Eremūrai (Eremurus), dar vadinami dykumų žvakėmis (angl. desert candles), išsiskiria įspūdingu aukščiu. Kasmet žydėdami Vilniaus universiteto botanikos sodo saulėtoje vietoje augančių žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijoje, jie sulaukia išskirtinio lankytojų dėmesio. Eremūrai (Eremurus L.) – plėnūninių (Asphodelaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priskiriama apie 50 rūšių. Tai daugiamečiai žoliniai augalai. Išskirtinis šios genties bruožas – šaknų sistema (1 pav.). 

Pagal anatomiją ir funkciją eremūrų šaknys skirstomos į storesnes, kurios kaupia vandens ir angliavandenių atsargas, ir plonesnes, kurios aktyviai įsiurbia vandenį bei mineralines medžiagas. Ši šaknų sistema leidžia eremūrams augti sausose buveinėse ir ištverti ilgus laikotarpius be vandens.

Stiebai statūs, belapiai. Lapai susitelkę skrotelėje, jie linijiški, lygiakraščiai, po žydėjimo nunyksta. Jų ilgis ir plotis priklauso nuo rūšies ar veislės. Eremūrai formuoja kekės pavidalo raceminius žiedynus (tai žiedynai, kurių pagrindinė ašis ilgą laiką nesustoja augti, todėl viršūnėje nuolat formuojasi nauji žiedai, o apatiniai yra seniausi). Žiedyną sudaro daugybė tankiai išsidėsčiusių, smulkių, žvaigždiškų žiedų; viename stiebe jų gali būti iki 800. Eremūrų žiedų spalvos varijuoja nuo baltos, geltonos, oranžinės iki rausvos. Eremūrai žydi VI–VIII mėnesiais. Vaisius – apvali dėžutė.

Eremūrai kilę iš sausų regionų, todėl geriausiai auga saulėtoje vietoje, lengvoje, gerai drenuotoje ir laidžioje dirvoje. Tinkamiausia – neutrali arba šiek tiek rūgšti dirva (pH 6,0–7,0). Pagal USDA atsparumo šalčiui zonas jie priskiriami 5–7 zonoms.

Prieš sodinimą iškastas šaknis rekomenduojama kelias savaites džiovinti sausoje, pusiau tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Į dirvą geriausia sodinti rugpjūtį, šaknis įterpiant maždaug 15 cm gylyje. Tarp augalų reikia palikti pakankamus atstumus, kad jie galėtų laisvai augti ir formuoti įspūdingus žiedynus. Sodinimo tankis priklauso nuo rūšies, tačiau įprastai rekomenduojama sodinti 2–4 augalus viename kvadratiniame metre. Šaknys atsargiai paskleidžiamos į šonus – svarbu jų nepažeisti, nes jos labai trapios ir lengvai lūžta.

Eremūrai žiemoja dirvoje, jų iškasti nereikia, tačiau būtina užtikrinti gerą drenažą – dirva neturi užmirkti. Žiemai augalus rekomenduojama pridengti: vėlyvą rudenį, atšalus orams, mulčiuoti durpėmis ir papildomai uždengti eglišakėmis. Peržydėję žiedynstiebiai nukerpami, o lapams leidžiama natūraliai nudžiūti. Didžiausias pavojus – šaknų puvinys dėl per didelės drėgmės.

Eremūrai puikiai tinka ieškantiems įspūdingo akcento sode, daugiamečiuose gėlynuose ar natūralistiniuose želdiniuose (2 pav.).

Jie dera su kitais žoliniais dekoratyviniais augalais ir vėlyvą vasarą žydinčiomis daugiametėmis gėlėmis. Tai medingi augalai – saulėtomis dienomis jų žiedus gausiai lanko vabzdžiai. Dėl dekoratyvumo eremūrai vertinami ir floristikoje (3 pav.).

Natūraliai eremūrai paplitę Vidurio ir Vakarų Azijos kalnuose bei Artimuosiuose Rytuose (Irane, Afganistane, Irake, Tadžikistane, Sirijoje, Pakistane, Libane, Turkijoje). Lietuvoje gėlynuose dažniausiai auginami didysis eremūras (Eremurus robustus) (2 pav.), siauralapis eremūras (Eremurus stenophyllus) (4 pav.) ir kelios veislės.

Nuotraukose: 1) eremūro 'Cleopatra' šaknis; 2) didysis eremūras (Eremurus robustus) saulėtoje vietoje augančių žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijoje; 3) eremūrai puokštėse; 4) siauralapis eremūras (Eremurus stenophyllus).

1)  2)  

3)  4)