Rododendryno įkūrimo istorija

RODODENDRYNO ĮKŪRIMO ISTORIJA – I DALIS

Šiaurės vakarinėje botanikos sodo dalyje, jaukaus pušyno prieglobstyje , kiekvieną pavasarį žiedus skleidžia rododendrai ir veši šiemet atidarytas Japoniškas sodas. Rododendrai sudaro didžiąją daugumą erikinių augalų kolekcijos dalį, todėl ši vieta pradėta vadinti tiesiog Rododendrynu, o Japoniškas sodas įsikūręs šalia, šlaite ir per tvenkinį susijungia su Rododendrynu. Pasivaikščiokime po šį nuostabų botanikos sodo kampelį ir prisiminkime jo atsiradimo kelią.

2008 metai. Rododendrynas

SAVI IR SVETIMŽEMIAI ERIKINIAI AUGALAI

Pasakojant apie medžius, dažnai minimi seniausi, aukščiausi ir storiausi. O kas yra mažiausi sumedėję augalai? Ieškoti nykštukų nereikia vykti į kitas šalis, jie auga mūsų miške arba auginami mūsų sode. Dauguma nenumeta lapų ir žiemą. Tokie krūmokšniai, kaip smėlinguose pušynuose besidriekianti visžalė , labai dekoratyvi, meškauogė (Arctostaphyllos uva – ursi) ar drėgnuose raistuose uogas brandinanti spanguolė (Oxycocus), išauga tik iki 5-10 cm aukščio.

Meškauogės mūsų pušyne

Daugelis pažįsta mūsų pušynų puošmeną – šilinį viržį (Calluna vulgaris). Greta mėlynių ir vaivorų – svaiginantį kvapą skleidžia pelkinis gailis (Ledum palustre). Tik pelkėse ar drėgnuose pušynuose (palvėse) auga durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata) ir siauralapė balžuva (Andromeda polifolia), o Kuršių Nerijoje randama ir saugoma tyrulinė erika (Erica tetralix). Rudeniop pušynuose ar atviruose kirtimuose sirpsta bruknės. Tai ne tik uoginiai, vaistingieji , bet ir dekoratyvūs , subtilaus grožio Lietuvos floros erikinių (Ericaceae) šeimos augalai.

Bruknės

Tačiau daugelis erikinių augalų paplitę svetur. Prieš dvidešimt metų, mūsų botanikos sode, pradėta rinkti šios šeimos svetimžemius augalus iš Rhododendron, Pieris, Gaultheria, Kalmia, Enkianthus, Cassiope ir kitų genčių. Surinkta nemaža šių augalų kolekcija, jie pasodinti į ekspoziciją.

SODŲ ARISTOKRATAI

Lankytojai nustemba išgirdę, kad dekoratyvūs augalai stambiais, ryškiais žiedais, žiedais, daugelio autorių tituluojami sodų aristokratais, kilę iš tos pačios šeimos kaip ir bruknės. Rododendrų (Rhododendron) gentis gausiausia erikinių šeimoje. Tai sumedėję augalai. Žinoma apie 1000 rūšių, o selekcijos ir hibridizacijos būdu sukurtų veislių yra bene 12 kartų daugiau.

2009 metai. Skleidžiasi amerikinio rododendro žiedai

Rododendrus lotynišku vardu Rhododendron (gr. rhodon - rožė, dendron - medis) 1753 metais pavadino Karlas Linėjus. Tai ilgaamžiai augalai, kurie Žemėje buvo žinomi jau prieš 50 milijonų metų. Jų lopšys – Rytų ir Pietryčių Azijos, Šiaurės Amerikos, Europos kalnų regionai. Tai ir 5 – 10 cm aukščio krūmokšniai ir epifitai, bet dažniausiai krūmai, ir net medžiai. Paplitę kalnų lapuočių ir spygliuočių miškų pamiškėse, yra augančių sąžalynais saulėtose ir subalpinėse pievose, aukštai kalnuose.

