Liepos 24 d., PENKTADIENĮ, 17 val. pažintinį renginį APIE LIANAS veda augalų kolekcijų kolekcijų kuratorė Edita Petronaitė VU Botanikos sode Kairėnuose.
Kviečiame susipažinti su lianų, tinkamų auginti Lietuvos sąlygomis, įvairovę ir lianų rūšių, su ryškiai išreikštomis dekoratyvinėmis savybėmis, kolekcija. Daugiau skaitykite ČIA.
Dalyvių skaičius – 15 asmenų. BŪTINA REGISTRUOTIS el. paštu hbu@bs.vu.lt nurodant vardą, dalyvių skaičių, kontaktus.
Renginio kaina 2 EUR įsigijus lankytojo bilietą (+4 EUR, o senjorams, studentams, mokiniams +2 EUR). Grupė renkasi 17 val. prie VU Botanikos sodo Kairėnuose pagrindinės kasos, Kairėnų g. 43.
Lianos – laipiojantys, vijokliniai arba pažeme besidriekiantys sumedėję augalai, turintys vieną, keletą arba daug stiebų, kurie laikosi vertikaliai remdamiesi į kitus augalus, uolas, statinius ar kitokias atramas. Pagal tvirtinimosi prie atramos būdą lianos skirstomos į besiremiančias (gulančias), kurioms kilti aukštyn padeda šiurkštūs plaukeliai, dygliai, spygliai, lapkočiai ir šakelės, laipiojančiąsias (tvirtinasi orinėmis šaknimis, siurbtukais) ir vijoklines (apsivynioja stiebu), lapalipes (kyla apsivydami atramą lapkočiais) ir ūseliais ant atramos lipančias lianas. Daugumos lianų stiebai sparčiai ilgėja, bet lėtai storėja, aukštis gali būti nuo kelių iki kelių šimtų metrų. Lianos yra neatsiejama miškų dalis (tokiuose miškuose lianų amžius gali svyruoti nuo 30 iki 70 metų), ypač tropiniuose miškuose. Net ir Lietuvos miškuose galima aptikti lianą, kuri orinėmis šaknimis driekiasi miško paklote arba lipa į medžius, tai gebenė lipikė (Hedera helix L.). Mokslininkai pastebėjo unikalią lianų savybę naudoti medžių kamienus kaip pagrindą lipti ir pasiekti miško skliautą. Pasiekusios skliautą lianos išleidžia milžinišką kiekį lapų, taip laimėdamos konkurencingą žaidimą dėl šviesos.
Lianos buvo ir vis dar yra auginamos bei naudojamos žmonių, kaip maistas (pasiflora, moliūgai, ankštiniai, kininis citrinvytis (Schisandra chinensis (Turcz.) Baill.), aktinidijos), stimuliatoriai (guarana iš Paullinia cupana Kunth), vaistai (alkaloidai iš Strychnos toxifera R.H.Schomb. Ex Lindl. ir Chondrodendron tomentosum Ruiz & Pavon), gėrimai (vynmedžiai), dekoratyviniai augalai (raganės, sausmedžiai, ląstūnės ir kt.). Šiuo metu pasaulyje skaičiuojami keli tūkstančiai lianų rūšių, kurios natūraliai paplitusios visuose pasaulio žemynuose išskyrus Antarktidą. Daugiausia lianų auga drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, mažiau paatogrąžiuose, nedaug vidutinio klimato regionuose.
Lianų kolekcijai atrenkamos geriausiai atlaikančios žiemos šalčius rūšys ir veislės, kurios gali augti 5–6 šalčio atsparumo zonoje. Stengiamasi parinkti skirtingą dekoratyvumo laikotarpį, taip išlaikant kolekciją patrauklią visais metų sezonais.
Lianų kolekcijai atrenkamos geriausiai atlaikančios žiemos šalčius rūšys ir veislės, kurios gali augti 5–6 šalčio atsparumo zonoje. Stengiamasi parinkti skirtingą dekoratyvumo laikotarpį, taip išlaikant kolekciją patrauklią visais metų sezonais.
NUOTRAUKOSE: 1) dendrologinės kolekcijos; 2) raganė (Clematis) 'Kaaru'; 3) sveikalapė raganė (Clematis integrifolia L.); 4); 5); 6–7) smailiadantė raganė (Clematis serratifolia Rehder); 8); 9) visžalis sausmedis (Lonicera sempervirens L.) 'Superba'; 10) vijoklinis sausmedis (Lonicera periclymenum L.); 11) dendrologinės kolekcijos; 12) dendrologinės kolekcijos.
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
12)
