Šeima. Vėdryniniai - Ranunculaceae Juss.

Tai daugiametis žolinis augalas, atkeliavęs iš Himalajų, ir per Europą pasiekęs net Didžiąją Britaniją. Auga spygliuočių ir lapuočių miškuose, krūmynuose, miškų aikštelėse, pievose, paupiuose ir paežerėse. Kultivuojamas kaip dekoratyvusis augalas soduose, sodybose bei gėlynuose.

 

Augalas yra maždaug 50-40 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, blizgantys, giliai plaštakiškai skiautėti, iš 3-9 rombiškų skiaučių. Tamsiai mėlyni netaisyklingos formos penkianariai žiedai susitelkę į stačius kekiškus žiedynus. Žydi birželį-rugpjūtį. Vaisiai - daugiasėkliai lapavaisiai - subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Augalui būdingos mėsingos, verpstės formos šaknys. Jos blyškiai rusvos kol jaunos, bet vėliau įgyja tamsiai rudą spalvą.

Vaistinei žaliavai rugsėjo-spalio mėnesiais renkami jaunesni, šviesesni mėlynosios kurpelės šaknų gumbai. Gumbai atskiriami nuo šaknų, nuplaunami ir džiovinami palėpėje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Gumbuose yra trijų rūšių alkaloidų (alkaloidai lemia augalo nuodingumą.), cukraus, dervų, organinių rūgščių (obuolių ir citrinos). Jaunuose gumbuose alkoloidų gali būti nuo 0,2 iki 3 proc. Pagrindinis alkoloidas - akonitinas.

Akonitinas - viena iš stipriausių augalų nuodingųjų medžiagų. Pradžioje jis veikia kaip stimuliatorius, bet po to jis paralyžiuoja nervų sistemą.

Patekęs ant odos, akonitinas pirmiausiai sukelia odos uždegimą, po to ant odos iškyla daug pūslių. Patekus jo į organizmo vidų, jis sukelia odos niežėjimą, kurtumą ir sukelia spaudimą į psichomotorinius centrus. Toliau tęsiant akonitino vartojimą, net ir ne didelėmis dozėmis, akonitinas sumažina eritrocitų ir hemoglobino kiekį kraujyje. Jis sulėtina širdies darbą ir sumažina arterinį spaudimą, iššaukia aritmiją.

Vartojimas:

Nuoviras: 1 arbatinį šaukštelį sumaltų džiovintų mėlynosios kurpelės gumbų užplikyti 200 ml verdančio vandens ir ant mažos ugnies virti 20 min. Atšalusį nuovirą perkošti ir vartoti tik išoriškai. Galima praplauti furunkulus bei kitas pūlingas žaizdas.

Tepalas, savo sudėtyje turintis akonitino, vartojamas aptrynimams, esant reumatiniams, neurologiniams skausmams sąnariuose, podagroje ir kt.

Iš mėlynosios klumpelės gumbų gaminami kai kurie medicininiai preparatai (vaistai), savo sudėtyje turintys ne dideles akonitino koncentracijas. Preparatai vartojami peršalus, sloguojant, sergant angina, išoriškai vartojami skaudant dantį. Dėl didelio akonitino toksiškumo, tokie preparatai iš vidaus vartojami labai retai.

Homeopatijoje mėlynoji klumpelė - vienas svarbiausių medicininių augalų. Tibeto medicinoje akonitinas - vienas vertingiausių vaistų ir net vadinamas "medicinos karaliumi". 
Mėlynosios kurpelės alkoloidai taip pat yra vartojami žemės ūkyje kenkėjų (vabzdžių bei graužikų) naikinimui.

Kadangi akonitino koncentracija mėlynosiose kurpelėse, augančiose skirtingose teritorijose, labai skiriasi, todėl nepatartina vartoti jos preparatų, pagamintų namų sąlygomis. Apsinuodijus akonitinu - būtinos atropino injekcijos, skrandžio praplovimas taninais, aktyvuotos anglies preparatų įvedimas į skrandį per zondą, deguonies kaukės ir kitos skubios procedūros, atliekamos tik klinikose. Mirtis ištinka dėl kvėpavimo takų paralyžiaus.

Vaikai gali apsinuodyti netgi ilgesnį laiką palaikę gumbus rankose.