2008 metai. Rododendrų 'Il Tasso' grupė

Rododendrų populiarumą, matyt, lėmė ir jų morfologinė įvairovė: krūmų, lapų, žiedų ir žiedynų formos, spalvos, gausus ir efektingas žydėjimas, dažniausiai kvapūs žiedai. Yra daug visžalių, kurių lapai žali ir vasarą ir žiemą. Mūsų klimato zonoje augantys atspariausi vasaržaliai populiariai vadinami azalijomis, kurie žiemą numeta visus lapus ir pusiau visžaliai , kurių lapų dalis nukrinta., o kiti lieka žiemoti ant ūglių.
Rododendrai žydi gegužės - birželio mėnesį, pirmieji žiedai išsiskleidžia jau balandį. Kai kurių rūšių rododendrai dekoratyvūs rudenį, lapai nusidažo purpuru.
Mūsų klimato sąlygos lemia, jog ne visus rododendrus galime auginti, reikia išsirinkti tik tinkamus augalus iš labai didelės įvairovės.

2008 metai. Iš priekio: Rhododendron kiusianum, Rh. kiusianum 'Alpinum', Stewartia pseudocamelia, Rh. japonicum 'Aureum' , Rh. japonicum

UŽAUGINTI NAUJUS AUGALUS NELENGVA

Botanikos sode dendrologe dirbu nuo 1984 metų. Pradėjau rinkti ir auginti Tolimųjų Rytų Kinijos ir Japonijos sumedėjusius augalus. Pirmieji sėjos bandymai nenuvylė. Išaugo daug įvairių augalų. Tačiau rododendrų vis nepavykdavo išauginti, nes juos sėjau į netinkamą žemę, kartu su kitais medžių ir krūmų sodinukais jie žiemojo nešildomame šiltnamyje, nežinojau kitų sėkmingo auginimo subtilybių. Teko mokytis, skaityti literatūrą. Tuo metu kaip tik galėjome išvažiuoti į užsienį, užsienio šalyse atsivėrė kitos galimybės, nes ten buvo auginama daug erikinių šeimos augalų , o prekybininkai pradėjo jų įvežimą į Lietuvą.

1996 metai. Rododendrai žydi net Kafkos pilies sode, Čekijoje. Sėdi T. Kuisys, I. Noreikienė ir V. Pribušauskaitė. Stovi - G. Jurkevičienė ir G. Miceika (kairėje), Voislavicų arboretumas, Lenkijoje. Štai kokia gyvatvorė iš rododendro 'Cunningham's White' (dešinėje)

1998 m. Varšuvos MA botanikos sode, Lenkijoje (kairėje), 1999 metai. Lankomės J. K. Wisley RG botanikos sode erikinių kolekcijoje. V. Pribušauskaitė ir L. Musanja (dešinėje)

Daug jų atkeliavo ir iš kaimyninės Latvijos. Latvijos nacionalinio universiteto Botanikos sode nuo 1957 – ųjų atliekami ne tik rododendrų introdukcijos, bet ir selekcijos darbai. Tarp Jūrmalos ir Rygos, 12 ha pušyne Babitėje, auginami rododendrai. Kryžminant įvairiausias rūšis ir rūpestingai jas atrenkant, išauginta daug puikių veislių, kurios puikiai prisitaikė ir prie Lietuvos klimato. Mūsų sode kasmet gausiai žydi profesoriaus R.Kondratovičiaus dovanoti vasaržaliai `Pasacina`, `Inga`, `Astra`, `Polarzvaigzne`, visžaliai `Alma Mater, `Irina`, `Dace`.

1999 metai. Prof. R. Kondarotovič, V.Pribušauskaitė ir kolegė iš Kauno BS D.Liagienė Latvijoje, Babitės arboretume.

