Šalavijo genties (Salvia L.), notrelinių šeimos (Lamiaceae Lindl.) atstovai tai daugiamečiai, dvimečiai arba vienmečiai žoliniai augalai, kartais puskrūmiai, 25–70 cm aukščio.

Lapai priešiniai, paprasti arba plunksniški, suskaidyti, plaukuoti, su lapkočiais, nuo tamsiai žalios iki pilkai žalios spalvos. Lapalakščiai daugelio rūšių raukšlėti, dantytais pakraščiais. Stiebai keturbriauniai, kylantys arba statūs, dažniausiai plaukuoti.

Pražysta antrais-trečiais metais po dygimo. Žydi nuo birželio vidurio iki spalio, neretai pražysta pakartotinai. Žiedo taurelė nestambi, iki 1,5 cm ilgio, varpelio arba vamzdelio formos. Vainiklapiai dvilūpiai; viršutinė lūpa trišakė, šalmo formos arba tiesi; apatinė – daug didesnė už šonines, labai retai lygi šoninėms. Žiedai dvilyčiai, turi du ilgus kuokelius ir vieną piestelę. Žydi gegužės – liepos mėn., kartais net iki šalnų. Žiedynai – varpa arba kekė, puošnūs, būna balti, alyviniai, rožiniai, violetiniai, raudoni, mėlyni, gelsvi, intensyviai kvepia. Augalai medingi, vilioja daugybe vabzdžių. Vaisius – apvalus arba tribriaunis rudas riešutėlis. Sėklos apvalios, smulkios, rudos. Gerai dauginasi savaimine sėja.

Šalavijai kilę iš Pietų Europos ir šiuo metu paplitę visame pasaulyje (Centrinėje Azijoje, Europoje, Šiaurės Amerikoje). Šios genties atstovai mėgsta šilumą ir saulę, pakantūs sausrai tačiau jautrūs net ir ne dideliam drėgmės pertekliui. Puikiai auga nepiktžolėtuose priesmėlio ar lengvo priemolio, nerūgščiuose humusinguose dirvožemiuose. Lietuvos sąlygomis kartais apšąla žiemą, tačiau atželia šiltuoju metų laiku.

Genčiai priklauso virš tūkstančio rūšių.

Panaudojimas.
Vartojimas medicinoje.

Vaistinis šalavijas (Salvija officinalis L.) žinomas nuo antikos laikų. Jo vardas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia – „gydyti“. Lietuvoje šalavijai auginami kaip dekoratyviniai, prieskoniniai arba vaistiniai augalai. Iš augalo lapų gaunamas antibakterinis preparatas salvinas. Augale gausu eterinių aliejų. Ištirpdami riebaluose, jie lengvai prasiskverbia pro odos paviršinius sluoksnius, pagerina odos ir kraujagyslių funkcijas. Kvapiojo šalavijo (Salvia sclarea) ekstrakto vonios ir tepalai vartojami kompleksiškai gydant sergančiuosius žvyneline liga. Pastebėta, jog tepalas, efektyviai gydo sergančiuosius egzema, neurodermitu. Liaudies medicinoje vartojamas lapų antpilas, nuoviras, gydomos virškinamojo trakto, inkstų, akių ligos. Kinijoje augalai vartojami kaip bendrai stiprinantis organizmą papildai, taip pat išoriškai – sergant lėtinėmis odos ligomis.

Prieš naudojant vaistažolių preparatus būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Maistinės ir pramoninės savybės.

Vaistinis šalavijo lapai ir ypač žiedai yra kvapnūs, malonaus skonio. Tiek šviežiais, tiek džiovintais lapais aromatizuojamos bei paskaninamos salotos, sūriai, konditerijos gaminiai, vermutai, vynai, likeriai ir arbatos bei brangios tabako rūšys. Žiedynų eterinis aliejus vartojamas parfumerijos pramonėje.

Dekoratyvinės savybės.

Skirtingos šalavijo rūšys bei gausa veislių plačiai naudojamos želdiniuose, saulėtų sausokų vietų gėlynų formavimui, natūralistinėse pievose. Tai ilgai žydintis, kvapnūs, įvairaus aukščio ir lapų tekstūros, nereiklūs augalai, puikiai tinkantys urbanistiniam želdinimui, taip pat jų kvapas atbaido daugybe kenkėjų, dezinfekuoja dirvožemį.