Kai kuriuose soduose jie veši dešimtmečiais ir keliauja iš kartos į kartą. Bijūnai – tai ne šiaip įspūdingi pavasario pabaigos žiedai, o gyva mūsų sodininkystės tradicija.

Renginio metu:

• apžvelgsime skirtingas bijūnų grupes ir jų skirtumus,
• palyginsime žiedų formas, spalvų niuansus ir kvapus,
• aptarsime, kaip formuojama kolekcija ir kuo išsiskiria lietuviškos veislės,
• pasikalbėsime apie praktinius auginimo dalykus.

Ateikite pamatyti, kaip viena augalų grupė sujungia istoriją, selekcijos meną ir šiandienos sodų madą.

KUR: VU Botanikos sodas (Kairėnų g. 43, Vilnius), renginio dalyviai kviečiami rinktis prie sodo pagrindinės kasos.
KADA: birželio 17 d., 17 val.
BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA el. paštu daiva.krutuliene@bs.vu.lt.
BILIETAS: įsigijus sodo lankytojo bilietą, pažintinis renginys – nemokamas.

Apie bijūnus

Bijūnai jau šimtmečius žavi žmones visame pasaulyje. Ne veltui jie vadinami žiedų imperatoriais dėl įspūdingų, didelių žiedų, turtingos formų ir spalvų įvairovės bei ypatingos simbolikos, šiuos augalus pavertė išskirtinių sodų atributu. Tai vieni seniausių dekoratyvinių augalų, puošę tiek Rytų, tiek Vakarų sodus, o Lietuvoje jie tapo tikra tradicija ir kultūros dalimi.

Bijūnai (Paeonia) – archajiški žiediniai augalai, priklausantys bijūninių šeimai. Dauguma jų – daugiamečiai žoliniai augalai, tačiau pasitaiko ir krūminių ir tarpinių hibridų. Jų žiedai būna įvairių formų: tuščiaviduriai, japoniniai, anemoniniai (plukiniai), pusiau pilnaviduriai ir pilnaviduriai. Pastarieji ypač mėgstami dėl panašumo į rožes. Žiedų spalvinė gama – tikra gamtos paletė: nuo sniego baltumo ir švelnių kremiškų atspalvių iki sodriai geltonų, rožinių, avietinių ir ryškiai raudonų tonų. Bijūnų hibridai neretai išsiskiria neįprastomis spalvomis – lašišinėmis, oranžinėmis, tamsiai bordo, taip pat dėmėmis vainiklapių pamatuose ar štrichais.

Kai kurie bijūnai skleidžia stiprų, saldų ir nostalgišką aromatą, primenantį rožes. Tačiau ne visi kvepia – ypač hibridai gali būti bekvapiai arba net turėti aš kvapą.

Gamtoje bijūnai paplitę nuo Pietų Europos iki Japonijos, taip pat aptinkami Šiaurės Amerikoje. Jie auga pievose, miškų pakraščiuose, kalnų šlaituose, kartais labai ribotose populiacijose.

Lietuvoje bijūnai pradėjo plisti XV–XVI a. kartu su vienuolynų sodais, tačiau tai buvo kita rūšis – Paeonia officinalis, vaistinis bijūnas, natūraliai paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje, o puikusis bijūnas iš Rytų Azijos į Europą atkeliavo tik 1784 m.

Lietuva taip pat turi kuo didžiuotis: mūsų selekcininkai sukūrė daugybę vertingų veislių, kurios saugomos kaip nacionaliniai genetiniai ištekliai. VU Botanikos sode nuo 2007 m. kaupiamas unikalus bijūnų genofondas, o nuo 2010 m. net 52 lietuviškos bijūnų veislės pripažintos nacionaliniais genetiniais ištekliais.

Tarp žymiausių selekcininkų – Ona Skeivienė, Emilija Tarvidienė, Jonas Evaldas Tarvidas ir Pranciškus Puidokas. Jų sukurti bijūnai garsina Lietuvą ir iki šiol žydi soduose bei kolekcijose.

Šiandien VU Botanikos sode Kairėnuose auginama daugiau nei 350 bijūnų pavadinimų (veislių, rūšių ir formų), išskiriamos šios sodinės grupės: puikiojo bijūno veislės, žoliniai hibridai, Itoh grupės bijūnai, krūminiai ir botaninės rūšys. Kolekcija pradeda žydėti gegužės pabaigoje ir džiugina maždaug vieną mėnesį.

Nuotraukose: 1) Paeonia lactiflora 'Kvieslys'; 2) Paeonia 'Visions of Sugar Plums'; 3) Paeonia lactiflora 'Skeivienės Vėlyvasis'; 4) Paeonia lactiflora 'Vakaris'; 5) Paeonia lactiflora 'Elbrus'; 6) Paeonia lactiflora 'Una Howard'.

1)  2) 

3)  4) 

5)  6)