Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Vynmedis (Vitis)

Vynmedis - Vitis L.

Vynmedžių gentyje skiriamos 2 pogentės: Muscadinia Planch., kurių somatinių chromosomų skaičius yra 40, Euvitis Planch., kurių rūšys turi 38 chromosomas. Be to, šios dvi grupės dar skiriasi morfologiškai: Euvitis Planch.- žievė be lenticelių, ji ant senesnių ūglių susiskaldo į juostas ir plaušus, o ūglyje ties pumpuru yra skersinė diafragma. Uogos sutelktos į gausias kekes. Sėklos kriaušės formos. Ūsai nelygūs ir besišakojantys.Muscadinia Planch. žievė su lenticelėmis, nesiskaidanti į pluoštus. Ties pumpuru ūglyje nėra diafragmos (skersinės pertvaros), uogos sutelktos į mažas, rutuliškas kekes, sunokusios uogos nubyra. Ūsai lygūs ir nesišakojantys (Einset, Pratt, 1975).

G. de Lattin (1939), tyrinėdamas Vitis L. genties rūšių kilmę ir paplitimą bei remdamasis anksčiau sukurta taksonomija, daugumą Euvitis Planch. genties rūšių sugrupavo į 9 sekcijas (Series). Jis pateikė žemėlapyje šių grupių paplitimo pasaulyje ribas. G. de Lattin įtraukė į savo sistemą 18 Šiaurės Amerikoje augančių vynmedžių rūšių. Nors kiek anksčiau L. Bailey (1934) minėjo 28 amerikines rūšis, be to, jo grupavimas skyrėsi nuo G. de Lattin. P. Galet (1956) teigė, kad JAV ir Meksikoje yra 20 vynmedžių rūšių. Dalis šių nesutapimų kilo dėl to, kad nesutapo botanikų ir ampeliografų nuomonės dėl rūšies požymių ir dėl hibridinių formų (Barrett et al., 1969; Levadoux et al., 1962). Euvitis Planch. rūšys yra tarpusavyje fertilios, gamtoje jos izoliuotos tik geografiniais, fenologiniais ir ekologiniais barjerais. L. Levadoux et al. (1962) apjungė jas į vieną rūšį, turinčią 38 chromosomas.

Azijinę rūšių grupę sudaro 10 – 15 rūšių, augančių Rytų Azijoje, Kinijoje, Japonijoje, Javoje. Iš jų žinomiausia Vitis amurensis Rupr. rūšis. Ji nėra kultivuojama, bet jos vaisiai iš natūralių augimviečių Šiaurės Rytų Kinijoje vartojami maistui (Pieniazek, 1967).
Europos ir Vidurio Azijos regione žinoma tik viena V. vinifera L. rūšis.
A. Bauer (1983) pateikia tokią vynmedžių rūšių suskirstymo į sekcijas sistemą:

Sectio Muscadinia Planch.:
1.V. rotundifolia Michx.
2.V. munsoniana Simps.

Sectio Euvitis Planch.:
I. Series Labruscae:
3. V. labrusca L.
II. Series Aestivales:
4. V. aestivalis Michx.
5. V. lincecumii Muns.
6. V. bicolor Lec.
III. Series Cinerascentes:
7. V. cinerea Engelm.
8. V. cordifolia Michx.
9. V. berlandieri Planch.
IV. Series Rupestres:
10. V. rupestris Scheele.
11. V. monticola Buckl.
12. V. arizonica Engelm.
V. Series Ripariae:
13. V. riparia Michx. (= vulpina L.)
14. V. rubra Michx.
VI. Series Labruscoideae:
15. V. californica Benth.
16. V. caribaea de Cand.
17. V. coriacea Shttl.
18. V. candicans Engelm.
19. V. blancoii Muns.
20. V. coignetiae Pull.
21. V. romanenti Rom.
22. V. thunbergi Sieb.
23. V. lantana Roxb.
24. V. pedicellata Laws.
25. V. piesezkii Maxim.
VII. Series Insertae:
26. V. davidii Rom.
27. V. pagnuccii Rom.
28. V. amurensis Rupr.
29. V. balsaeana Planch.
30. V. flexuosa Thunbg.
31. V. retordi Rom.
32. V. pentagona Diels u. Gilg.
33. V. armata Diels u. Gilg.
34. V. bourgaeana Planch.
VIII. Series Viniferea:
35. V. vinifera L.
ssp. sativa DC.
ssp. silvestris Gmel.
ssp. caucasica Vav.