Esu labai dėkinga profesoriui R. Kondratavičiui ne tik už suteiktas žinias, bet ir jo parašytą knygą apie rododendrus, man tai buvo kaip` biblija.` Babitės rododendryno darbuotojams, Latvijos nacionalinio botanikos sodo dendrologams esu dėkinga ne tik už suteiktas žinias ir atsakymus į gausybę klausimų, bet ir už pirmąją sodinamąją medžiagą: auginius, sėklas, sodinukus.
1992 metais kolegos iš Kauno botanikos sodo padovanojo 13 rūšių rododendrų sėklų, kurios puikiai sudygo. Pavyko išauginti daug rododendrų sodinukų. Pirmųjų 95 taksonų erikinių augalų kolekcijos pavyzdžių sėklos buvo pasėtos 1992 metais kambariniame šiltnamyje `Tulpė`, pastatytame viename kabinete. Virš jo, išradingai įtaisius papildomą apšvietimą, (rododendrų sėklų sudygimui jis būtinas), skyriaus vedėjo A. Skridailos. (dabar sodo direktorius) pastangomis plotas padvigubėjo). Iš pasėtų 63 pavyzdžių rododendrų augalų sėklų sudygo 52.

Rododendrų išpikuoti sėjinukai (kairėje), 1998 metai. Dauginame žaliais auginiais erikinius augalus (dešinėje)

Sėklos kasmet buvo užsakomos per `Sėklų mainų katalogus` - `Index seminum` . Štai pavyzdžiui 1992 – 2000 metais jų gauta iš 22 pasaulio valstybių 103 botanikos sodų ir arboretumų. Visų rūšių augalus bandžiau išauginti iš sėklų. Nesudygus joms ar žuvus sodinukams bandymai buvo kartojami kasmet.

Rododendrų dvimečiai ir vienmečiai sėjinukai iš Kairėnuose surinktų sėklų (kairėje), 1995 metai. Pradedame sodinti rododendrus. V. Pribušauskaitė ir V. D. Kunigiškienė (dešinėje)

Tai tik sausa statistika, kuri neatspindi darbų apimties. Galima tik įsivaizduoti kiek reikia kasdien plušėti, kol iš labai smulkių erikinių augalų sėklų, kurių pasėjus negalima užžerti substratu, drėkinant tik purkštuvu, sudygsta labai smulkūs daigeliai, kuriuos pikuojame , ir dažniausiai, tik kitais metais. Ypač smulkūs ir trapūs Cassiope, Erica, Phylodoce, Loiseleuria ir kai kurių rūšių rododendrų daigeliai. Iš kambarinio šiltnamio `Tulpė` augalų sodinukai sodinami į nešildomamą šiltnamį ir po 2 -3 metų perkeliami po šalnų į lauko medelyną. Medelyne paauginami ir sodinami į ekspoziciją. Jeigu augalai blogai žiemoja, auginami ir stebimi `reanimaciniame medelyne`, jei išlieka gyvi - sodinami į ekspoziciją. Iš sėklų išauginti rododendrai pradeda žydėti trečiaisiais – ketvirtaisiais metais, o kai kurios svetimžemės rūšys – net ir septintaisiais metais. Auginant juos, reikia ne tik meilės, bet ir sumanumo, kruopštumo.

Po žiemos

Per dvidešimt metų jau susikaupė nemažas augalų sąrašas, kuriems mūsų klimatas atšiaurus: kai kurie augalai visai nušąla, kai kurie dalinai, juos reikia per sezoną atgaivinti. Su tuo reikia susitaikyti. Yra ir kitų auginimo ypatumų.

AUGINIMO YPATUMAI

Dauguma erikinių augalų prastai arba visai neauga sodo ar daržo žemėje. Jiems būdinga endotropinė mikorizė – simbiozė su grybais. Grybo hifai, apraizgę šaknis, padeda augalams asimiliuoti azotą ir kitas maisto medžiagas iš dirvožemio. Grybiena veisiasi tik rūgščioje žemėje. Štai kodėl substratas turi būti ne tik rūgštus, bet ir purus, praleidžiantis orą ir vandenį. Ypač tinka mažaskaidės rūgščios aukštapelkių durpės (pH – 3 -5), į kurias įmaišoma truputis perpuvusio komposto. Durpės gana greitai išsiplauna iš smėlingo dirvožemio, todėl pasodintus augalus būtina pastoviai mulčiuoti rūgščios terpės organinėmis atliekomis ar kitais būdais gerinti esamą žemę, kad ji būtų ne tik puri, bet ir derlinga.

