JAPONIŠKO SODO ĮKŪRIMO ISTORIJA – I DALIS
Kuriant Rododendryną imta domėtis ir Japonišku sodu. Tam labai tiko status pietvakarinis šlaitas, kalvota vietovė prie Rododendryno. Tačiau kaip tą padaryti? Kaip sujungti Japonišką sodą su Rododendrynu, kokio stiliaus sodas turėtų būti? Kaip padaryti, kad būtų visuma tarp kuriamo Rododendryno ir Japoniško sodo? Daugybė klausimų kankino ir reikėjo rimtų specialistų, kurių patarimai padėtų išspręsti šiuos klausimus.
Naujai išrinktas botanikos sodo direktorius A. Skridaila 2002 metų lapkričio pabaigoje pasikviečia į svečius Japonijos laikinajį reikalų patikėtinį p. Eizo Kaneyasu. Svečias ne tik apsilankė Kairėnuose, detaliai apžiūrėjo esamą sodą ir Rododendryną, bet ir Gamtos mokslų fakultete paskaitė paskaitą apie japonų kultūrą, palietė dvasinius tikėjimo skirtumus lietuvių ir japonų kultūroje.
2002 metai. Svečias apžiūri būsimą Japoniško sodo teritoriją
2003 metai. E.Kaneyasu paskaita apie japonų kultūrą.
Jau 2003 metų pavasarį sode apsilankė garbūs svečiai iš Japonijos, sodų kūrėjai: Hirosi Tsunoda Pasaulio asociacijos Bonsai prezidentas ir Hajme Watanabe kompanijos `Angya Ueki` prezidentas.
2003 metai. Svečiai apžiūri teritoriją iš Rododendryno pusės
Svečiams labai patiko ši kalvota vietovė, kur yra ir pratekantis vanduo. Liko tik mums surinkti nemažą kiekį lauko riedulių ir pagal projektą pradėti darbus. 2003 metais, H. Watanabe pagal mūsų nusiųstą Rododendryno genplaną, sudarė Japoniško sodo projektą ir padedant Japonijos ambasadai jį padovanojo VU Botanikos sodui.
2008 metai. Busimo Japoniško sodo teritorija
2005 metais buvo atgabenta apie 500 tonų lauko riedulių. Dalis jų surinkti VU BS teritorijoje, o kitus (beje, tarp jų ir patys didžiausi, sveriantys 5-25 t) padovanojo UAB „Trakų akmuo“ ir Anykščių miškų urėdija. Finansiškai parėmus Vilniaus miesto savivaldybei, LR švietimo ir mokslo ministerijai, bei LR vyriausybei, šie rieduliai buvo atgabenti į vietą UAB „ Mūras”. Buvo ieškoma būdų kaip pakviesti japonų specialistus ruošti sodą, bet vėliau buvo nuspręsta vykdyti projektą savo jėgomis.
Vietovė labai tinkama kurti sodą Sukiya stiliumi, kai žmogus visada jaučiasi apsuptas gamtos. Sukiya stilius Japonijos architektūroje sukurtas Azuchi - Momoyama (1574 – 1600) ir būdingas Edo periodo Tokugawa (1603 – 1867) laikotarpiu. Estetika remiasi natūralumu ir kaimišku paprastumu, statiniai suderinti su aplinka. Pastatai iš natūralios medienos ar jų atliekų, sienos gali būti pagamintos net iš molio. Čia vyrauja natūralus miškas, daugiausiai pušys, viduryje griova, status šlaitas. Galima pratęsti pasivaikščiojimų sodą kaip Rododendryne. Pasivaikščiojimų soduose dažnai naudojamas shakkei principas – tai yra kraštovaizdžio „skolinimasis”, kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą. Šis principas bando užfiksuoti gyvąją gamtą, o ne kurti mažiau įspūdingas jo versijas.
