1. Pirmasis tvenkinys, esantis tarp Žaliojo pastato ir Japoniško sodo, yra beveik taisyklingo kvadrato formos, todėl nekyla abejonių, kad suformuotas žmogaus. Vanduo jame švarus, nes žoles ėda baltieji amūrai, taip pat jame gyvena ir kitokios žuvys.

Pakrantėse auga šlapiems miškams bei žemapelkėms būdingi augalai, pvz. šiurkščioji viksva (Carex pseudocyperus), geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus), paprastoji vilkakojė (Lycopus europeaeus), vėdrynai (Ranunculus), kartenės (Cardamine). Prie pat vandens galime matyti prisitaikiusius augti ir vandenyje, ir sausumoje augalus. Tai paprastasis šiurpis (Sparganium emersum), gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica), pievinis duonis (Eleocharis uniglumis), paprastoji monažolė (Glyceria fluitans). Vandenyje giliau nuo kranto įsikuria ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris), plačialapis švendras (Typha latifolia). Toliau – tikrieji vandens augalai, pvz., paprastoji lūgnė (Nuphar lutea), plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans), būdmainis rūgtis (Persicaria amphibia) ir kiti.

2. Antrojo tvenkinio vakarinis šlaitas yra status, jo viršuje nutiestas takas, kuriuo eidami pasieksime prataką, jungiantį šį tvenkinį su trečiuoju. Per jį nutiestas betoninis tiltukas yra toje pat vietoje, kur kadaise per tiltą ėjo kelias į rūmus. Tvenkinys nedidelis, vasarą jį aptraukia mažosios plūdenos „plėvelė“ – tai augalas, kuris labai sparčiai dauginasi ir linkęs užimti kuo didesnį ežerų plotą. Iš šio tvenkinio pro nutekėjimo angą prie lanksvos krūmo žemyn, į apatinę terasą, gurgėdamas nuolat teka vanduo.

3. Trečiasis tvenkinys. Koks pirmas įspūdis? Jis yra mažas, atrodo tamsus. Bet tokią spalvą lemia arti pietinio ir vakarinio kranto augantys parko medžiai. Vanduo iš šio, trečiojo, tvenkinio vamzdžiu, patiestu po gruntiniu parko keliuku, nubėga žemyn. Į akis krinta aplink augantys aukšti žoliniai augalai: paprastoji nendrė (Phragmites australis), plačialapis švendras, pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria), viksva, paprastasis šiurpis ir kt. Rytinėje tvenkinio pusėje matome parko takų kryžkelę, o už jos – patį didžiausią tvenkinį – ketvirtąjį.

4. Ketvirtasis tvenkinys – su sala, kurioje pastatyta pavėsinė. Į salą patenkama mediniu tilteliu. Pietrytinėje pakrantėje įteka šaltinio vanduo. Auga paprastosios nendrės. Jį mėgsta antys, taip pat lizdus čia ėmė krautis ir jauniklius auginti laukiai (Fulica atra). Tai vištelinių šeimos juodi su balta kakta paukščiai, mėgstami visų – ir botanikos sodo darbuotojų, ir lankytojų. Beje, ir antys, ir laukiai maitinasi vandens augalais, dumbliais ir pan. Pakrantėje auga geltonieji vilkdalgiai, viksvos, kartenės, varpinės žolės.

5. Penktasis tvenkinukas – stačiakampio formos. Vandenį jis gauna iš šaltinių, kurių daug pietiniame šlaite. Kai gausiai palyja, vandens perteklius nubėga specialiai padarytu ir akmenimis grįstu prataku žemyn į didįjį tvenkinį su sala. Būtent iš šio tvenkinuko yra nutiesta vandens tiekimo linija į parko centre esantį apskritą tvenkinuką – šeštąjį, su fontanu.

6. Šeštasis tvenkinys buvo įrengtas XVIII a. pirmoje pusėje ir puošė antrųjų dvaro rūmų parterį (dabar galima apžiūrėti tik jų konservuotas liekanas). Vanduo atitekėdavo po žeme einančiais mediniais vamzdžiais. Tvarkant parką jie buvo surasti, pakeisti šiuolaikiniais, pagal senus piešinius ir paveikslus buvo atkurtas ir pastatytas fontanas. Vanduo trykšta iš fontano dėl skirtingų tvenkinių išsidėstymo aukščių, be jokių papildomų priemonių. Iš čia jis nuteka į antrąjį tvenkinį.

7, 8, 9. Trys užželiantys tvenkiniai – varlių karalystė. Pavasarį jų balsai stelbia net paukščių serenadas! Pirmieji du tvenkinukai iš tikro labai nusekę, smarkokai užžėlę – melduose, švendruose slapstosi paukšteliai, laumžirgiai. Devintasis yra išvalytas, švariais krantais, sutvirtintas jo dugnas. Jei mėgstate gražius peizažus prie vandens – jis puikiai tiks!

Čia gausiausiai auga lieknoji (Carex acuta) ir šiurkščioji (C. pseudocyperus) viksvos, šakotasis šiurpis (Sparganium erectum), paprastoji monažolė. Šiek tiek toliau nuo kranto, vandenyje – balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), gyslotinis dumblialaiškis, plūduriuojančioji plūdė, būdmainis rūgtis ir kt. Toliau nuo kranto negausiai auga ir plačialapis švendras. Gausiau – paprastoji nendrė. Vienas vyraujančių šių tvenkinių augalų yra menturinė plunksnalapė (Myriophyllum verticillatum). Vandenyje paniręs, bet virš vandens žiedynus iškėlęs, užželiančiame sodo tvenkinyje paplitęs, vabzdžiaėdis vandens augalas – paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris).

10. Dešimtąjį tvenkinį maitina pelkėtas miškas. Užlipus ant medinio tilto, gerai matomas platus seklus griovys, atnešantis vandenį į tvenkinį. Iš jo po keliu padarytas pratakas žemyn, kuris toliau vingiuoja šiaurvakarių kryptimi palei pietinę senųjų dendrologinių kolekcijų ribą.

Dešimtojo tvenkinio pakrantėse auga karklavijas (Solanum dulcamara), anksčiau minėtos viksvos, rūgtys, plūdės, vandeninė mėta (Mentha aquatica) ir kt.

11. Vienuoliktojo tvenkinio pakrantėse dėmesį patraukia plačialapis švendras, viksvos, dėmėtoji mauda (Conium maculatum), pamatysite paprastąjį šiurpį, plačialapį švendrą, gyslotinį dumblialaiškį, nuodingąją nuokaną (Cicuta virosa), plūduriuojančiąją plūdę (Potamogeton natans), mažąją plūdeną (Lemna minor), viksvas, vėdrynus, įvairius varpinius ir kitus augalus.

12. Dvyliktojo tvenkinio šiaurrytinėje kranto dalyje įrengtas akmenimis grįstas pratakas, kuriuo pertekliaus vanduo garsiai čiurlendamas leidžiasi žemyn ir, pralėkęs pro Basakojų taką, pasislepia vamzdyje. Juo nubėga į kitą kelio pusę ir per pievas keliauja tolyn į šiaurę. Vėliau pasiekia Kairėnų ežerą.