2003 metai. Žvynuotasis rododendras (kairėje), 2005 metai. Tai štai kokie ypatumai... Kolegė - dendrologė G.Jurkevičienė ir rododendras 'Bohumil Kavka' (dešinėje)

KOLEKCIJA GAUSĖJA

Nemažai erikinių augalų padauginta vegetatyviškai: įšaknydinant žalius auginius (Daboecia, Pieris, Erica, Rhododendron) veislės, šakninėmis atžalomis (erikos, viržiai) ir skiepijimo būdu (rododendrų veislės). 1995 metais rododendrų skiepūgliai parvežti iš Čekijos, Prahos botanikos sodų ir Pruhonicų Dekoratyvinės sodininkystės instituto. Į sode išaugintų dvimečių sėjinukų poskiepius paskiepijau 130 pavyzdžių rododendrų priskiriamų 54 taksonams.

1995 metai. V. Kunigiškienė daigsto auginius, G. Miceika ruošiasi skiepijimui (kairėje), 1996 metai. Paskiepyti rododendrų hibridai (dešinėje)

Latvijos Nacionalinio botanikos sodo Salaspilyje, Latvijos Nacionalinio universiteto botanikos sodo, Babitės rododendrų ir Baltezerės medelyno, Lenkijos Varšuvos ir Vroclavo botanikos sodų , Kurniko arboretumo dendrologai leido apsirūpinti žalais auginiais . Tad 1992 - 1996 metais pradėjome Erica, Bruckenthalia, Calluna, Kalmia, Phyllodoce, Pieris Rhododendron introdukcinius bandymus.

Rododendrų medelynas Pruhonicų dekoratyvinės sodininkystės institute, Čekijoje (kairėje), 1996 metai. Žalių auginių daigynas Pruhonicų dekoratyvinės sodininkystės institute. Dendrologijos sk. vedėjas A. Skridaila ir kolegos iš Čekijos (dešinėje)

1996 metai. Pruhonicų dekoratyvinės sodininkystės instituto (Čekija) rododendrų kolekcijoje. A. Nekolova ir V. Pribušauskaitė

2000 metais erikinių šeimos kolekcijoje jau augo 33 genčių, 183 rūšių augalai ir 273 veislės. Rododendrų turėjome 108 rūšis, 145 veisles. Reikėjo kuo skubiau pradėti naujos ekspozicijos vietos paruošimo darbus, nes mažame medelyne sutankėję rododendrų krūmai galėjo prarasti dekoratyvią išvaizdą. Be to jie auginti nelabai palankiose ekologinėse sąlygose.

1998 metai. Inspektas, šiltnamis ir erikinių kolekcija Dendrologijos skyriuje. V. Pribušauskaitė

Erikiniai augalai augo dendrologijos skyriuje nedideliame žemės plote. Tai buvo šiltnamis, inspektai, medelynas su rėmais visžaliams rododendrams pridengti ir nedidelis plotas kolekcinių augalų.

2001 m. Visžalių rododendrų medelynas

V. PRIBUŠAUSKAITĖ. Nuotraukos: A. Liago, V. Pribušauskaitės, S. Žilinskaitės

2012 12 10

RODODENDRYNO ĮKŪRIMO ISTORIJA – II DALIS

Pagal pirminį 1974 metais Paminklų restauravimo - projektavimo instituto (vyr. architektė D.Juchnevičiūtė) parengtą projektą, erikinių ekspozicija nebuvo suprojektuota. Tik pagal vėlesnį sodo plėtros planą, atsiradus erikinių kolekcijai, išskirta teritorija Rododendrynui ir Japoniškam sodui šiaurvakarinėje sodo dalyje, esančiame pušyne, šalia pagrindinio kelio Vilnius – Naujoji Vilnia. Tik išvalius mišką, atsivėrė labai tinkamas landšaftas tokiems projektams.