Kiti autoriai skiria tik du V. vinifera L. porūšius – V. vinifera L.silvestris Gmel. ir V. vinifera L. sativa DC, paskutinysis dar skirstomas į 4 varietetus: orientalis Negr. (šis dar į 2 subvarietetus – caspica Negr. ir antiaziatica Negr.), occidentalisNegr. (bei subvarietetas gallica Nemeth.), pontica Negr. (subvarietetas – georgica Negr. ir balcanica Negr.), borealis africana Gram (Sękowski, Mysliwiec, 1996).
Kiek sudėtingesnė vynmedžių veislių genealoginė padėtis. Senosios veislės yra išvestos vien iš Vitis vinifera L., jos pasižymi menku atsparumu šalčiui, ligoms ir kenkėjams (Sękowski, Mysliwiec, 1996). Nuo XIX amžiaus veislės išvedamos iš kitų rūšių (‘Concord’ iš Vitis labrusca) ar kryžminant skirtingas rūšis (pavyzdžiui, V. labrusca x V. riparia – ‘Beta’, V. rupestris x V. lincecumii x V. vinifera pirmieji A. Seibel hibridai, V. labrusca x V. aestivalis – ‘Catawba’). Šiuolaikiniai hibridai dar sudėtingesni, todėl vynmedžiai dažnai skirstomi į ampeliografines grupes. B. Sękowski ir R. Mysliwiec (1996) skiria tokias grupes:

1. Prancūziški – amerikietiški hibridai. Jie gauti kryžminantVitis vinifera su V. riparia, V. rupestris, V. berlandieri, V. lincecumii, rečiau V. cinerea ir V. labrusca. Šios grupės veisles kūrė 1850 – 1940 metais A. Seibel ir jo mokiniai Villard, Oberlin, Kuhlman, Rivat. Jų sukurtos veislės iš dalies atsparios šalčiui, filokserai ir miltligei. Uogos mažos, naudojamos vyno gamybai, perdirbimui. Žinomiausios tokios veislės: ‘Aurora’, ‘Seyval Blanc’, ‘Cascade’, ‘Marechal Foch’.

2. Hibridai, gauti kryžminimo metu naudojant V. amurensis. Šių veislių uogos sultingos, odelė stora, naudojamos vyno gamybai. Vegetaciją pradeda anksti, o baigia vėlai. Atsparumas šalčiui ir ligoms mažesnis nei prancūziškų – amerikietiškų hibridų. Naujesni hibridai panašesni į V. vinifera, tarp jų keletas desertinių. Žinomesnės yra tokios veislės: ‘Golubok’, ‘Agat Donskij’, ‘Wostorg’, ‘Kristaly’.

3. Amerikietiški hibridai. Jie gauti kryžminant V. labrusca, V. vinifera ir V. aestivalis. Hibridams būdinga atsparumas šalčiui, ligoms ir kenkėjams.Vegetaciją pradeda vėlai, o baigia anksti. Vaisių minkštimas gleivėtas (želė konsistencijos). Uogos vidutinės ir didelės, odelė stora. Žinomesnės yra tokios veislės: ‘Ontario’, ‘Seneca’, ‘Concord’, ‘Bath’, ‘Isabella’, ‘Himrod’, ‘Interlaken Seedless’, ‘Canadice’, ‘Vanessa’, ‘Swenson Red’, ‘Alden’. Pagrindinės selekcijos vietos – New York JAV (Geneva stotis) ir Ontario Kanadoje.

4. V. vinifera veislės:
a) Iš V. vinifera occidentalis kilusios veislės jautrios šalčiui, filokserai ir miltligei, joms reikia daug šilumos (vėlai sunoksta). Tai Noir grupės (Burgundiškos) veislės – jos žydi vėlai, uogos apvalios, mažos, kekė dažniausiai tanki, uogos odelė plona, minkštimas sultingas. Žinomiausios veislės: ‘Pinot Blanc’,’Pinot Noir’, Gamay’, ‘Frankenthal’.
b) Madeleine grupės veislės – ankstyvos, uogos mažos, apvalios, kartais elipsiškos, sultingos, kekė reta. Žinomiausios veislės: ‘Malinger’, ‘Madeleine angevine’.
c) Riesling grupės veislės – vėlyvos vyninės, baltos spalvos uogos, labai jautrios šalčiui ir ligoms, sunokimui reikia daug šilumos. Žinomiausios veislės: ‘Muller Thurgau’, ‘Riesling’.
d) Chasselas grupės veislės. Jų uogų minkštimas mėsingas – sultingas, kekės vidutinio dydžio, tankios. Žinomiausios veislės - ‘Chasselas blank’, ‘Chasselas Dore’ ir kt.
e) Iš var. pontica subvar. georgica ir balcanica kilusios desertinės veislės - turi dideles uogas. Žinomiausios veislės: ‘Boglarka’, ‘Muscat Hamburg’.
f) Besėklės veislės – didelės kekės, bet mažos uogos, dažnai jas reikia purkšti giberelinais, kad užsimegztų uogos. Atsparesnės šalčiui, lyginant su anksčiau minėtomis grupėmis. Žinomiausios įvairios ‘Kišmiš’ veislės.
g) Aromatingos vyninės veislės, pavyzdžiui, ‘Traminer’.

5. Muscadinia Planch. (V. rotundifolia Michx.) veislės. Jautrios šalčiui, mažos kekės, stiprus žemuoginis aromatas. Auginamos pietinėse JAV valstijose ir Meksikoje vynui ir sultims.
 
Parengė D. Ryliškis 2001 paskelbta 2004-11-29