Vilniaus universitetas

MENIU

Vingio skyrius

VINGIO SKYRIAUS DARBUOTOJAI IR KONTAKTAI

APIE VINGIO DVARO SODYBĄ

DAUGIAU ISTORIJOS

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyrius, įsikūręs Vingio parke, apsuptame šimtamečių pušų, kiekvienu metų laiku išlaiko išskirtinį savitumą. Šiame skyriuje, po kelerių metų švęsiančiame garbų šimtmečio jubiliejų, susipina dabartis ir istorinio kultūrinio paveldo palikimo dvasia.

 

Nuo XVI a. pr. ši Lukiškių priemiesčio dalis priklausė garbingiausiai ir didingiausiai LDK Radvilų giminei. Paskutinieji LDK didžiojo kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilo Juodojo dešimt gyvenimo metų, yra neatskiriami nuo Lukiškių dvaro. Su Lukiškių dvaru siejamos ir Reformacijos ištakos Lietuvoje. VU Botanikos sodo Vingio skyriaus teritorijos centre pastatytuose mediniuose rūmuose 1553 m. sušauktas pirmasis evangelikų reformatų Sinodas, padėjęs pamatus Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai Unitas Lituanae. 1555-1565 m. rūmuose rinkdavosi pirmosios protestantų bendruomenės nariai („zboras“), 1558 m. pradėjo veikti reformatų mokykla, įsteigta kalvinistų bažnyčia.Jėzuitams šią Lukiškių dvaro dalį su rūmais padovanojo (1584 m. ir 1593 m.) Mikalojaus Radvilo Juodojo sūnus Stanislovas Radvila.Kartu Vingio šilas ir dabartinė skyriaus teritorija yra sietina su farmacijos mokslų pradžia, čia jėzuitų auginamos vaistažolės buvo plačiai naudojamos vaistams gaminti. Vėliau Vingio rūmus plačiai išgarsino L. Tolstojaus romane "Karas ir taika" aprašytas pokylis. Anų laikų dvasia lankytojus žadina labiau domėtis ir senojo-istorinio skyriaus žaliuoju rūbu.

 

M.Januševičius. Jėzuitų rūmai Vingio šile. 1836 m., Sistematinė augalų ekspozicija šalia senosios iš Drėma, V. Dingęs Vilnius (Vilnius, 1991)(kairėje), jėzuitų mūro tvoros (dešinėje)

Vingio skyrius anksčiau vadinosi Augalų sistematikos ir geografijos skyriumi. Šis Vilniaus universiteto Botanikos sodo filialas renka ir augina virš 1800 pavadinimų augalų iš visų pasaulio geografinių zonų. Kolekcijose - plati augalų šeimų, genčių, rūšių ir veislių įvairovė.
Sodo Vingyje teritorijos istorija sena ir turtinga ne tik įvykiais, bet ir ilgaamžiais medžiais. Medžių ir krūmų, esančių Dendrologinėse kolekcijose, galima rasti visoje šio sodo teritorijoje, iš viso čia priskaičiuojama virš 200 pavadinimų sumedėjusių augalų. Medžiai ir krūmai atskiriems ploteliams teikia jaukumo ir didina želdinių dekoratyvumą. Ar žinote, kad čia žydi ir dera tokie reti medžiai kaip katalpos, mandžiūrinis abrikosas, pilkasis kėnis, vakarinės tujos, graikinis riešutmedis, raudonasis ąžuolas ir kiti įdomūs augalai? Įspūdingi japoninės kerijos ir gebenės lipikės sąžalynai, šeštą dešimtmetį skaičiuojanti alyvų alėja, daugiakamienisplatanalapis klevas, amūriniskamštenis, kurio žievė turi kelių cm storio kamštinį sluoksnį. Kiekviena rūšis turi savitų, tik jai vienai būdingų ypatybių. Rožyne gerbėjai gali pasigrožėti 150 veislių rožėmis.Tai tikrai daug kaip tokiame nedideliame plote, užimančiame apie 7,5 ha.

 

Puošniais žiedais pasidabinęs Cerapadus (kairėje), šimtametė mažalapių liepų alėja (dešinėje)

  

Rožių ekspozicija (kairėje), rožė 'Sommersone' (dešinėje)

Sode gražu visais metų laikais: šalimais teka Neris ir teikia gaivą, rytinėje pusėje – aukštas ir ilgas šlaitas, tad galima pasijusti kaip didelio kalno papėdėje. Pietų saulės niekas neužstoja, tad vasarą čia būna taip karšta, kad gali pamanyti esąs tolimuose pietų kraštuose. Šiaurės vėjus užstoja pušynas. Jokio miesto triukšmo, jokių civilizacijos kvapų, rami, tyki ir skaidri gamtos oazė.
Pavasarį sodas pražysta visomis įmanomomis svogūninių gėlių spalvomis. Šį paradą pradeda erančiai, sniegžydrės, krokai, scylės. Vėliau jį tęsia žydrės ir hiacintai. Apogėjus būna, kai prasiskleidžia tulpės. Tada svečiai plūsta į sodą kaip į atlaidus ir ši šventė tęsiasi virš mėnesio. Vasarą didžiausio dėmesio susilaukia gėlynai centrinėje skyriaus dalyje. Vienmetės, dvimetės ir daugiametės gražiai žydinčios gėlės yra komponuojamos su varpiniais žoliniais augalais ir taip sukuriami nepakartojami ornamentai. Vėlyvą rudenį dar galima grožėtis astrais, saulainėmis, varpiniais augalais – miskantais, eraičinais, vėlyviais ir kt., spalvingomis medžių ir krūmų lapijomis.

 

Jurginų kolekcija

Sistematinė augalų ekspozicija – tai tarsi žalioji klasė, kurioje galima susipažinti apie 90 šeimų atstovais. Čia neįmanoma paskubėti, ypač, jeigu norite viską apžiūrėti. Kriterijai kolekcijai kaupti yra rūšių išskirtinės morfologinės, sistematinės ir dekoratyvinės savybės. Natūraliose ir pusiau natūraliose augavietėse priskaičiuojama apie 200 Lietuvos savaiminės floros rūšių. Tai itin vertinga kolekcija, kurią pateikia pati gamta.

 

Sistematinė augalų ekspozicija

 

Trilapė draika (Gillenia trifoliata) (kairėje), Helianthus salicifolia (dešinėje)

Jeigu medžiai ir žolės galėtų kalbėti, jie tikrai galėtų daug papasakoti apie žmones, kurie daug metų čia triūsė, rinko kolekcijas, sodino, augino įvairiausias rūšis. Galėtų išvardinti, kiek studentų čia gilino botanines žinias, kiek ekskursantų iš visos Lietuvos atvažiuodavo pasižiūrėti žaliųjų stebuklų, kaip jie prašydavo daigelių, sėklyčių, kad galėtų papuošti savo sodybas. Šis sodas, o dabar tik skyrius, kažkada buvo tikrų tikriausias tramplinas, nuo kurio introdukuoti augalai iškeliavo į kitus Lietuvos miestus ir kaimus.

Botanikos sodas – augalų pažinimo mokykla, tad kasmet moksleiviams, studentams skyriuje rengiami edukaciniai užsiėmimai, organizuojamos pažintinės ir tikslinės ekskursijos tiek akademinei, tiek plačiajai visuomenei, siekiama ugdyti palankų požiūrį į aplinką – gamtos ir kultūros paveldą. Tikslas – kaupti ir tirti tiek mūsų spontaninės floros atstovus, tiek svetimžemius augalus, plėsti mokslinių tyrimų tematiką, pasinaudojant sukauptomis augalų kolekcijomis