1998 metai. Vienas Dievas težino ar bus čia rododendrų parkas? (kairėje), 1999 metai. Pušyno pietinė pusė (dešinėje)

1999 metų pavasarį šiaurės vakarinėje botanikos sodo dalyje, esančiame gana tankiame pušyne, 1 ha plote, buvo pradėti darbai. Išretintas miškas, pašalinti menkaverčiai medžiai, krūmai, išrauti kelmai. Tą darbą atliko mūsų darbininkai. Darbams vadovavo Dendrologijos skyriaus vedėjas A. Skridaila (nuo 2002 -jų sodo direktorius). O pušynas - ideali vieta toliau auginti rododendrus. Visos teritorijos paruošimas užtruko dar apie ketverius metus.
Daug laiko užėmė krūmų išvalymas pušyne. Čia augo daug aviečių, gervuogių ir kitokių savaiminukų. Ne visur galėjo pagelbėti traktorius su kaušu, prie medžių teko rauti rankomis.

2000 metai. Šalinami krūmai. Darbininkas F. Vagner (kairėje), 2000 metai. Krūmai jau išrauti (dešinėje)

Reikėjo nužymėti takus, kur jie ves. Pirmieji takų nužymėjimo variantai buvo truputį kitokie, bet tolesnis darbas pakoregavo mūsų lūkesčius. Kadangi miškas buvo išvalytas, tai užlipus ant kalnelio, prie tvenkinio, buvo matyti nugrėbstyti takai ir buvo galima pakoreguoti jų kryptį, išlinkimą per kalnelius. Daug takų numinta, tiriant tą teritoriją...

2001 metai. Nužymėtas pagrindinis takas

Nutiestas savitakinis vandentiekis iš senojo parko tvenkinio. Nuo tos pagrindinės šakos išvedžioti vamzdžiai rododendrų ekspozicijoje, kad turėtume vandenį visur. Darbams vadovavo santechnikas V. Klusovskis. Vamzdžiams kloti griovius kasė darbininkai. Vandens spaudimas didelis, kadangi pasitarnavo tam aukščių skirtumas.

2001 metai. Nuo tvenkinio parke nuvingiavo vandens trasa iki Rododedndryno

Pirmiausia buvo nutiestas ir pažvyruotas kelias pagal tvenkinį. Iki to laiko buvo tik pramintas takelis pievoje.

2001 metai

Už šios ekspozicijos esančiame plote prie miško, buvo pradėti pagrindinės lankytojų priėmimo aikštės ir lankytojų tako į botanikos sodą statybos darbai. Darbams vadovavo Botanikos sodo direktorius A. Skridaila. Natūraliai ten augo miškas su nedidelėm proskynom. Reikėjo prakirsti mišką ir kad sumažinti aikštės nuolydį, privežti daug žemių. Darbai užsitęsė, nes keitėsi ir ribos, ir sodinimo grafikai, tokiems plotams įsisavinti stokota technikos ir darbo rankų, bei lėšų. Tik entuziazmo buvo su kaupu.

2002 – 2003 metai. Lankytojų priėmimo aikštės darbai

2003 metai. Lankytojų priėmimo tako tiesimas

Darbai rododendrų ekspozicijoje tęsėsi. Kol dar nepasodinti krūmai, reikėjo patalpinti didžiuosius akmenis, kuriuos atitempėme su technika. Technika klimpo ekspozicijos žemėje ir vienas didelis akmuo paliko Rododendryno priekyje, prie mažojo takelio pradžios. Bet kaip vėliau paaiškėjo, ten ir buvo jo verta vieta.

