Manoma, kad šios jautrios ir trapios gėlės grožis lyginamas su dvylikos olimpo dievų grožiu. Dvylikadeivės pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio – dodekatheon, kuris reiškia: dodeka – dvylika, theon – dievai. VU Botanikos sode Kairėnuose ne kiekvienas lankytojas ras dvylikadeivę, jos auga pavieniui, taip pat saugomoje teritorijoje. Todėl kviečiame virtualiai pasigrožėti šių žiedų trapumu.

Dvylikadeivė (Dodecatheon L.) yra raktažolinių (Primulaceae Vent.) šeimos daugiametis šakniastiebinis, žolinis augalas. Paplitęs šiaurės Amerikos rytinėje ir vakarinėje dalyse. Auga drėgnuose miškuose ir prerijose. Gentyje yra apie 30 rūšių. Augalas užauga 10–80 cm, jo lapai pailgai ovalūs, kiaušiniški, odiški, ilgi, stiebo pamatinėje dalyje sudaro skrotelę. Iš pamatinių lapų išauga 2–5 belapių žiedynkočių, kurių viršūnėje susiformuoja skėčio pavidalo žiedynas iš 10–25 žiedų. Žiedai rožiniai (ties pamatu balti), 2 cm skersmens, ant nusvirusių žiedkočių. Vienos rūšys žydi gegužės, o kitos birželio ir liepos mėnesiais. Sėkloms sunokus augalas nunyksta. Vaisius – cilindriška dėžutė.

Auginama pavėsyje, purioje ir humusingoje dirvoje. Pavasarį dvylikadeivėms reikia daug drėgmės, todėl sausą pavasarį reikėtų papildomai laistyti. Persodinant reikėtų stengtis nepažeisti šaknų, nes augalai labai jautrūs ir sunkiai prigyja. Dauginama sėklomis ir dalijant kerą anksti pavasarį, bet geriausia sėti sėklomis. Gėlė labai įdomi, primena ciklamenų žiedus. Žiedai tinka puokštėms.

1)  2)

3)

4) 5) 6)

Nuotraukose: 1-2) dvylikadeivė (Dodecatheon clevelandii); 3) dvylikadeivė (Dodecatheon dentatum); 4-6) dvylikadeivė (Dodecatheon redolens)