Nuo 2011 metų kovo 17 d. (Vilniaus universiteto (VU) Senato komisijos protokolas Nr. SK-2011-5) iki tol buvęs Gėlininkystės skyrius reorganizuotas į Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupę.
Nesvarbu koks metų laikas, apsilankymas VU Botanikos sode Jums visada bus naudingas, nepriklausomai nuo to, ar tai susiję su botanika, ar su sodininkyste. Gėlės simbolizuoja džiaugsmą, tikrumą, gaivumą, ramybę. Dažniausiai jos skleidžia malonų kvapą. Tiesiog, paprasčiausiai būdami šalia gėlių mes gauname energijos ir dvasinio peno. Didelės gėlių pievos ir tvenkiniai (kurie pavasarį yra pilni dainuojančių varlių) taip pat kviečia lankytojus maloniai praleisti laiką mūsų sode. Vokietijos rašytojas Eckhart Tolle yra pasakęs, kad tą akimirką, kai pajunti iš augalo sklindančią tylą ir ramybę, jis tampa tavo mokytoju.
Botanikos sodai ir arboretumai – tai institucijos, saugančios gyvąsias augalų kolekcijas ex situ. Be augalų apsaugos ir mokslinių tyrimų, beveik visus juos vienija ir atvirumas visuomenei bei atliekamos pažinimo ir švietimo funkcijos. Jau dvidešimt penkis metus VU Botanikos sode Kairėnuose atliekami žolinių dekoratyvių lauko augalų tyrimai, kaupiamos kolekcijos, kuriamos, puoselėjamos ir saugomos ekspozicijos. Tai ne tik mokslinių tyrimų, švietimo bazė, bet ir puiki vieta rekreacijai. Ir dabar naujos kolekcijos tebėra kuriamos. Reikalavimai joms didėja. Bėgant metams augalų kolekcijos kito: vienos nyko, o kitos gausėjo ir keitė augimo vietas.
Čia auginami žoliniai dekoratyvūs augalai, taip botanikai vadina tuos augalus, kuriuos visi kiti žmonės vadina gėlėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas lietuviškos kilmės žolinių dekoratyvių augalų kaupimui ir tyrimui. Augalai veši 8 ha plote, senojo Kairėnų dvaro parko rytiniame pakraštyje. Čia auginama apie 3500 taksonų žolinių dekoratyvių augalų. Tai įvairių bioekologinių, sistematinių grupių dekoratyviniai augalai, kilę iš įvairių pasaulio šalių. Sukauptos gausios vienmečių, dvimečių, daugiamečių, žolinių dekoratyvių lauko augalų kolekcijos. Kolekcijose – 84 šeimų ir 313 genčių augalai. Lietuvos gėlių selekcininkų: A. Markevičiaus, P. Puidoko, A. Gražio, J.A. Liutkevičiaus, G. Siudiko, O. Skeivienės, E. ir J. Tarvidų, L. Pernavienės, J. Petravičienės, P. Balčikonio, P. Ciplijausko, D. Žigarienės, O. Griniuvienės, A. Lukoševičiaus, L. Skibiniausko, P. Šlajo, V. Švilpienės, A. Zviagincevos ir A. Žobako sukurtos ir padovanotos veislės auginamos ir tiriamos Kairėnuose. Kolekciją dabar sudaro per kelis šimtus pavyzdžių iš dešimties genčių: krokai (Crocus L.), jurginai (Dahlia Cav.), kardeliai (Gladiolus L.), vilkdalgiai (Iris L.), lelijos (Lilium L.), narcizai (Narcissus L.), bijūnai (Paeonia L.), raktažolės (Primula L.), tulpės (Tulipa L.) ir viendienės (Hemerocallis L.).
VU Botanikos sodo darbuotojai surengė ne vieną dešimtį (Respublikines ir vietinės reikšmės) gėlių parodų: Vilniuje, Kaune, Kalvarijoje (Marijampolės rajone), Šiauliuose, Druskininkuose, Telšiuose, Naujoje Akmenėje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Kretingoje, Simne (Alytaus rajone), Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Merkinėje (Varėnos rajone). Botanikos sode užauginti augalai buvo eksponuojami tarptautinėse gėlių parodose, Lietuvoje ir užsienyje.
Vasaros gėlių paroda VU Botanikos sode, 2016 m. liepos 5-6 d.