2001 metai. Atitempti dideli akmenys į Japonišką zoną (kairėje), Ruošiamas sodinimui šlaitas (dešinėje)

Teritorijos paruošimas augalų sodinimui – sunkus ir ilgai trunkantis bei nemažai lėšų kainuojantis darbas. Ekspozicijos kūrimo darbus finansiškai parėmė Mokslo ir studijų departamentas, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus ir Nemenčinės urėdijos, privatūs asmenys: p. R.Kulikauskienė, p. I.Kubilienė.
Daug darbo rankų prireikė įrengiant sodinimo vietas tarp medžių, tiesiant takus, šlaituose tarp akmenų, visur, kur negalėjome panaudoti technikos. Ypač tokius darbus nudirbti pagelbėjo mūsų Draugų klubo, Veliučionių globos namų, universiteto Gamtos fakulteto studentų pavasarinės ir rudeninės talkos. Nuoširdus ačiū visiems talkininkams.

2001 metai. Draugų klubo nariai po talkos Rododendryne atėjo apžiūrėti rododendrų į Dendrologijos skyrių

PRADEDAMI SODINIMO DARBAI

2002 metų pavasarį pradėti pirmųjų rododendrų sodinimo darbai . Retas pušynas su vyraujančiu priesmėliu gana palanki vieta rododendrų ekspozicijai: esamas dirvožemis pakankamai rūgštus, laidus orui ir vandeniui. Pušys sudaro lengvą pavėsį, o nukritę spygliai, mažos šakelės praturtina dirvožemį rūgščiomis organinėmis medžiagomis, gilyn besiskverbiančios pušų šaknys nesudaro konkurencijos rododendrų paviršinėms šaknims Šis požymis bene labiausiai ir nulėmė pasirinkimą šios teritorijos Ir Dievulis mums buvo palankus, atsiuntė labai šiltą pavasarį.

2002 metai gegužės 15 diena

Ant esamo dirvožemio įterpta iki 50 cm storio aukštapelkių durpių (pH 2,5 – 3). Kiekvienam rododendro krūmui buvo kasama atskira duobė 3 – 4 kartus didesnės nei šaknų gumulas. Duobės buvo užpildomos specialiai ruošiamu substratu iš aukštapelkių durpių, perpuvusio komposto (3:1) arba (2:2), įterpiant superfosfato ir kalio sulfato. Žemaūgiams rododendrų krūmams substratas įterpiamas tik tuose ploteliuose, kur sodinamos augalų grupės.

Rododendrus sodino A.Sizov ir V.Melnickij

Pirmosios aukštapelkių durpės buvo gautos nestandartinės. Susikaupė dideli kalnai šakų ir gana storų . Kaip panaudoti tokias atliekas? Sugalvojome tiesti centrinėje dalyje vingiuotą taką. Jo viduryje padaryti poilsio aikštelę. Tad iškasėme vieno metro gylio griovį, sumetėme tas šakas ir užpylėme smėliu. Tas kelias ir po dešimtmečio puikiai tarnauja lankytojams, o aikštelėje pastatytas stalas iš natūralaus akmens ir trys suoliukai.

2002 metai. Tako pagrindas (kairėje), Aikštelė išgrista šakomis, liko tik užpilti smėliu. Darbininkas A.Sizov (dešinėje)

Norėjosi padaryti augalų grupę prieš Rododendryną. Pasodinau tris vertikalius kadagius ir kalninių pušų grupę. Pavogė... Liko vienas kadagys ir pora pušelių, į kitas duobes pasodinau savaiminų pušų iš miško. Ir tą visą grupę pavogė... Tada įsigijome `lenciūginę apsaugą ` vardu Meška. Buvo pasodinta paprastoji pušis ir rododendrų grupė. Jau išliko.

Pasodinti augalai liko tik nuotraukoje... (kairėje), `Lenciūginė apsauga` vardu Meška (dešinėje)

2002 metai. Šlaitas paruoštas augalų sodinimui

Pagrindinės augalų grupės ir šlaitas buvo apsodintos 2002 metų gegužę – birželį, o tų pačių metų rudenį ir 2003 metų pavasarį tik papildytos.

