilindrinės arba kiaušinio formos, stambios (ilgis apie 15mm, skersmuo apie 14 mm, masė 1,1-1,2 g). JAV derlingumas – 2 kg/m², Baltarusijoje – 0,5-0,6 kg/m², Lietuvoje – 0,8-2,1 kg/m². Uogos netinkamos sandėliavimui, veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms. Lietuvoje tiriama nuo 1972 m.

‘BLACK VEIL’ – atrinkta 1890 m. Masačiusetso valstijoje iš natūralių augaviečių. Veislė labai ankstyva. Uogos juosvai raudonos, kiaušinio formos, vidutinio dydžio (ilgis apie 14 mm, skersmuo – apie 13 mm, masė – 0,8-0,9 g). Labai derlinga –  1,5-1,8 kg/m². Uogos neblogai laikosi sandėliuojamos. Remiantis ilgalaikiais tyrimais – tai labai atspari grybinėms ligoms veislė (VDU KBS duomenimis) ir labiausiai serganti veislė (VU BS duomenimis). Lietuvoje tiriama nuo 1972 m.

     


‘CROWLEY’ – gauta ‘McFarlin’ x ‘Prolific’. Veislė vidutinio ankstyvumo. Uogos raudonos ar tamsiai raudonos, cilindrinės, didelės (uogos vidutinis ilgis ir skersmuo – apie 15 mm, vidutinė masė 1,2-1,3 g), šviežios pakankamai gerai laikosi ilgesnį laiką. Derlingumas nedidelis arba vidutinis – 0,5-1,5 kg/ m². Augalai gana atsparūs grybinėms ligoms.

‘EARLY BLACK’ – atrinkta natūraliose augavietėse Masačiusetso valstijoje 1852 m. Veislė ankstyva. Uogos tamsiai raudonos, kiaušinio formos arba beveik rutuliškos, vidutinio dydžio (ilgis apie 14 mm, skersmuo – apie 13 mm, uogos masė 0,9-1,1 g). Derlingumas JAV – 10 t/ha arba 1 kg/m², Baltarusijoje - 0,4-0,5 kg/ m², Lietuvoje - 0,7-2,2 kg/m². Uogos labiau tinkamos perdirbimui negu laikymui. Veislė nelabai atspari grybinėms ligoms.


‘EARLY RICHARD’ – veislė ankstyva. Uogos tamsiai raudonos, cilindrinės, netolygiai nusispalvinusios, vidutinio dydžio (vidutinis ilgis 14 mm, skersmuo 13 mm, vidutinė uogos masė – 0,9-1,0 g), derlingumas mažas arba vidutinis- 0,7-1,6 kg/m². Uogos netinkamos ilgam laikymui, veislė gana atspari grybinėms ligoms.

‘FRANKLIN’ – ‘Early Black’ ir ‘Howes’ hibridas, gautas 1930 m., atiduotas gamybiniam auginimui 1961 m. Veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos juosvai raudonos, kiaušinio formos, vidutinio dydžio arba stambios (ilgis 14 mm, skersmuo -13 mm, masė 0,9-1,2 g). JAV derlingumas – iki 1,8 kg/m², Baltarusijoje – 0,6-0,7 kg/m², Lietuvoje vidutinis – 0,9-1,2 kg/m². Uogos nelabai gerai laikosi sandėliuojamos. Dėl atsparumo grybinėms ligoms – dvi skirtingos nuomonės – atspari ir gana neatspari. Lietuvoje tiriama nuo 1972 m.

‘HABELMAN 2’ – veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, netolygiai nusispalvinusios, cilindrinės, stambios (vidutinis uogos ilgis apie 16 mm, skersmuo – apie 14 mm, vidutinė uogos masė – 1,4-1,5 g). Didelis derlingumas 1,7-2,0 kg/m². Uogos neblogai laikosi sandėliuojamos, augalai gana neatsparūs grybinėms ligoms.