Sodo darbuotojai ir Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos nariai eksponuoja naujai sukurtas veisles su kitų mokslo įstaigų specialistais (eksponatų vertinimo komisijos nariais) jas vertina, teikia konsultacijas.
Pagrindinės augalų kolekcijos sukauptos sėklų mainų su kitais botanikos sodais būdu. Kasmet gautos sėklos sėjamos, pikuojamos, auginamos, sodinami nauji augalai. Kai kurie augalai iššąla, kai kuriuos nuėda laukiniai žvėrys, tačiau likę sėkmingai auga. Tikslas - didinti skyriaus augalų įvairovę, gausumą. Taip pat nemažai jų parsivežta iš selekcininkų ir kolekcininkų, kitų botanikos sodų. Sodo darbuotojai aplankė ir kitų Europos šalių (Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Anglijos) botanikos sodus, arboretumus, medelynus. Iš jų VU Botanikos sodo kolekcijoms papildyti buvo pargabenta tūkstančiai auginių ir sėklų, šimtai gyvų augalų. Toliau bendradarbiaujama ir su senaisiais partneriais: Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos botanikos sodais bei Lietuvoje gyvenančiais gėlių selekcininkais ir kolekcininkais.
Teritorijoje – įvairi dirvos struktūra ir drėgnumas, tai leidžia parinkti sklypus su skirtingomis ekologinėmis sąlygomis, labiausiai tinkamomis numatomiems eksponuoti augalams. Ekspozicijos įrengtos taip, kad būtų ne tik dekoratyvios, patogios mokslinei informacijai kaupti ir ją teikti botanikos sodo lankytojams, bet ir supaprastinta augalų priežiūra. Ekspozicijos tobulinamos, kasmet papildomos naujausiomis augalų rūšimis, veislėmis, kad lankytojai galėtų susipažinti su Lietuvos ir užsienio selekcininkų laimėjimais, gėlių selekcijos madomis ir tendencijomis. Nuo paskutinio sniego pavasarį iki pirmutinio sniego rudenį vis kas nors žydi. Senajame parke ir naujai įdirbtuose žemės plotuose įrengta sezoniniai gėlynai (eksponuojami pavasarį, vasarą, rudenį žydintys žoliniai augalai); drėgno pavėsio ir atviros vietos dekoratyvūs žoliniai augalai; saulėtos, sausos vietos dekoratyvūs augalai (kalnų augalija); mažasis sodelis; gėlių takas; vandens pakrančių ir pievų savaiminė augalija. Renkant mažiau paplitusias Lietuvoje daugiametes gėles, siekiame ne tik išryškinti jų rūšinę įvairovę, bet ir įsigyti šių genčių veislių augalų, sukurtų įvairiose šalyse (astrai, astilbės, raktažolės, flioksai ir bijūnai).
Pavasarį žydintys žoliniai dekoratyvūs augalai. Ekspozicijoje auginamos svogūninės ir daugiametės gėlės, priskiriamos trisdešimčiai genčių. Gausi tulpių ekspozija (145 taksonai, priskiriami keturiolikai grupių).
Tulpių kolekcija 2016 m.
Pavasarį žydi daugiametės gėlės: snieguolės, rūteniai, sangvinarijos, alpiniai astrai, alūnės, auskarėliai, baltašaknės, eleborai, hiacintai, ylalapiai ir skėstažiedžiai flioksai, laibeniai, laumenės, narcizai, tiesiaragės našlaitės, plautės, plukės, raktažolės, saulutės, sinavadai, vilkdalgiai ir kiti augalai.
Paprastasis rūtenis (Corydalis solida) 'Enigmatic Rose' (kairėje) ir kanadinė sangvinarija (Sanguinaria canadensis L.)(dešinėje)
Gėlių ekspozicijose vasarą žydi šių genčių žoliniai dekoratyvieji augalai: astilbės, bajorės, baltagalvės, bijūnai, ežiuolės, šluoteliniai flioksai, gailiardijos, gubojos, gvazdikai, lelijos, liguliarijos, monardos, pentiniai, piliarožės, rudbekijos, rūtos, smidrai, šalavijai, viendienės ir kiti augalai.