Projektas
Darbai buvo pradėti 2008 11 01, pagal japonų specialisto H. Watanabe padovanotą projektą. Ši darbą atliko rangovas UAB ” Vavista“ (darbų vadovas H.Sakavičius) . Vilniaus universiteto Botanikos sode buvo atlikti ekspozicinių šlaitų tvarkymo ir tvirtinimo darbai 600 kv. m. plote, kartu jas pritaikant čia kuriamo Japoniško sodo ekspozicijoms.
2008 metai. Pradėti darbai kalno šlaite.
Pastarajam darbui atlikti šlaituose (iki 14 m aukščio) rangovas naudojo du kranus (16 ir 100 t keliamosios galios), vikšrinį ekskavatorių ”Caterpillar“ ( 1,5 m³) ir ratinį krautuvą – ekskavatorių (iki 4 t keliamosios galios).
Tuo tikslu, minėtame plote buvo sudėlioti akmens rieduliai (nuo 50 – 20000 kg svorio) juos įgilinant ir suformuojant į kompozicijas. Ši galinga technika buvo reikalinga todėl, kad šlaitų tvirtinimui buvo naudojama labai daug stambių akmenų, kuriuos reikėjo padėti pakankamai stačiame šlaite (30 º), t.y. tam, kad padėti į numatytą vietą reikėjo labai galingos technikos galinčios ne tik pakelti sunkiausius akmenis, bet juos išdėlioti ir pakankamai dideliu atstumu, iki kurio nebuvo galima privažiuoti. Kartu su šia technika dirbo ir rangovo pagalbinių darbininkų brigada (3 -5 ) žmonių bei VU Botanikos sodo specialistas - architektas A. Jarunin, kuris vadovavo akmenų parinkimo ir komponavimo darbams.
2008 metai. Krioklio pagrindas padarytas
2009 metai. Tas pats vaizdas po metų.
Ši brigada ruošė pagrindus akmenims, padėjo juos prikabinti ir pastatyti į vietą, statė mažesniuosius akmeninius rankiniu būdu, o didelius padedant ekskavatoriams. Buvo padarytas įėjimas į sodą rekonstruojant Rododendryno pakraštį. Iš akmenų paruošti du takai: vienas įėjimo, kitas į Rododendryną.
2008 metai. Ruošiamas įėjimas iš Rododendryno pusės
2008 metai. A.Jarunin ir „Vavista “darbininkai
2008 metai. Įėjimas paruoštas apsodinimo darbams, takai sudėlioti iš atskirų akmenų
2011 metai. Aikštelės šlaitas apsodintas Rhododendron `Gertrūda`
Kadangi buvo dirbama šlaite, kuriame augo medžiai, pastaruosius reikėjo aprišti apsauginiais lentiniais gaubtais, kad jie nebūtų netyčia pažeisti dirbančios technikos.
Per pusantro mėnesio visi numatyti akmenys buvo išdėlioti šlaituose, suformuojant busimojo Japoniško sodo vagos karkasą, suformuojant numatytas kompozicijas ir padarytas dar vienas įėjimas į sodą, įrengiant laiptus ir takus iš natūralių akmenų.
Darbai buvo tęsiami ir 2009 metų pavasarį.
2009 m. Bandymai paleisti vandenį.. Viduryje: A.Jarunin ir BS direktorius A.Skridaila
2009 metų pavasaris. Darbų įkarštis
Jau kuriant Rododendryną, pietinėje jo dalyje, Botanikos sodo direktorius sukūrė taką iš akmenų, sudėliojant juos pagal japonišką stilių. Priešingoje kalno pusėje, kuriant Japonišką sodą, kūrybiškai dirbo jau trys žmonės: A.Jarunin kraštovaizdžio specialistas, H.Sakavičius UAB „ Vavista” darbų vadovas ir Botanikos sodo direktorius A. Skridaila.
2008 metų vasara. Takas iš rododednryno
2009 metai. A, Jarunin kraštovaizdžio specialistas, H Sakavičius darbų vadovas ir BS direktorius A.Skridaila.
Po bandymų paleisti upelio vandenį, toliau tęsiamas tvenkinio krantų paruošimas ir padaromas tvenkinys su ”vėžlio“ sala.