‘HOWES’ – viena pirmųjų veislių JAV, atrinkta iš natūralių augaviečių Masačiusetso valstijoje 1843 m. Veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos tamsiai raudonos, kiaušiniškos, vidutinio dydžio (ilgis ir skersmuo apie 13 mm, vidutinė uogos masė – 1,0 g). JAV derlingumas 1,5 kg/m², Baltarusijoje – 0,4 kg/m², Lietuvoje – 1,7-1,9 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms.

‘LE MUNYON’ – Veislė - labai ankstyva. Uogos raudonos, nevienodai nusispalvinusios, stambios, kiaušinio formos arba ovalios, stambios ir labai stambios (vidutinė uogos masė -1,2-1,7 g). Derlingumas vidutinis arba didelis – 1,2-2,2 kg/m². Uogos netinkamos sandėliavimui, augalai nelabai atsparūs grybinėms ligoms.

 ‘MCFARLIN’ – tai labiausiai paplitusi Ramiojo vandenyno pakrantėse veislė. Atrinkta 1874 m. Masačiusetso valstijoje. Veislė vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, nevienodai nusispalvinusios, cilindrinės arba kiaušinio formos, stambios (vidutinis uogos ilgis 14 mm, skersmuo – 13 mm, vidutinė masė 1,1-1,2 g). Derlingumas vidutinis – 0,9-1,4 kg/m². Uogos puikiai tinkamos sandėliavimui, veislė labai atspari grybinėms ligoms.

‘PILGRIM’ – sukurta JAV, sukryžminus ‘Prolific’ ir ‘McFarlin’. Įregistruota 1961 m. Veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos purpurinės, cilindrinės, su nedidele melsva vaškine apnaša, stambios arba labai stambios (apie 16 mm ilgio ir apie 15 mm skersmens, masė 1,4-1,6 g). Derlingumas didelis arba labai didelis – 1,6-2,7 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos. Vidutiniškai atspari grybiniams susirgimams. Lietuvoje tiriama nuo 1986 m.

‘SEARLES’ – atrinkta 1893 m. JAV iš natūralių augaviečių. Veislė ankstyva - vidutinio vėlyvumo. Uogos juosvai raudonos, cilindrinės, nevienodai nusispalvinusios, stambios (apie 15 mm ilgio, apie14 mm skersmens, masė apie 1,2 g). Derlingumas – 0,9-2,0 kg/m², nelabai tinkanti sandėliavimui, neatspari grybinėms ligoms veislė.

‘STEVENS’ – sukurta JAV, sukryžminus ‘McFarlin’ ir ‘Potter’, įregistruota 1950 m. Veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos tamsiai raudonos, ovalios, stambios arba labai stambios (apie 17 mm ilgio ir apie 15 mm skersmens, vidutinė uogos masė 1,4-1,7 g). Gausiai dera – apie 2,0 kg/m², uogos gerai laikosi sandėliuojamos, augalai vidutiniškai atsparūs grybinėms ligoms.

‘WILCOX’ – gauta ‘Howes’ x ‘Searles’, gamybiniam auginimui atiduota 1950 m. Vidutinio vėlyvumo - vėlyva veislė. Uogos tamsiai raudonos, nevienodai nusispalvinusios, lašo formos, vidutinio dydžio (ilgis 15 mm, skersmuo 12 mm, vidutinė masė 1,0 g). JAV derlingumas - iki 2,0 kg/m², Baltarusijoje 0,5-0,6 kg/m², Lietuvoje – 1,4-1,8 kg/m². Uogakrūmiai pasižyminti intensyviu augimu. Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, augalai neatsparūs grybinėms ligoms.

‘WASHINGTON’ – veislė sukurta JAV, greičiausiai tai ‘McFarlin’ ir ‘Prolific’ hibridas. Veislė ankstyva – vidutinio vėlyvumo. Uogos purpurinės, cilindrinės, stambios (ilgis ir skersmuo apie 15,0 mm, uogos masė 1,3-1,4 g). Didelis derlingumas – 1,9-2,0 kg/m². Uogos neblogai laikosi sandėliuojamos, veislė nelabai atspari grybinėms ligoms. Lietuvoje tiriama nuo 1984 m.