Astilbių kolekcija
Gėlių vasara Lietuvoje prasideda bijūnams sužydėjus. Dažniausiai tai būna birželio vidurys. Bijūnai (Paeonia L.) – senovinė lietuviška darželių gėlė. Lietuvos želdynuose ir sodybose daugiausia paplitusios senos, praeito šimtmečio P. lactiflora Pall. veislės: ‘Edulis Superba’ (1824 m.), ‘Festiva Maxima’ (1851 m.), ‘Jeane d‘Ark’ (1858 m.). Daug kur auginamas anksti žydintis vaistinis bijūnas (P. officinalis ) ‘Rubra Plena’. Mūsų ekspozicijoje auginami 272 taksonai, įvairių sodinių grupių bijūnai. VU Botanikos sode auginama 90 veislių ir sėjinukų lietuviškos kilmės bijūnai (autoriai – O. Skeivienė ir E. ir J. Tarvidai). Pasaulyje priskaičiuojama tūkstančiai naujų bijūnų veislių. Ypač Amerikoje ir Japonijoje selekcionuojama daug bijūnų. Lietuvoje bijūnus selekcionavo Ona Skeivienė, Simonas Eicher – Lorka, Emilija ir Jonas Tarvidai. Paskutiniaisiais metais bijūnų selekcija pradėta Lietuvos sodininkystės ir Daržininkystės institute. Bijūnai – daugiamečiai, ilgaamžiai augalai, gyvenantys 20 ir daugiau metų. Daug šių veislių auginama ir Lietuvoje. Tačiau patekusios iš švelnesnio klimato, šios bijūno veislės mūsų klimato sąlygomis blogiau žiemoja, serga ir dažnai netenka savo dekoratyvinių požymių (pasikeičia lapingumas, žiedų forma, dydis, spalva, jie nustoja žydėję). Turint galvoje, kad vietinė kryptinga bijūnų selekcija turi didelę reikšmę naujoms veislėms prisitaikyti mūsų klimato bei agrosąlygomis, dekoratyvinių – biologinių savybių paveldėjimui ir atsparumui ligoms bei šalčiams, 1957 metais VDU Kauno Botanikos sode (Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto Botanikos sode) buvo pradėta bijūnų selekcija. Pagrindinis darbo metodas – tarpveislinė hibridizacija. Tėvinės poros parinktos iš skirtingų ekotipų, gausios puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) kolekcijos, esančios Botanikos sode. O. Skeivienė išvedė 9 perspektyvias baltažiedžio bijūno veisles: ‘Garbė Motinai’, ‘Darius – Girėnas’, ‘Prof. K. Grybauskas’, ‘Freda’, ‘Skeivienės Vėlyvasis’, ‘Virgilijus’, ‘Kąstytis’, ‘Maironis’ ir ‘Žilvinas’.
Bijūnas 'Kaunietis'
Rudenį ekspozicijoje žydi daugiamečiai astrai, chrizantemos, rykštenės, saulainės, saulakiai, šilokai (įvairios rūšys ir veislės). O kai įbrendi į žydinčių jurginų jūrą, tiesiog pasiklysti tarp žiedų – nematytas grožis. Jurginai mėgsta saulėtą ir gerai įdirbtą trąšią dirvą. Didžiuliuose labirintuose auga per penkis šimtus užsieninės ir lietuviškos kilmės jurginų veislių, hibridų ir neįvardintų sėjinukų.
Jurginas 'My Love'
Lietuviškų jurginų autoriai – Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos nariai A. Gražys, J. A. Liutkevičius, A. Balsevičius, L. Pernavienė ir J. Petravičienė. Jie pasitikėjo mumis ir padovanojo kuriamam jurginynui pradinę sodinamąją medžiagą. Jurginų – didelė įvairovė. Nėra kitos tokios gėlės, kurios veislės taip skirtusi viena nuo kitos. Ir ne tik kero aukščiu bei žiedynų spalva, bet ir jų forma. Pagal žiedyno formą ir dydį jurginus klasifikuojame į 12 grupių: dekoratyvūs (dailiažiedžiai) jurginai, nimfiniai, pusiau kaktusiniai, kaktusiniai, chrizantemiški, rutuliški, pomponiniai, bijūniški, anemoniški, apykakliniai, orchidėjiški ir tuščiaviduriai jurginai. Kai kuriose grupėse jurginai skirstomi dar į pogrupius (pagal žiedyno dydį).
