Balandžio 30 d. – gegužės 29 d.

Parodos pristatymas: gegužės 13 d., penktadienį, 17.30 val.

Vilniaus universiteto botanikos sodo Muziejus

Kairėnų g. 43, Vilnius. www.botanikos-sodas.vu.lt  

Atidaryta: VI, VII: nuo 12.00 iki 18.00 val.

Aušra Ramanauskienė

Akvarelės darbų paroda

APIE NIEKĄ – APIE VISKĄ

Gimiau 1965-ųjų pavasarį Jonavos rajone. Nuo mažų dienų su meniškos prigimties mama išbraidžiojau gimtųjų Panoterių pievas. Dažniausiai namo grįždavome su ryšeliu augalų – žinojau ne tik jų pavadinimus, bet ir vertingąsias savybes. Visada puikiai jausdavausi gamtoje. Stebėjau ją, džiaugiausi visomis spalvomis ir atspalviais, tuo ypatingu metų laikų kismu. Norėjosi tai įamžinti. Pirmiausia poezijoje.

Dailės pažinimo sėmiausi Kauno meno mokykloje, kur susipažinau ne tik su piešimo, tapybos pagrindais, bet ir išrašiau „kibirus“ tušo, mokydamasi kaligrafijos. Pažintį su daile tęsiau tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute. Ten tobulinau ir braižymo įgūdžius, kurie labai praverčia kuriant želdinimo projektus.

Taip nutiko, kad nugalėjo meilė augalams. Jie yra pagrindinis mano darbo įrankis želdinant. Jie – didžioji aistra ir laisvalaikiu, lėtai sodininkaujant savo sode. Jie – tyrinėjimo objektas dendrologinėse kelionėse su bendraminčiais. Augalai nugulė ir akvarelėse... Labai džiaugiuosi, kad akvarelė grįžo į mano gyvenimą po ilgesnio laiko, kai atsitiktinai apsilankius dailės reikmenų parduotuvėje „Skizze“ buvau pakviesta į akvarelės užsiėmimus, vedamus Vijos Tarabildienės. Užsilikau...

Pandemijos metu šis pomėgis tiesiog įsuko. Draugai, bičiuliai, palaikanti šeima vis teiravosi, kada bus paroda. Ir pati panorau paroda įprasminti šį laikotarpį.

„Apie nieką – apie viską“ pavadinau ją neatsitiktinai. Prie vienos mano jurginų akvarelės internete radau komentarą, kad darbas apie nieką. Pradžioj buvau benusimenanti, bet kol sode pasilabinau su augalais, supratau, kad tai geriausias komentaras, kokį esu gavusi. Tai, kas kažkam yra niekas, man yra viskas... Bent jau šiuo metu. Kviečiu ir Jus pasivaikščioti mano takeliais ir keliais, uodžiant įspūdingųjų kvapus, pastebint trapiųjų grožį... Dėkoju, kad stabtelėjote...

Agnė Gylytė

Piešinių ir skulptūrų paroda

SUGRĮŽĘS PASAULIS

Gimiau Vilniuje. Kiek prisimenu save, tiek piešiu. Pieštukai nuvedė mane į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, vėliau jie braižė mano likimą ir įstojau į Vilniaus dailės akademiją. Pamilau stiklus, baigiau vitražo specialybę, bet grįžau prie teptukų ir surengiau 15 personalinių parodų „Skalvijos“ kino centre, Darijaus Gerliko galerijoje, dalyvavau grupinėje parodoje „Portretai“ (Jonavos kultūros centras).

Po tragiškų artimųjų netekčių, susidraugavau su paminklais, akmuo tapo pavaldus mano rankom. Taip gimė paminklas kino režisieriui Algimantui Kundeliui (menininkų kalnelis Antakalnio kapinėse), vėliau ir iškiliam Lietuvos visuomenės veikėjui Juozapui Montvilai (Rasų kapinėse atkurti angelai postamente). Ir bene didžiausias mano darbas – paminklas „Angelas“ iškeliavusiems žmonėms iš Gražiškių miestelio atminti (Marijampolės apskritis).

„Sugrįžęs pasaulis“ – tai akiniai mano sielai, tai nurimęs alkio jausmas, prarastas ir susigrąžintas laikas. Tai nauji ir ne visai piešiniai ir skulptūros, kurios gimė po ilgos kūrybinės tylos, atsiradusios atėjus į pasaulį mažom pėdutėm ir pasibaigus ties paaugliška drąsa.

Tai išjausta, išmylėta, bet neužkankinta, perduota ant popieriaus lengvai. Moters žavesio ir moteriškos prigimties žavėti, šeimos tematika.

Skulptūros – tartum nukritę nuo širdžių akmenys, pastebėti pakelėse meniškos mano akies, sušildyti siūlų vingiais ir sugrąžinti pasauliui naujai žinutei paskleisti.