2009 metai. Pradedamas daryti tvenkinys
Tvenkinys jau su vandeniu ir `vėžlio` sala
2009 metai. Tvenkinio dugnas ir nužymėta vieta namelio statybai šlaite
2009 metai. Upelis
Takas jungiantis Rododendryną su Japonišku sodu
Apsodinta pelkėto miško augalais `vėžlio` sala
Į `vėžlio` salą buvo atvežta iš pelkėto miško augalų paklotė, kuriame buvo daug spanguolių, švylių šakniastiebių, kelios pušaitės. Ji labai gerai prigijo ir pradėjo augti.
2009 metais, pabaigus upelio ir tvenkinio suformavimo darbus, toliau tęsiami statybos ir apželdinimo darbai. Juos jau darė Botanikos sodo darbuotojai. Japoniškame sode dar reikėjo atlikti mažosios architektūros elementų (paviljono, įėjimo vartų, pavėsinės) statybos kūrimo darbai bei visos teritorijos apželdinimas. Darbai užtruko dar beveik 3 metus.
2009 metai. Japoniško sodo du įėjimai
Japoniškas sodas paruoštas apželdinimui
V. Pribušauskaitė
Fotografijos V. Pribušauskaitės ir S. Žilinskaitės
JAPONIŠKO SODO ĮKŪRIMO ISTORIJA – II DALIS
MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS STATYBOS DARBAI
Rododendryne ir Japoniškame sode daug darbo turėjo statybininkų komanda. Nagingų ir darbščių rankų dėka pastatytas 1 namelis, pavėsinė, japoniško sodo įėjimo vartai, tilteliai ir suolai. Statyboms vadovauja V.Lisovskij, jam talkina M.Makovskij, A. Senchurov, Z.Tomaševskij.
Japoniško sodo statiniai su stogais iš nendrių ir specifinis jų uždengimo būdas pakluso ir mūsų statybininkų rankoms. Medžiagos visos natūralios: nendrės ir jaunų medelių kamienai.
2011 metai. Namelis Japoniško sodo šlaite ruošiamas apželdinti rododendrais
2012 metai. Japoniško sodo pavėsinė . V. Lisovskij ir Z.Tomaševskij
2012 metai. Dengiamas pagrindinio įėjimo vartų stogas. Statybininkas V.Lisovskij
2012 metai. Tiltelis per upelį
2012 metai. Visi Japoniško tvenkinio krantai dengiami akmenimis. Darbininkai: M. Skrodenis ir A. Česonis
2010 metai. Sausojo Japoniško sodo fragmentas prie pagrindinio įėjimo
2012 metai. Vandens šaltinėlis prie pavėsinės
JAPONIŠKO SODO PRIEIGŲ APŽELDINIMAS
Šalia lankytojų priėmimo aikštės, priešais miško namelį, prie įėjimo į Botanikos sodą, buvo numatyta sutvarkyti tą teritoriją užbaigus Japoniško sodo darbus. 2010 – 2011 metais ėmėmės tvarkyti tą plotą. Botanikos sodo lankytojams padarytos dvi poilsio aikšteles. Reikėjo sutvarkyti laisvos žemės plotus, pasėti veją, apželdinti, atsodinti augalus Rododendryno pusėje ir pasodinti naujas augalų grupes.
2009 metai. Ruošiama lankytojų poilsio aikštelė
2010 metai. Kalninių pušų ir erikų užtvara nuo poilsio aikštelės
2011 metai. Sutvarkyta antra poilsio aikštelė ir apsodinta japoniniais rododedendrais ir kukmedžiais
Sutvarkius teritoriją įrengiamos 2 aikšteles lankytojų poilsiui, prie pirmosios aikštelės buvo pasodinti europiniai kukmedžiai, klevai (Japonijos kilmės) ir japoniniai rododendrai, prie antrosios - kalninių pušų bei pavasarinių erikų grupės.