Atskirame plote linguoja margi kardelių (Gladiolus x hybridus hort.) žiedai. Pagrindinę kardelių kolekcijos dalį sudaro Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, numeriniai sėjinukai. Lietuviškų kardelių autoriai: P. Balčikonis, P. Ciplijauskas, A. Markevičius, J.A. Liutkevičius, A. Lukoševičius, L. Skibiniauskas, P. Šlajus, V. Švilpienė, E. ir J. Tarvidai, A. Zviaginceva ir A. Žobakas. Auginamų kardelių – didelė įvairovė: skirtingų veislių kardelių augalo aukštis, žiedynų forma ir dydis, žiedų spalva ir forma, dydis, žiedyno žiedų skaičius, taip pat vainiklapių gofruotumas ar banguotumas tarpusavyje skiriasi. Kardelių veislės pagal žiedo spalvą suskirstytos į 12 spalvinių grupių. Pagal žydėjimo laiką kardeliai suskirstyti į septynias grupes: pirmai labai ankstyvų kardelių grupei priskiriami augalai pražysta greičiau nei per 70 dienų. Antra grupė – ankstyvi kardeliai, kurie pražysta 71 – 74 dienų po pasodinimo. Trečiai ankstyvo vidurvasario kardelių grupei priskiriami augalai pražysta po 75 – 79 dienų. Ketvirta grupė – vidurvasario kardeliai, kurie pražysta po 80 iki 84 dienų. Penktai vėlyvo vidurvasario kardelių grupei priskiriami augalai pražysta po 85 – 90 dienų. Šeštai vėlyvų kardelių grupei priskiriami augalai pražysta po 91 – 99 dienų. Septintai labai vėlyvų kardelių grupei priskiriami augalai pražysta 100 dienų ir vėliau po gumbasvogūnių pasodinimo.
Saulėtos, sausos vietos dekoratyvūs augalai (kalnų augalija). Kalvotoje teritorijoje eksponuojami mėgstantys saulę, pusiau sausos pauksmės ir atvirų vietų žemaūgiai, kiliminiai ir dekoratyvūs varpiniai augalai. Ištisinio žvyro ir smėlio juostoje gerai jaučiasi ir auga sudarydamos sąžalynus bergenijos (Bergenia Moench), dekoratyvūs kiečiai (Artemisia L.), zundos (Eryngium L.), šilokai (Sedum L.), perkūnropės (Sempervivum L.) ir įvairūs dekoratyvūs varpiniai augalai: spartinos (Spartina Schreb.), melvenės (Molinia Schrank), ašuotės (Stipa L.), smiltyninės rugiaveidės (Leymus arenarius L.), nendriniai miskantai (Miscanthus sacchariflorus (Maxim.) Hack.) ir kiti augalai.
Netoliese, ten kur pavėsis - „Mažasis sodelis“ - introdukuoti paunksminiai daugiamečiai žoliniai ir pusiau sumedėję dekoratyvūs augalai, o taip pat savaiminiai, pavasarį žydintys augalai: triskiautės žibuoklės (Hepatica nobilis Mill.), paprastieji rūteniai (Corydalis solida (L.) Clairv.), paprastosios vištapienės (Gagea lutea (L.) Ker.-Gawl.), pavasariniai švitriešiai (Ficaria verna Huds.), baltažiedžės plukės (Anemone nemorosa L.), daugiametės saulutės (Bellis perennis L.), pavasarinės raktažolės (Primula veris L.). Šešėlyje auga melsvės (Hosta Tratt.), įvairios ankstyvosios svogūninės gėlės – žydrės (Muscari Mill.), hiacintai (Hyacinthus L.), tulpės (Tulipa L.), narcizai (Narcissus L.), vaisginos (Ajuga L.), valdšteinijos (Waldsteinia Willd.), tiarelės (Tiarella L.), epimedžiai (Epimedium L.), viršūnžiedės pachisandros (Pachysandra terminalis Siebold et Zucc.), himalajiniai pėdlapiai (Podophyllum hexandrum Royle), kurpelės (Aconitum L.), žiemės (Vinca L.). Kur daugiau saulės ir karščiau - vešliai auga įvairios dekoratyviųjų kiečių (Artemisia L.) rūšys, dvinamės katpėdės (Antennaria dioica L. Gaertn.), saulakiai (Heliopsis Pers), astrai (Aster L.), rykštenės (Solidago L.), šilokai (Sedum L.), nendriniai miskantai (Miscanthus sacchariflorus (Maxim.) Hack.) ir kt. Šiame slėnyje esantys trys tvenkiniai malonina akį, gaivina ir ramina. Čia pat stovi stendas, kuriame charakterizuojama Užželiančio tvenkinio augalų buveinė. Paskaitę ir palyginę su matomu vaizdu, įsitikinsite, jog tvenkinyje tikrai gausu augalų. Čia veši menturinė plunksnalapė (Myriophyllum verticillatum L.), plūdžių (Potamogeton L.) juostos augalas, žiedynais padengiantis visą tvenkinio paviršių. Prie vandens auga viksvos – lieknoji (Carex acuta L.), šiurkščioji (C. pseudocyperus L.), plačialapis švendras (Typha latifolia L.), paprastoji nendrė (Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud.) ir kt.
