1) 

Daugiau apie magnolijas ir jų įvairovę VU Botanikos sode

Magnolijos – vieni seniausių žydinčių augalų pasaulyje, kurių istorija siekia net 65 milijonus metų. Surastos fosilijos rodo, kad jos Žemėje augo dar tada, kai nebuvo bičių, todėl jų žiedus apdulkino vabalai. Dėl šių priežasčių jos turi standžią, pakankamai tvirtą žiedo sandarą ir tvirtus žiedlapius – tai prisitaikymas prie stambių, ropojančių apdulkintojų. Šis archajiškumas ir gebėjimas išlikti kintančiomis sąlygomis lėmė, kad magnolijos tapo reliktiniais augalais, išlikusiais Azijoje ir Amerikoje net po ledynmečių.

Azijoje magnolijos nuo seno laikytos grynumo ir ilgaamžiškumo simboliu ir dažnai buvo sodinamos prie šventyklų ar vienuolynų, o jų gydomosios savybės minimos jau XI a. Šaltiniuose nurodoma, kad gluosnialapės magnolijos (Magnolia salicifolia (Siebold & Zucc.) Maxim.) žiedpumpuriai naudojami galvos skausmui ir alergijai gydyti , o vaistinės magnolijos žievė tradicinėje kinų medicinoje taikoma virškinimo ir kvėpavimo sutrikimams. Šiuose augaluose aptinkami junginiai magnololis ir honokiolis pasižymi raminamuoju ir antibakteriniu poveikiu.

Be vaistinės vertės, kai kurios magnolijos naudojamos ir medienos pramonėje. Agurkinės (Magnolia acuminata (L.) L.), virgininės (Magnolia virginiana L.) ir didžiažiedė (Magnolia grandiflora L.) magnolijos turi šviesią, lanksčią, lengvai apdorojamą medieną, tinkamą baldams ir apdailai.

Į Europą magnolijos atkeliavo tik XVII a. Pirmąją jų rūšį – virgininę magnoliją (Magnolia virginiana L.) – 1688 m. atsiuntė misionierius Johnas Bannisteris. Vėliau, XVIII–XIX a., prasidėjo aktyvi selekcija, kurios metu išvesti populiarūs hibridai, tokie kaip Sulanžo magnolija (Magnolia x soulangeana Soul.-Bod.). Šiandien magnolijos vertinamos ne tik dėl istorijos ar vaistinių savybių, bet ir dėl įspūdingų baltų, rausvų, geltonų, purpurinių žiedų, kurie skleidžiasi anksti pavasarį ir tampa ryškiu kraštovaizdžio akcentu.

Biologiškai magnolijos – tai Lietuvoje vasaržaliai medžiai arba krūmai (nors pasaulyje yra ir visžalių rūšių) su stambiais, odiškais lapais ir dideliais, dažniausiai bekvapiais (bet būna išimčių) žiedais. Vaisiai primena kankorėžius, kurie yra žali, o subrendę ryškiai rausvi ar raudoni. Sėklos juodos, blizgios su raudonu apyvaisiu, sunokusios iškrenta iš kankorėžio ir pakimba ant pavadėlių – tai būdingas šios genties bruožas. Dauguma rūšių mėgsta drėgnus, gerai drenuotus, silpnai rūgščius dirvožemius ir vidutiniškai saulėtas, nuo vėjų apsaugotas vietas.

Magnolijos paplitusios 47 pasaulio šalyse, daugiausia – Rytų ir Pietryčių Azijoje bei neotropikuose. Kinija yra didžiausias magnolijų įvairovės centras, kur natūraliai auga net 108 rūšys. Tačiau daug jų yra nykstančios – iš 304 rūšių net 147 turi mažėjančias populiacijas.

Vilniaus universiteto botanikos sodo magnolijų kolekcija siekia pristatyti rūšis ir veisles, galinčias augti Lietuvos klimato sąlygomis. Atranka grindžiama keliais kriterijais: atsparumu šalčiui, augumo įvairove, žiedų spalva ir forma. Lietuvą apima dvi šalčio atsparumo zonos – 5 ir 6 , todėl kolekcijai renkami augalai, galintys atlaikyti iki – 28 °C temperatūrą. Šiuo metu atrinktos 23 rūšys, porūšiai ir varietetai, iš kurių dalis jau auga sode.

Kolekcijoje siekiama atskleisti magnolijų įvairovę: nuo žemaūgių, iki keliolikos metrų aukščio medžių; nuo baltų iki tamsiai violetinių žiedų; nuo varpelio iki šampano taurės formos žiedų. Tokia įvairovė leidžia lankytojams pamatyti, kokios skirtingos gali būti magnolijos ir kaip jos pritaikomos kraštovaizdžio formavime. Vilniaus universiteto botanikos sodo kolekcija nuolat plečiama, o jos tikslas – ne tik išsaugoti ir tirti šiuos senovinius augalus, bet ir supažindinti visuomenę su jų biologine, kultūrine ir estetika verte. Magnolijos čia pristatomos kaip gyvas ryšys tarp priešistorės ir šiuolaikinės botanikos. Šiuo metu kolekcijoje auga jau 26 skirtingų pavadinimų magnolijos.

Nuotraukose: 1–3) Plačiažiedė magnolija (Magnolia x loebneri) ‘Merrill‘, 4–5) Japoninė magnolija (Magnolia kobus DC.), 6–7) Japoninės magnolijos šiaurinis varietetas (Magnolia kobus var. borealis Sarg.), 8–9) Žvaigždėtoji magnolija (Magnolia stellata) ‘Rosea‘, 10–11) Plačiažiedė magnolija (Magnolia x loebneri) ‘Leonard Messel‘.

2)  3) 

4)  5) 

6)  7) 

8)  9) 

10)  11)