Paprastoji alyva (Syringa vulgaris L.)

Krūmai 4–6 m aukščio ir 2–3,5 m platumo. Lapai paprasti, lygiakraščiai, širdiški, viršūnėje smailėjantys, 5–12 cm ilgio ir 3–7 cm platumo, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė kiek šviesesnė, rudenį negelsta. Žiedai piltuvėlio formos 8–12 mm ilgio ir 5–8 mm skersmens. Vainikėlis susideda iš 4 vainiklapių (retai jų skaičius būna 3 arba 5). Žiedų spalva dažniausiai alyvinė, bet randami augalai su baltais arba rausvais žiedais. Žiedynai 8–18 cm ilgio ir 4–12 cm platumo sudėtinės šluotelės. Įprastai žydi nuo gegužės vidurio apie dvi savaites.

Natūralios augimvietės randamos Karpatų, Balkanų regiono kalnuotose vietovėse.

Ši alyva pasižymi dekoratyvumu, maloniu žiedų kvapu, selekciniu plastiškumu, o to pasekoje – ir paplitimu. Iki šiol išvesta virš 2,5 tūkstančio šios rūšies įvairiausių veislių.

 Plačialapė alyva (Syringa oblata Lindl.)

Krūmai arba nedideli medžiai 3,5–5 m aukščio, lapai dažniausiai ovalūs arba širdiški, 4–12 cm ilgio bei platumo, dažnai platesni nei ilgesni. Žiedynai sudėtinės šluotelės tipo, vidutinio tankumo, 5–16 cm ilgio ir 4–8 cm platumo. Žiedai piltuvėlio formos 6–20 mm ilgio ir 6–10 mm skersmens, purpurinės, alyvinės, rečiau baltos spalvos. Pražysta gegužės pradžioje; tai anksčiausiai pražystanti alyvų rūšis; krūmas žydi apie dvi savaites. Rudenį jų lapai nusidažo gražia rausva arba bronzine spalva, kas yra reta alyvų (Syringa L.) gentyje.

Ji lengvai kryžminasi su paprastąja alyva (Syringa vulgaris L.) (hibridai – hiacintinės alyvos (Syringa x hyacinthiflora Rehder)).

Natūralios augimvietės rastos šiaurės Kinijoje bei pietų Mongolijoje.

Svyruoklinė alyva (Syringa komarowii subsp. reflexa C.K.Schneid.)

Krūmai 3–6 m aukščio, lapai pailgi, ovališki, žiedai įvairių rausvų atspalvių, susitelkę į gražiai svyrančius šluotelinius žiedynus. Auga rytų ir vidurio Kinijoje. Sėkmingai naudojamos alyvų selekcijoje, davė pradžią trims hibridinėms alyvų rūšims.

Plaukuotoji alyva (Syringa villosa Vahl.)

Krūmai iki 4 m aukščio, platūs. Lapai pailgi ovališki, odiški, kraštai padengti netankiais 0,5–1 mm ilgumo plaukeliais, žiedai rausvi arba balti, sutelkti į stačias 5–13 cm ilgio šluoteles. Žydi 10–14 dienų vėliau už paprastąją alyvą. Savaime auga rytų bei šiaurės Kinijos rajonuose ir šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje; sutinkamos kalnuotose vietovėse iki 1200–2000 m virš jūros lygio.

Plunksnalapė alyva (Syringa pinnatifolia Hemsl.)

Keliomis dienomis vėliau už paprastąją alyvą žydinti rūšis, randama centrinėje ir šiaurės Kinijoje. Krūmai 1–4 m aukščio, lapai sudėtiniai, plunksniški, susidedantys iš 7, 9 arba 11-os lancetiškų lapelių. Šviesiai rausvi arba balti žiedai sutelkti į nedidelius šluotelinius žiedynus.

Japoninė alyva (Syringa reticulata (Blume) H.Hara)

Vėliausiai žydinti alyvų rūšis (Lietuvoje – birželio pabaigoje). Gyvenimo forma krūmas arba medis, aukštis gali siekti 6–15 m, o kamieno diametras iki 40 cm. Lapai lygiais kraštais elipsiški, smailiu galu 3–13 cm ilgio ir 2–6 cm pločio. Lapo apačioje matomas aiškiai išreikštas gyslų tinklas, nuo ko ir kilo rūšies epiteto pavadinimas (reticulum lotyniškai reiškia tinklą). Žiedynai tankūs, horizontalūs 5–30 cm ilgio ir 3–15 cm pločio nuo balto iki gelsvai kreminio atspalvio. Žiedai smulkūs, vamzdelio formos 4–6 mm ilgio ir 3–6 mm pločio, kvapas intensyvus, nuo aštroko iki malonaus, kiek panašus į ligustrų.

Natūralios augimvietės randasi Japonijoje ir Kurilų salose bei šiaurės rytų Kinijoje.

Margalapė paprastoji alyva (Syringa vulgaris) 'Aucubaefolia'

Krūmas 3–6 m aukščio, lapai širdiškos formos, 4–9 cm pločio ir 7–12 cm ilgio, margi, žaliai geltoni. Pumpurai rausvi, o žiedai pilnaviduriai, švelniai melsvi. Ši veislė gerai dauginasi atžalomis.

Veislė išvesta Prancūzijoje 1919 m., autorius Gouchault.

Paprastoji alyva (Syringa vulgaris) 'Sensation'

Krūmai nuo 3 iki 5 m aukščio, lapai širdiškos formos, žiedynai dideli 15–20 cm ilgio ir 5–12 cm platumo. Žiedų vainikėliai 15–20 mm skersmens, vainiklapiai sodriai alyviniai su baltais kraštais. Dažnai žiedynuose stebimos reversinės (atgalinės) mutacijos, atsirandant daliai baltų žiedų.

Tai pirma pasaulyje, turinti dvispavius vainiklapius, alyvų veislė, sukurta Olandijoje 1938 m., autorius Eveleens Marse.

 Villosae rūšių grupės hibridas 'Agnes Smith'

Viena iš gražiausiai baltai žydinčių alyvų veislių. Krūmai 2–3 m aukščio,šakos stačios, šviesiai pilkos spalvos lapai ovaliai lancetiški iki 20 cm ilgio ir 5–10 cm platumo. Žiedynai tankūs, kompaktiški 12–25 cm ilgio ir 7–12 cm platumo. Žiedai tuščiaviduriai piltuvėlio formos 8–12 mm ilgio ir 6–8 mm platumo. Žydi birželio pradžioje apie dvi savaites. Tiksli šios veislės taksonominė kilmė neaiški, nes ji buvo išvesta atviro apdulkinimo būdu.

Veislė išvesta JAV 1970 m., selekcininkas Rogers.

Pūkuotoji tankiašakė alyva (Syringa pubescens) 'Palibin'

Dekoratyvi, žemaūgė, gausiais žiedynais ir įdomia rutuliška krūmo forma pasižyminti pūkuotųjų alyvų veislė. Užauga iki 1,2–1,5 m aukščio ir 1,5–2,1 m pločio, lapai ovališki, smulkūs, žiedai taip pat smulkūs pailgo piltuvėlio formos nuo alyvinių iki rausvų atspalvių, žydi apie savaitę vėliau nei paprastosios alyvos.

Šios veislės augalus rado olandų botanikas F. Meyer Kinijos botanikos soduose 1909 metais. Veislės autorius liko nežinomas, o į Europą atvežta veislė buvo pavadinta žymaus rusų botaniko I. Palibin vardu. Ilgą laiką šios veislės augalai buvo vadinami Mejerio alyva.