Atsižvelgiant į dirvožemį, buvo parinkti ir pasodinti kolekciniai augalai. Štai pirmojo tvenkinio pakrantėse auginamos drėgmę mėgstančios gėlės: arunkai (Aruncus L.), bergenijos (Bergenia Moench), paparčiai, liguliarijos (Ligularia Cass.), dekoratyvinės rūgtys (Persicaria Mill.) ir kitos. Antrasis tvenkinys telkšo tarp savaiminių drėgnų pievų ir pakrančių žolinės augalijos. Pastabi akis pažins gaisrenas (Lychnis L.), kelias rūšis viksvų (Carex L.), gegužraibes (Orchis L.), švendrus (Typha L.), vėdrynus (Ranunculus L.), skėtinį bėžį (Butomus L.), daug varpinių žolių, kaip melsvoji kelerija (Koeleria glauca (Spreng.) DC.), miglė (Poa L.), pašiaušėlis (Alopecurus L.), šunažolė (Dactylis L.) ir daugybė kitų. Šio tvenkinio kaimynystėje auginama bijūnų (Paeonia L.) kolekcija (270 veislių). Birželis – bijūnų žydėjimo mėnuo. Nepraleiskite progos pasigėrėti įspūdinga žiedų gausa, spalvomis ir aromatais. Čia pat ir flioksų (Phlox L.) karalystė. Trečiasis tvenkinys priaugęs paprastosios nendrės (Phragmites australis (Cav.) Trin. Ex Steud.). Pakrantėse auginamos melsvės (Hosta Tratt.), šilokai (Sedum L.), astilbės (Astilbe Buch.-Ham. ex D. Don), plukės (Anemone L.), raktažolės (Primula L.) ir kitos gėlės. Netoli tvenkinio auga Senoviniai arba „Močiutės darželio“ augalai: auskarėliai (Dicentra Borkh. ex Bernh.), bijūnai (Paeonia L.), diemedžiai (Artemisia abrotanum L.), flioksai (Phlox L.), gaisrenos (Lychis L.), gvaizdūnės (Zinnia L.), gvazdikai (Dianthus L.), jurginai (Dahlia Cav.), kardeliai (Gladiolus L.), katilėliai (Campanula L.), kosmėjos (Cosmos Cav.), kraujažolės (Achillea L.), kurpelės (Aconitum L.), lelijos (Lilium L.), leukojos (Matthiola W.T.Aiton), lubinai (Lupinus L.), medetkos (Calendula L.), narcizai (Narcissus L.), nasturtės (Tropaeolum L.), pentiniai (Delphinium L.), kvapieji pelėžirniai (Lathyrus odoratus L.), piliarožės (Alcea L.), raktažolės (Primula L.), ratiliai (Callistephus Cass.), rožūnės (Lavatera L.) rusmenės (Digitalis L.), rūtos (Ruta L.), saulutės (Bellis L.), sinavadai (Aquilegia L.), smidrai (Asparagus L.), tulpės (Tulipa L.), viendienės (Hemerocallis L.), vilkdalgiai (Iris L.), žiemės (Vinca L.) ir žioveiniai (Antirrhinum L.).
Akivaizdu, kad čia paminėta tik kruopelytė augalų genčių, kurias turėsite progos pamatyti savo akimis. Taip pat akivaizdu, kad per vieną žygį nepamatysite viso grožio. Taip keliauti reikėtų bent tris kartus per vasarą. Esate laukiami ir dideli, ir maži.
Parengė dr. G. Štukėnienė 2017-03-22