2009 metai. G.Aučina, A.Jarunin, I.Jancievič, A.Kolenda, J.Gilievič persodina kukmedžius
Prie kasos namelio yra gražus posūkis vedantis į Rododendryną ir Japonišką sodą. Įrengus poilsio aikšteles labai reikėjo persodinti europinius kukmedžius ir pabaigti sutvarkyti tą žemės plotą, kad vaizdas būtų vieningas. Kukmedžiai buvo gana dideli. Jie iškasti su traktoriaus kaušu, o pasodinti turėjo žmonės...
Na, reikia kelti.....
Tempiam, tempiam......
Pagaliau įtempėm krūmą į duobę
Greta buvęs laisvas plotas prie įėjimo į botanikos sodą ( buvęs šiukšlynas) pertvarkytas į viržyną. Buvo privežta daug žemių, pakeltas aikštelės aukštis, suformuotos augalų sodinimo vietos, aikštelės vidurys užsėtas žole. Augalų sodinimo lysvės A.Jarunin pasiūlymu, aprėmintos medienos atliekomis ir akmenimis. Aikštelė užsibaigia beržų masyvu.
2010 metai. Ruošiamas plotas augalų sodinimui
Viržių čia pasodinta dauguma, kadangi atvira vieta, bet auga ir kiti žemaūgiai erikiniai: erikos, balžuvos, bruknuolės, varnauogės ir daugelis kitų žemaūgių. Antrame plane, prie tvoros, pasodinti vasaržaliai rododendrai (azalijos).
2010 metai. Pasodinti žemaūgiai erikiniai
2011 metai. Sodinami viržiai – J.Gilievič ir A.Kolenda
V. Pribušauskaitė
Fotografijos V. Pribušauskaitės ir S. Žilinskaitės
JAPONIŠKO SODO ĮKŪRIMO ISTORIJA – III DALIS
JAPONIŠKO SODO APŽELDINIMAS
Japoniško sodo augalai suvienija į visumą atskiras sodo dalis, sušvelnina linijas, paklūsta akmenų išdėstymui, sudaro natūralų foną. Japonišką sodą suformuoja penki elementai, kurių vienas yra dvasinis, o kiti keturi – akmenys, vanduo, augalai ir architektūra – materialūs.
Sodas buvo kuriamas Sukiya stiliumi, kurio estetika remiasi natūralumu ir kaimišku paprastumu. Pratęstas pasivaikščiojimų sodas kaip Rododendryne su Shakkei principu – tai yra kraštovaizdžio ‚skolinimųsi‘, kai supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą.
Takas veda į Japoniško sodo pradžią. Kairėje pusėje pasodinti trys Vičo kėniai (Abies veitchii), kad pridengtų Rododendryno pabaigą. Kitoje tako pusėje auga Orixa japonica – krūmas išraiškingais žaliais lapais. Prieš vartus – sauso Japoniško sodelio fragmentas.
Įėjus pro vartus, kairėje pusėje auga Rododendryno augalai. Želdinant šią teritoriją iš Rododendryno pusės buvo tik dalinai persodinti kai kurie augalai, kai kur papildytos grupės. Taip atsirado prie įėjimo į Japonišką sodą šluotelinių hortenzijų (Hydrangea paniculata) hibridų grupės, ir kiti krūmai. Tai: Coreopsis glabrata, Calycanthus chinensis, Symplocos chinensis, Abeliophyllum distichum krūmai. Jie pasodinti taip, kad suaugę optiškai uždengtų Rododendryną prie pagrindinio įėjimo į Japonišką sodą.
2011 metai .Pradedama sodinti krūmų grupė (kairėje), Prie įėjimo į Japonišką sodą pasodintos žemųjų pušų grupė (dešinėje)
Prieš tvenkinį, pasitinka korėjinė pušis. Ji paaugusi optiškai pridengs vaizdą ir tik toliau einant pagrindiniu taku, prieš akis atsivers visas Japoniško sodo vaizdas. Šios pušies sėklos buvo surinktos Tolimuosiuose Rytuose, Primorės krašte. Kitoje tako pusėje pasodintas japoniškas klevas. Netoliese šlaite pasodintos žemosios pušys (Pinus pumila) irgi iš Tolimųjų Rytų, Kunašyro salos. Prie įėjimo pasodinta Draugų klubo dovana, niponinė vyšnia – Prunus nipponica „Brilliant“. Šlaitas esantis prie pagrindinio įėjimo Japonišką sodą apsodintas įvairiais japoniškais klevais. Beveik visa teritorija iš pietvakarių, einanti šalia tako į Botanikos sodą, užsodinta europinių kukmedžių užtvara . Tai ideali vieta auginti kukmedžius, nes susidaro pavėsis nuo didelių medžių ir jie gerai auga.
