Manoma, kad mūsų planetoje auga daugiau nei 400 000 augalų rūšių, paplitusių labai skirtingomis aplinkos sąlygomis pasižyminčiuose regionuose – nuo pačių atšiauriausių iki itin palankių augti ir klestėti. Kaip bebūtų, augalai yra didžiausi prisitaikymo meistrai, nes jų išlikimas priklauso nuo gebėjimo išnaudoti visas aplinkos teikiamas galimybes ir resursus, iš kurių svarbiausi – vanduo, šviesa ir temperatūra.

Žemės rajonai, kur ištisus metus laikosi aukštesnė nei +16 °C temperatūra ir pakanka vandens, yra turtingiausi augalais – ne tik rūšių skaičiumi, bet ir gyvenimo formų įvairove. Ten aukščiausi medžiai siekia 35–70 metrų, jų kamienai apraizgyti lianomis ir vijokliais, o ant šakų keroja visiškai ryšį su žeme praradę epifitai. Čia akivaizdžiai matyti, kaip augalai kovoja dėl erdvės ir šviesos. Nuotraukose: 1) Tillandsia usneoides, 2) Philodendron lundii (stiebas su orinėmis šaknimis), 3) Platycerium bifurcatum.

1)  2)  3) 

Visai kitokie, kitaip prisitaikę augalai gyvena dykumose ir kituose sausringuose rajonuose. Ten gausu šviesos, tačiau vandens tenka ieškoti ir taupyti, nes be jo negali išgyventi nė vienas gyvas organizmas. Todėl augalų formos čia kitokios – jie dažnai stori, dygliuoti, aštrūs, pasiruošę gintis ir išsaugoti sukauptą drėgmę. Ir pačių augalų tokiose vietovėse gerokai mažiau.

Augalų išvaizda ir augimo būdas (bendrai vadinami gyvenimo forma) yra jų prisitaikymo prie aplinkos sąlygų atspindys. Keičiantis sąlygoms, keičiasi ir augalai. Mums belieka žavėtis jų gebėjimu reaguoti į aplinkos pokyčius ir mokytis iš jų išgyvenimo išminties. Nuotraukose: 4) Schlumbergera truncata, 5) Lithops lesliei.

4)  5)  

Didžiajame Botanikos sodo šiltnamyje vaikščiosime tarp 900 skirtingai atrodančių augalų ir, kaip tikri detektyvai, uostydami bei liesdami juos tyrinėsime. Ieškosime atsakymų į klausimus: kodėl kaktusai vadinami „besočiais“, kokius augalus vadiname sukulentais, kaip tarp medžių šakų išgyvena tilandsijos, kodėl monsterų lapai skylėti? Ir kokiems augalams per ankšti net didžiausi šiltnamiai? Kodėl kiekvienas plaukelis ar taškelis ant augalo turi didžiulę reikšmę jo išlikimui gamtoje? 

Apie visa tai ir daugiau bus galima sužinoti Didžiojo šiltnamio dienos renginiuose vasario 14 d. tema – „Prisitaikymo menas: augalai ekstremaliomis sąlygomis“. Sužinosite, kaip įgytas žinias pritaikyti namuose auginant kambarines gėles – kad mūsų nukariai (Beaucarnea Lem.) ant palangių augtų storais stiebais, kad filodendrai (Philodendron Schott.) išaugintų gausius lapus, o kaktusai vasarą gausiai žydėtų. Taip pat grožėsitės žydinčiomis strelicijomis (Strelitzia Banks), kamelijomis (Camellia L.), orchidėjomis, citrinmedžių (Citrus sp.) vaisiais, mėgausitės rozmarinų (Salvia rosmarinus Spenn.) ir blizgenių (Sarcococca ruscifolia Stapf.) aromatu. Nuotraukose: 6) Phalaenopsis, 7) Vriesea 'Christiane'.

6)  7) 

DAUGIAU APIE DIDĮJĮ ŠILTNAMĮ

VU Botanikos sodo Didžiajame šiltnamyje oras prisotintas egzotiškų aromatų, žydi orchidėjos ir strelicijos, noksta bananai. Renginiuose su specialistais daugiau sužinosime apie atogrąžose ir paatogrąžiuose augančių sukulentų kolekciją, kuri atspindinti morfologinę, sistematinę ir geografinę įvairovę; apie naujai kuriamą pasaulio augalų etnobotaninę kolekciją, kuri skirta maistiniams ir vaistiniams augalams, reprezentuojantiems geografinę ir panaudojimo įvairovę; ir apie atogrąžose ir paatogrąžiuose augančių epifitų kolekciją.