Vilniaus universitetas

MENIU

Kalendorius

DIDŽIOJO ŠILTNAMIO DIENA

2022-02-26

Vasario 26 d., kovo 12 d., balandžio 9 d.

Uždaro grunto augalų specialistai tęsia pažintinių renginių ciklą Didžiajame šiltnamyje ir kviečia domėtis egzotiniais augalais, pasaulio augalų etnobotanine ir epifitų kolekcijomis. Saulėtomis dienomis jau galime „užuosti“ pavasarį. Visi, kas gyvas, ištroškę saulės spindulių. Galime stebėti kaip atgyja kambariniai augalai ir jų stiebų viršūnėse išsisukinėja švelnūs lapeliai. Nedrąsu ir sujudinti, tokie jie gležnučiai! Kaip elgtis, kad namuose auginami augalai atsigautų po žiemos, suvešėtų ir džiugintų mus savo grožiu?

Siūlome tris pažintinius renginius VU Botanikos sodo  Kairėnuose Didžiajame šiltnamyje, kurių metu aiškinsimės kaip auginti ir prižiūrėti augalus uždarose patalpose.

Temos:

  • vasario 26 d. – kambarinių augalų dauginimas;
  • kovo 12 d. –  augalų persodinimas ir substratai;
  • balandžio 9 d. – kambarinių augalų genėjimas.

Pažintiniai renginiai vyks:

11.00 – 12.00 val. nuo pagrindinės kasos grupė į šiltnamį išeina 10.45 val.

12.30 – 13.30 val. nuo pagrindinės kasos grupė į šiltnamį išeina 12.15 val.

14.00 – 15.00 val. nuo pagrindinės kasos grupė į šiltnamį išeina 13.45 val.

SVARBU! Nuo pagrindinių kasų iki Didžiojo Šiltnamio 10 – 15 min. kelio. Todėl Informacinio centro darbuotojas palydės prie pagrindinės kasos susirinkusią grupę.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA el. p. edukacija@bs.vu.lt. Prašome nevėluoti į užsiėmimų pradžią. Renginys ir mažiems, ir dideliems įsigijusiems sodo bilietą bendra tvarka. Trukmė – apie valandą. Vienos grupės dydis – iki 20 žmonių. Po paskutinio užsiėmimo Šiltnamis bus uždarytas.

Vasario 26 d. Kambarinių augalų dauginimas 

Patys brangiausi augalai yra tie, kuriuos patys pasidauginame  ir auginame.

Dabar dauginimui kaip tik tinkamas metas – kambariniai augalai yra gyvybingi, visos jų dalys subrendusios. Kadangi tik kai kurias gėles galima išauginti iš sėklų, (kodėl? – sužinosite šiltnamyje) aiškinsimės, kaip augalus dauginti lapų ir stiebų dalimis arba, kitaip sakant, klonuoti. Išmoksime pjauti auginius, kad nepakenktumėte augalui ir patys nenukentėtumėte, – dauguma gėlių yra nuodingos.

Tie, kurie myli gėles, geba įšaknydinti stiebų atkarpas. Bet kai kurių  augalų, pavyzdžiui begonijų, net lapo dalis suformuoja vegetatyvinį pumpurą ir išaugina naują individą. O gyvavedės kalankės (Kalanchoe beauverdii, K. laetivirens,  K. daigremontiana) ant lapų užsiaugina miniatiūrinius dukterinius augalėlius ir dauginasi pačios. Tereikia kruopščiai atskirti „vaikelius“ ir apgyvendinti naujame vazonėlyje.

Kovo 12 d. Augalų persodinimas ir substratai

Substratu yra vadinamos medžiagos, kuriose arba ant kurių keroja augalų šaknys. O šaknys augalams yra labai svarbios, nes aprūpina vandeniu, maisto medžiagomis ir užtikrina, kad augalai būtų stabilūs ir tvirtai stovėtų. Todėl vešliam kerojimui būtinas tinkamas substratas. Kaktusai ir kiti sukulentai auga smėlingame substrate, o drėgnųjų atogrąžų žolės ar paparčiai mėgsta purų su durpių priemaiša. Dideliems medžiams, tokiems kaip palmės ar fikusai, reikia sunkios žemės su molio priemaiša.

Šiltnamyje galėsite apžiūrėti daug įvairių medžiagų, kurios gali būti naudojamos kaip substratai augalams. Ir ne tik pamatyti, bet ir sumaišyti bei padaryti būtent Jūsų gėlei reikalingą substratą!

Kalbėsime apie tai, kuo kompostas skiriasi nuo kitų medžiagų; ar molis ir smėlis turi panašias savybes; kaip rinktis durpes ir kt. Susipažinsime ir su šiuolaikiškomis, hidroponikos būdu auginamiems augalams naudojamomis medžiagomis.

Balandžio 9 d. Kambarinių augalų genėjimas

Kambarinės gėlės nuo kitų augalų skiriasi tik tuo, kad jos patiko žmogui ir jis šias gėles atsinešė į savo namus. Gamtoje kai kurios rūšys būtų tokio aukščio kaip mūsų ąžuolai ar liepos. Žinoma, namų sąlygomis augalai auga lėčiau. Bet kai kurie kaip fikusai, dracenos, jukos ir dar daug kitų į juos panašių, gali pasiekti patalpų lubas. Todėl kambarinius augalus reikia genėti. Taip ne tik suvaldysime jų aukštį, bet ir suteiksime norimą formą.

Lengviausia yra formuoti gausiai besišakojančius augalus – smulkialapių fikusų rūšis, mirtas, citrinmedžius. Kiti augalai pradeda šakotis, kai nukerpama jų viršūnė – tai dracenos, jukos. Patartina karpyti bei formuoti ir žolinius augalus, nes seni jų stiebai numeta lapus ir tampa nedekoratyvūs. Tokius reikia išpjauti ir suteikti galimybę vešėti jauniems ūgliams (pilėjos, begonijos, peperomijos ir kt.). Kada, kur, kaip ir su kuo kirpti, sužinosite apsilankę Didžiajame šiltnamyje.

Kiekvienas galime net mažiausiose gyvenamosiose ir darbo erdvėse įsirengti žiemos sodą ir susikurti gražią bei sveiką aplinką!