Trešnė Cerapadus – tarpgentinis vyšnios Cerasus fruticosa ir japoninės ievos Padus maacki hibridas:

Hiacintai  smidrinių (Asparagaceae) šeimos augalai, paplitę Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros šalyse. Jų auginimas nėra sudėtingas. Kad suvešėtų, jiems reikia parinkti saulėtą arba nelabai užpavėsintą, apsaugotą nuo didesnių vėjų vietą, kad neišlinktų žiedynstiebiai.  Svogūnai sodinami rudenį, dirvos temperatūrai sumažėjus iki 6-8 0 C. Kaip ir visi svogūniniai augalai, nepakenčia užsistovėjusio vandens. Geriausiai auga neutralios reakcijos (pH 6,5–7), nesunkios mechaninės sudėties priesmėlio ar priemolio dirvose. Pagrindinis tręšimas rudenį. Norint paskatinti svogūnų įsišaknijimą, patartina kiek anksčiau išberti trąšas.  Įsigykite kiekvienam sezonui pritaikytas svogūninėms gėlėms  skirtas trąšas su mikroelementais ir atkreipkite dėmesį į rekomendacijas. Paprastai vienam  m2  pakanka apie 60 g. Ir nepersistenkite – svarbu laikytis gamintojo nurodymų, nes pertęšti augalai bus imlesni grybinėms ligoms. Tinkamai pasirinktos trąšos didina ir augalų atsparumą ligoms. Patartina, sodinant svogūnus, į duobutę įberti plauto upės smėlio sluoksnį. Žiedų kokybė priklauso nuo svogūnų pasodinimo gylio ir tankumo. Paprastai svogūnai sodinami 3 aukščių gyliu, o tarp jų paliekami 2 svogūnų skersmens tarpai. Labai tankiai sodinti svogūnų nepatariama, nes per tankiai susodintų augalų sumažėja dirvos mitybinis tūris, pablogėja šviesos režimas, todėl stiebai labiau ištįsta ir būna liaunesni. Lengvose dirvose svogūnus rekomenduojama sodinti kiek giliau, tuomet jie geriau žiemoja, išauga gražesni, stambesni žiedai ir didesni svogūnai. Į pakankamai drėgną dirvą pasodinti svogūnai pradeda šaknytis per 10-15 dienų, sausoje - po mėnesio. Sausą dirvą prieš sodinimą reikėtų gausiai palieti.