'Vėžlio' sala ir pagrindinis įėjimas į Japonišką sodą
Miško paklotėje, kurią pasodinome saloje, matyt buvo ir švylių šakniastiebių ir sėklų, jie pražydo kaip tik per Japoniško sodo atidarymą. Švyliai auga pelkėtose, šaltiniuotose pievose, pelkių ir ežerų pakrantėse, durpynuose, sudaro nemažus sąžalynus. Švylio pūkus galima panaudoti kaip medvilnės pakaitalą ir termoizoliacinę medžiagą, be to, kaip celiuliozės šaltinį įvairioms įkamšoms.
Tvenkinio ir upelio krantus apželdinome augalais iš gretimo tvenkinio. Tai natūralios mūsų floros augalai. Ypač patiko augti geltonajam vilkdalgiui (Iris pseudocarus).
2012 metai
Visi statūs Japoniško sodo šlaitai, kur negalėjome pasėti vejos, sutvirtinti užvežant vejos velėną. Velėna buvo išimta sodinant labirintą prie centrinio pastato. Lygesnėse vietose užsėta veja.
2009 metai. I. Jancievič ir E.Tores velėnuoja šlaitus
Centrinėje Japoniško sodo dalyje pasodintos spygliuočių grupės: europinių kukmedžių ir Japonijoje laikomu šventu medžiu - tujenių, bei buksmedžių. Kai jie paaugs, pradėsime formuoti tuos krūmus.
2012 metai. Europinių kukmedžių ir buksmedžių grupės
Centrinėje Japoniško sodo dalyje yra status šlaitas, kurį turėjome sutvirtinti krūmais. Tam buvo pasirinktos pagal aukštį ir spalvą erikinių šeimos Leucothoe racemosa augalai. Jų pasodinta didelė grupė. Daugiausiai darbo ir jėgų pareikalavo žemės paruošimas. Labai status šlaitas, dirvožemis – priesmėlis, todėl teko įrengti sutvirtinimus ir ruošti kiekvienam krūmui duobę. Žemę atvežti galima buvo tik su karučiu nusileidus nuo kalno siauru takeliu. Paruošti 118 duobių prireikė nemažai laiko. Žemę sodinimui ruošė I.Jancievič.
2009 metai. Ruošiamasi sodinti Leucothoe racemosa. J.Gilevič ir A.Kolenda
Pirmą kartą apsodinome samanomis šlaitus ir tvenkinio krantus dar 2009 metų vėlyvą rudenį. Prieš tai tuose šlaituose teko paruošti žemę, dirbome ilgai, bet buvome patenkinti savo darbu, kadangi samanos gerai sužėlė ant didžiojo šlaito, tikėjomės, kad čia irgi suaugs. Atėjo 2010 metų pavasaris, pradėjo eiti daug lankytojų, ir deja, ne visi moka eiti siaurais takeliais, o kur dar krioklys, čia jau vestuvininkai lipa prie pat vandens. Nors draudžiamas ženklas stovi. Ir visai nerūpi kažkokios tai smulkios samanos pasodintos. Norisi prieiti prie tvenkinio vandens ir ne ten kur galima, bet ten kur norisi. Per tuos metus šlaitas prie krioklio ir tvenkinio pakraščiai buvo sumaitoti ir samanos kur, ne kur prigijo. Liko tik nuotrauka.
