Apie parodą. Esu labai sujaudinta, galėdama eksponuoti savo tapybos parodą „Žolynų pasaka“ VU Botanikos sode. Kiekvieną pavasarį čia atvykstu pasivaikščioti, pasigėrėti žydinčia gamta, fotografuoti augalus ir ieškoti  įkvėpimo būsimiems paveikslams.

Ši paroda yra eksponuojama net dvejose vietose, kitą jos dalį visą vasarą galite pamatyti Vilniaus apygardos teismo parodų ekspozicinėje erdvėje (Gedimino g. 40).  

Džiaugiuosi, kai žiūrėdami į augalų paveikslus, žmonės žino ne tik jų pavadinimus, bet ir jų gydomąsias savybes. Mano mama yra vaistininkė. Kai buvau maža, mes dažnai rinkdavome vaistažoles ir mama pasakodavo, nuo kokių ligų kokį augalą tinka vartoti. Bet man buvo sudėtinga atsiminti  kaip juos vartoti. Todėl nusprendžiau, kad skaniausia man čiobrelių ir liepžiedžių arbata. Visada jų turiu, nors ne savo rinktų, o iškeistų į paveiksliuką. Greičiausiai, gerus įvertinimus botanikos pamokose gaudavau už realistinius augalų piešinius klasės herbariumui. Juokauju. Botanika man patiko, ir viską aš puikiai mokėjau. Tik pasimiršo. Išliko amžinas noras spalvomis ant drobės „gaudyti“ augalų esmę, fiksuoti jų charakterį ir perteikti tą jausmą, kuris buvo apėmęs augalų apsuptyje.

Apie autorę. Diana Zviedrienė gimė mažame Lietuvos miestelyje ir nuo vaikystės mėgo piešti bei lipdyti. Dailės mokyklą, kurioje mokslai truko ketverius metus, baigė aukščiausiais įvertinimais. Ji yra įgijusi tris skirtingus bakalauro laipsnius (menų, filosofijos ir teisės), bei vieną magistro (filosofijos). Dėstė filosofiją universitetuose (Vilniaus universitete ir Šiaulių universitete) bei etiką gimnazijoje. Šiuo metu savo laiką skiria tik meninei kūrybai. 

Per metus rengia 7-10 personalinių parodų įvairiose Lietuvos vietovėse bei užsienyje, nuolat dalyvauja pleneruose, yra ilgametė plenerų organizatorė. Taip pat nuolat dalyvauja jungtinėse kelių autorių parodose, apie ją rašo vietos ir užsienio spauda. Jos paveikslai yra plačiai pasklidę po pasaulį: yra pasiekę JAV, Japoniją, Maroką, Tailandą, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Graikiją, Lenkiją, Latviją ir kitas šalis. 

Diana mėgsta tapyti iš natūros. Motyvai, pro kuriuos ji negali ramiai praeiti ir bent jau juos nusifotografuoja, yra traktoriai ir laivai. Jos tapyboje dažni ir gamtos vaizdai – lietuviškos pievos ir jūra, kartais tapo abstrakcijas. Yra sukūrusi autorinę tapybos techniką, kurią inspiravo filosofija.

Ji labai mėgsta keliauti ir kaip sako, kolekcionuoja įspūdžius ir pirmus kartus, nes tik tai gyvenime vertinga. Tam, kad galėtum nutapyti, reikia pamatyti ir pajausti, sako autorė. Tas patirto įspūdžio pajautimas įtapomas į paveikslus ir atneša žiūrovui jūros vėsą ir žolės švelnumą. 

Paveikslai, atlikti aliejinės tapybos technika, pakeri spalvų skaidrumu ir gaiva. Jie tarsi apsupa žiūrovą autorės patirtu įspūdžiu ir užtikrina geros nuotaikos užtaisą ilgam laikui. Žiūrint į paveikslus visi rūpesčiai tarsi nutolsta ir nublanksta. Jie niekada nenusibosta, nes alsuodami autorės įkvėpta vidine gyvybe, kiekvieną kartą žiūrovui atskleidžia vis naujas savo plotmes.