2003 metai. Akmuo guli tai toje pačioje vietoje, tik vaizdas kitas. (Palyginimui žiūrėti pirmą nuotrauką) (kairėje), Draugų klubas ir kolegos – pirmieji Rododendryno lankytojai (dešinėje)

2003 m. kolegų vizitas į Rododendryną (kairėje), Bioįvairovės diena ir Aplinkos apsaugos ministro vizitas (dešinėje)

2005 metai

RODODENDRYNO ĮKŪRIMO ISTORIJA – III DALIS

ANTROJI EKSPOZICIJOS DALIS

Antroji ekspozicijos dalis buvo ruošiama 2003 – 2006 metais. Vėl buvo atvežta daug durpių, nes kalvota vieta ir prastesnis dirvožemis. Sodinami augalai kilę iš Japonijos ir Kinijos kalnų. Nuošalioje ekspozicijos vietoje, ‚,reanimaciniame“ medelyne, laikinai persodinti nuo šalčių nukentėję ir blogai augę rododendrai. Tai daugiausiai iš Kinijos – Himalajų visžalių rododendrų rūšys.

Durpių mašina užklimpo, o pakrovėjo nėra. Skyriaus vedėjas D. Ryliškis ir inžinierius V.Versockas (kairėje), Vėl reikėjo užpilti teritoriją durpėmis ir sudėlioti akmenis šlaituose (dešinėje)

2007 metais pradėtas tvarkyti šlaitas greta pagrindinio tako vedančio į sodą. Tai gana aukštas, status, pietvakarinis šlaitas. Kadangi netoliese įsikurs Japoniškas sodas, visą šlaitą 2007 - 2008 metais pertvarkėme ir užsodinome samanomis. Šlaito visas plotas buvo nuklotas sausomis šakomis. Tą darbą atliko studentai – talkininkai. Su traktoriumi tas šakas apipylėme smėliu ir privolavome. Tada ant šlaito viršaus buvo užkelti rūgščių durpių maišai ir tą plotą plonu sluoksniu padengėme durpėmis ir privolavome. Apačioje šlaitas sutvirtintas, A. Jarunino pasiūlymu, medžių kamienais ir akmenimis. Taip buvo paruoštas pagrindas. 2008 metų pavasarį, tą plotą samanomis apsodino Buivydiškių kolegijos studentės ir Rododendryno darbininkės. Samanas sodino apie mėnesį. Tai buvo gana sunkus darbas dėl šlaito statumo ir nemažo jo ploto. Samanos buvo panaudotos iš parko. Sodintojos dirbo ant kopėčių.

Šlaitas 2005 metais

2007 – 2008 metais šlaitas pertvarkytas ir apsodintas samanomis

Poilsio aikštelė

2007 metų pavasarį iškilo ir A.G.Garberi skulptūra – arka `Vaisingumas`. Ji tarsi atskirią Rododendryną ir Japonišką sodą nuo senojo parko. Atsigręžus nuo arkos atgal, galima pasigėrėti nuostabiu vaizdu į Rododendryną iš „paukščio skrydžio “.

Skulptūros "Vaisingumas" atidengimas

RODODENDRYNO EKSPOZICIJOS

Centrinėje Rododendryno dalyje pasodinti visžalių ir vasaržalių (azalijų) hibridai. Tai daugiausia įvairios rododendrų veislės. Jos padaugintos auginiais, skiepijimo būdu paimant ūglius nuo motininių augalų ir gauta sodinukais. Visi rododendrų hibridai daugiausiai parvežti iš užsienio.