2009 12 07 Štai apsodintas krioklio šlaitas samanomis. A.Kolenda
Be to tie tvenkinio šlaitai, kur visą dieną kepina saulė, nepalankūs auginti jas, todėl 2012 metais saulės apšviestus krantus apsodinome juodąja varnauoge (Empetrum nigrum). Pavėsyje esantys krantai ir šlaitas iš naujo uždengti samanomis atvežtomis iš miško. Ir tuoj pat visi plotai buvo apsmaigstyti lazdyno šakų virbais, kad kaip nors apsaugotų augalus nuo išmindžiojimo.
2012 metai. Japoniško sodo atidarymas. Tvenkinio pakraščiai apsodinti samanomis ir susmaigstytos lazdyno virbų užtvaros
Prie kito įėjimo į Japonišką sodą (priešingoje pusėje), atsiradus naujiems ploteliams, pasodinta keturios grupės japoniškų žemaūgių rododendrų hibridų, kurie priartėja prie tvenkinio ir sujungia Rododendryną su Japonišku sodu. Čia reikėjo suformuoti medžių ir krūmų užtvarą, kad Japoniškas sodas atsivertų tik įėjus į jį. Prie įėjimo kairėje pusėje, seniau pasodinti sakurų (Prunus sargentii) medžiai. Jie buvo palikti ir papildyti Rhododendron brachycarpum visžaliais krūmais. Rododendrai užauga iki 3 metrų aukščio. Taip apsodintas įėjimas pridengs pirminį vaizdą į Japonišką sodą.
Sakuros (Punus sargentii) (kairėje), 2011 metai. Sodinami Japoniškų azalijų hibridų augalai (dešinėje)
Priešais upelio krioklį ir tvenkinį pasodinome 3 formuotus bonsai medžius. Tai japoninis maumedis (Larix kaempferii). Jie pasodinti tarp žemaūgių japoniškų azalijų hibridų. Įėjus pro japoniško sodo vartus jie labai gerai atsiskleidžia.
2012 metai. Japoninis maumedis
Virš krioklio, šlaite prie upelio, buvo paruošta vieta rododendrų grupei pasodinti, kad būtų rododendrų atsvara ir Japoniškame sode. Pasirinkome Šlipenbacho rododendrus (Rhododendron schlippenbachii), kurių sėklas parsivežėme iš ekspedicijos po Tolimųjų Rytų, Primorės kraštą. Mėgėjai šiuos rododendrus vadina karališkosiomis azalijomis, nes jų žiedai stambiausi iš visų vasaržalių rododendrų. Pražysta anksti pavasarį dideliais rožiniais žiedais, o rudeniop lapai nusidažo visom vaivorykštės spalvom.
2012 metai. Upelis (kairėje), 2009 metai. Pasodinti Šlipenbacho rododendrai (dešinėje)
Upelio pakrantėse taip pat yra pasodintų iš Japonijos kilusių rododendrų. Tai Rhododendron reticulatum, R. aureum, R.semibarbatum, R. yedoense var. poukhanense, R. kaempferi. Netoliese auga Enkianthus campanulatus, katilėlinio sietmino augalų grupė. Tai erikinių šeimos augalas, paplitęs Japonijoje. Netoli upelio yra medžių grupė, kurią sudaro usūrinis ožekšnis (Euonymus macropterus), kurio sėklos surinktos Tolimųjų Rytų, Kunašyro saloje, auga Stewartia pseudocamelia iš Japonijos ir Acer pseudosieboldianum medžių grupė. Netoli upelio, klevų pašonėje, auga įdomus krūmas iš Japonijos - Orixa japonica.
Iš pietvakarių Japoniškas sodas apsodintas kukmedžių gyvatvore. Ateityje ji suaugs ir bus pradėta formuoti. Rytinėje Japoniško sodo dalyje yra natūrali tvora ir pasodinta rododendrų gyvatvorė.
Pasodinti augalai dar nesusiformavę. Reikės daug metų auginti ir formuoti tuos augalus, kol jie įgaus tekančios šalies augalų formas ir bruožus.
V. Pribušauskaitė
Fotografijos V. Pribušauskaitės ir S. Žilinskaitės
