Dauguma žmonių gėlėmis laiko tik žydinčius augalus. Žiedai – tikri gamtos stebuklai. Jų formos ir spalvos nepalieka abejingų. O jei augalai pražysta žiemą, kai lauke dar sniegas, įspūdis būna dar stipresnis.

Didžiajame šiltnamyje auga Viduržemio jūros klimato augalų grupė. Šie augalai žiemoja vėsioje, 5–10 °C temperatūros patalpoje, o žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį džiugina savo žiedais. Šis regionas mums gerai pažįstamas – dažnai keliaujame ir atostogaujame Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje. Mus žavi to krašto formos, spalvos ir aromatai. Grįžus namo norisi kuo ilgiau išlaikyti tuos potyrius. Tai gali padėti kvapnialapiai, sultingus vaisius nokinantys augalai, kuriuos galėtume auginti savo gyvenamosiose patalpose.

Sunku pasakyti, kas žydės kovo 7 d. Didžiojo šiltnamio dienos renginių metu, nes tai priklauso nuo aplinkos sąlygų, o pastaruoju metu jas prognozuoti darosi vis sudėtingiau. Tačiau tikrai pamatysime ir pauostysime citrinmedžius (Citrus sp.), kvapųjį rozmariną (Salvia rosmarinus Schleid.), visžalį kiparisą (Cupressus sempervirens L.), tikrąją mirtą (Myrtus communis L.), gėrėsimės gležnais paprastojo granatmedžio (Punica granatum ‘Nana’) lapeliais, grakščiomis palmėmis.

Pamatysime ir kitų žemynų augalų, kurie žiemą mėgsta vėsesnį orą: žydinčias japonines kamelijas (Camellia japonica L.), azalijas (Rhododendron ‘Elsa Kärger’), kietalapį blizgenį (Sarcococca ruscifolia Stapf) iš Azijos, pūkmirtę (Metrosideros carminea ‘Pinpenmiel’) iš tolimosios Australijos.

Uždarose patalpose augalai geriausiai jaučiasi tada, kai yra kilę iš panašių klimatinių sąlygų, todėl žmonėms nereikia didelių pastangų jų poreikiams tenkinti. Šį kartą lankytojams siūlysime savo namuose įsirengti vėsius žiemos sodus. Tai galėtų būti miegamasis ar svečių kambarys, kuriame techninės galimybės leidžia žiemą palaikyti 5–12 °C temperatūrą. Tokie vėsūs žiemos sodai Lietuvoje buvo populiarūs XVIII–XIX amžiuje, kai dvarininkai iš kelionių po svetimas žemes parsiveždavo mūsų kraštui egzotiškas palmes, kamelijas. Vasarą šie augalai būdavo laikomi sode prie namų, o žiemą perkelti į uždaras patalpas, kuriose praleisdavo šaltąjį laikotarpį. Jei taip elgtumėmės ir šiandien, pavasarį nereikėtų nupjauti ir išmesti į kompostą nušalusių palmių. Tai parodytų, kad apie tvarumą ne tik kalbame, bet ir gyvename vadovaudamiesi jo principais.

Vaikščiodami po Didįjį šiltnamį lavinsime saugaus bendravimo su augalais įgūdžius. Daugelis šių išraiškingų augalų turi aštrius dyglius arba skleidžia atbaidančius aromatus. Liesdami ir uostydami juos kaupsime patirtį, kuri padės jaustis drąsiau augalų apsuptyje. Taip pat išsiaiškinsime, kodėl kai kurie augalai, pavyzdžiui, kaktusai, kambariuose nežydi.

Žinoma, gėrėsimės ir šiltojoje šiltnamio dalyje žydinčiomis orchidėjomis, kalankėmis (Kalanchoe spp.), storėjančiais papajinių melionmedžių (Carica papaya L.) bei nuostabiųjų monsterų (Monstera deliciosa Liebm.) vaisiais.