‘BAIFAY’ – Veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos raudonos, netolygiai nusispalvinusios, cilindrinės arba rutuliškos, labai stambios (apie 16 mm ilgio ir 15 mm skersmens, vidutinė masė 1,7-2,0 g). Derlingumas didelis – 1,5-1,8 kg/m². Uogos nelabai tinkamos sandėliavimui, dėl atsparumo grybinėms ligoms - dvi skirtingos nuomonės – nuo labai atsparios iki neatsparios.

‘HOLLISTER RED’ – veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos raudonos, kiaušinio formos, stambios (apie 17 mm ilgio ir apie 15 mm skersmens, vidutinė uogos masė apie 1,3 g). Derlingumas vidutinis – apie 1,2 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms.

‘HOLLISTON’ – veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos tamsiai raudonos, netolygiai nusispalvinusios, kiaušinio formos, stambios (apie 18 mm ilgio ir apie 16 mm skersmens, vidutinė uogos masė 1,3-1,5 g), derlingumas vidutinis ir didelis – 1,4-2,1 kg/m². Uogos neblogai laikosi sandėliuojamos, vidutiniškai atspari grybinėms ligoms veislė.

‘MATTHEWS’ – veislė vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, ovalios arba kiaušinio formos, stambios (vidutinė uogos masė 1,2-1,3 g), derlingumas vidutinis –  1,0-1,4 kg/m². Uogos nelabai tinkamos sandėliavimui, veislė neatspari grybinėms ligoms.

‘PROLIFIC’ – veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, netolygiai nusispalvinusios, beveik rutuliškos, stambios (apie 15 mm ilgio ir skersmens, vidutinė uogos masė 1,1-1,3 g), derlingumas vidutinis ir didelis – 1,0-1,7 kg/m². Uogos labiau tinkamos perdirbimui nei sandėliavimui, dėl atsparumo grybinėms ligoms dvi nuomonės – nuo labai neatsparios iki vidutiniškai atsparios.

‘WOOLMAN’ – Veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos tamsiai raudonos, ovalinės arba cilindrinės, stambios (apie 17 mm ilgio ir apie 14 mm skersmens, vidutinė uogos masė 1,0-1,4 g, vidutinis derlius Lietuvoje apie 2,0 kg/m². Uogos vidutiniškai tinkamos sandėliavimui. Veislė neatspari grybinėms ligoms.

BAIN-10 – selekcinės linijos augalai pagal uogų prinokimo laiką yra vidutinio vėlyvumo – vėlyvi. Uogos tamsiai raudonos, cilindrinės arba beveik rutuliškos, labai stambios (apie 18 mm ilgio ir apie 17 mm skersmens, vidutinė uogos masė 1,6-2,0 g), dera gerai ir labai gerai -1,9-2,8 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, augalai gana atsparūs grybinėms ligoms

Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro leidinyje „Nacionalinis augalų veislių sąrašas“ nuo 1999 m. įrašytos 5 stambiauogių spanguolių veislės – ‘Black Veil’, ‘Ben Lear’, ‘Pilgrim’, ‘Stevens’ ir ‘Washington’. Pagal specialistų atliktų tyrimų duomenis jos pripažintos itin geros ūkinės vertės ir yra tinkamos auginimui Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis. Tačiau yra ir kitų perspektyvių veislių, kurias taip pat verta auginti Lietuvoje. Pavyzdžiui, stambiomis uogomis pasižyminčios ‘Baifay’, ’Woolman’, ‘Prolific’, labai derlingos ’Howes’, ‘Wilcox’. Gal ne visos jos pasižymi dideliu atsparumu grybinėms ligoms, bet su tomis problemoms galima sėkmingai kovoti.

Parengė Auksė Meiduvienė, 2020.