Vasaržalių (azalijų) rododendrų hibridai (kairėje), Visžalių rododendrų hibridai (dešinėje)

Dešinėje Rododendryno pusėje auga įvairios rododendrų ir kitų erikinių augalų rūšys. Jos padaugintos iš sėklų, gautų mainų būdu arba iš natūralių augaviečių. Tai rūšys kilusios iš Europos, Kaukazo ir Amerikos. Rododendrai ir kiti erikiniai, kilę iš Šiaurės Amerikos yra vieni atspariausių mūsų klimatinėms sąlygoms. Čia auginamos kalmijos (grėsviai), leukotojos, menziesijos, balžuvos, pjeriai (sietminai) ir kiti erikinių šeimos augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos zonos.

Amerikinių rododendrų grupė

Rododendryno šlaite auga didelė erikinių augalų įvairovė. Tai žemaūgiai rododendrai, balžuvos, bruknuolės, bruknės, erikos , varnauogės, leukotojos ir daugelis kitų erikinių augalų.

Šlaitas

Botanikos sodo statybininkai irgi paliko savo pėdsakus Rododendryne. 2005 m. pastatytas pirmasis namelis prie miško. Čia įrengti du kambariai: kasa lankytojams priimti ir kambarys darbininkams. Statybininkai - V.Lisovskij ir M. Makovskij.

2005 metai

2009 metais pastatytas antrasis namelis. Jis skirtas laikyti darbo įrankiams.

Ūkinis pastatas

Mūsų tikslas – eksponuoti ne tik rododendrus, bet ir kitus augalus iš sukauptos turtingos augalų gentimis bei rūšimis erikinių šeimos. Norint suteikti lankytojams įvairesnių įspūdžių, ekspozicijoje panaudoti ir kitų šeimų augalai, augantys panašiose ekologinėse sąlygose.

Japonijos augalų grupė

Ypač geros auginimo sąlygos hortenzijoms, magnolijoms, klevams bei kitiems augalams. Reikia ir žolinių augalų, kurie žydi kitu metu nei rododendrai. Takų pakraščių apsodinimui jie labai tinkami. Tai ne tik erikiniai augalai: erikos , viržiai, balžuvos, bet ir ožekšniai, astilbės, raktažolės, melsvės, paparčiai , gebenės ir daugelis kitų.

Laipiojančioji hortenzija, šluotelinė hortenzija `Limenlight`, viržis `Anette`

Augalų grupės tarpusavyje derinamos pagal žydėjimo laiką, žiedų spalvą, krūmų aukštį ir lajos formą. Rododendrų rūšys eksponuojamos pagal kilmę. Augalai grupėse komponuoti pagal įvairiausius požymius, panaudojant esamo reljefo ypatumus, prisilaikant ekologinių poreikių, atsižvelgiant į dekoratyvinių augalų derinimo principus.

2008 metai. Žydi Leucothoe fontanesiana ir rododendrai (kairėje), pavasariniai rododendrų ūgliai (dešinėje)

Dauguma rododendrų gerai jaučiasi šitame pušyne. Užaugantys ūgliai iki 20 cm – tai geras augimo rodiklis.
2012 metais Rododendryno ekspozicijoje augo apie 140 rūšių ir 215 veislių rododendrų. Kiti erikiniai – 23 gentims priklausantys 198 taksonų augalai.
Dar tik dešimtą sezoną gyvuoja Rododendrynas. Kasmet keičiasi augalų skaičius, nes išauginami nauji augalai, kasmet kokie nors augalai žūsta. Kiekvieną pavasarį kolektyvo laukia iššūkis, kaip atgaivinti sužeistus augalus, kaip paruošti teritoriją lankytojų priėmimui, kad ekspozicijoje būtų jauku ir gera.
Kuriant šią ekspoziciją be išankstinio projekto, labai pasitarnavo ir šių eilučių autorės želdynų inžinierės diplomas. Na, o dendrologijos skyriaus vedėjas, o nuo 2002 metų ir sodo direktorius dr. A.Skridaila vadovavo šiam darbui sumaniai, kūrybiškai ir išradingai.

Nuotraukos: V.Pribušauskaitės, S. Žilinskaitės

V.PRIBUŠAUSKAITĖ