Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Spanguolė (Oxycoccus)

Stambiauogių spanguolių veislės

Dabar žinoma apie 200 stambiauogių spanguolių veislių. JAV spanguolių derlingumas plantacijose nuo 1911 iki 1997 m. , t.y. per 86 metus, pakito nuo 0,2 iki 1,8 kg/m². Dabar šiose valstijose vidutinis derlius siekia 1,4-1,7 kg/m², rekordinis – 4,5 kg/m².
Lietuvoje įvairias stambiauogių spanguolių veisles tiria 3 mokslo įstaigos: šių kultūrų auginimo ir tyrimų Lietuvoje pradininkas – dabar Gamtos tyrimo centro Botanikos institutas (GTC BI), Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS) ir mūsų botanikos sodas. Remiantis BI tyrimų duomenimis, vidutinis įvairių veislių derlingumas siekia 0,54-1,71 kg/ m², KBS duomenimis – 0,17-3,24 kg/ m², mūsų botanikos sodo duomenimis – 0,31-1,54 kg/ m².

Remiantis stambiauogių spanguolių aprašu:

pagal dydį uogos skirstomos į:
labai mažas <0,3 g,
mažas 0,3-0,5 g,
vidutines 0,6-1,0 g,
dideles 1,1-1,5 g,
labai dideles >1,5 g;

derlius gali būti:
labai mažas <0,5 kg/ m²,
mažas 0,5-0,9 kg/m²,
vidutinis 1,0-1,5 kg/ m²,
didelis 1,6-2,5 kg/ m²,
labai didelis > 2,5 kg/ m².

Pagal uogų prinokimą laiką veislės skirstomos į:
ankstyvas - uogos prinoksta rugsėjo pirmoje pusėje,
vidutinio vėlyvumo – uogos prinoksta rugsėjo antroje pusėje,
vėlyvas – uogos prinoksta spalio mėn.

Trumpi stabiauogių spanguolių veislių aprašymai,
(pasinaudota įvairiais literatūros šaltiniais)

BECKWITH – hibridinė veislė, išvesta 1950 m. Uogos raudonos, vidutinio dydžio, labai gerai išsilaiko sandėliuojamos. Veislė - vėlyva.


BEN LEAR – atrinkta iš natūralių augaviečių Viskonsino valstijoje 1901 m. Uogos kriaušiškos, tamsiai raudonos, stambios (skersmuo iki 15-16 mm, masė 1,4-1,5 g), šviežios laikosi blogai. Derlingumas – 1,1 – 2,1 kg/ m². Veislė - ankstyva. Lietuvoje tiriama nuo 1984 m.


BERGMAN – sukurta JAV, kryžminant Early Black ir Searles, įregistruota 1961 m. Uogos ovalios arba neryškaus varpo pavidalo, purpurinės, vidutinio dydžio (ilgis iki 18 mm, skersmuo 12-16 mm, masė 0,8-1,1 g), puikiai išsilaiko sandėliuojamos. JAV derlingumas - 2 kg/m², Baltarusijoje – 0,5-0,6 kg/m². Kanados plantacijoje populiari veislė. Ankstyva. Lietuvoje tiriama nuo 1972 m. Lietuvoje derlingumas – iki 2,4 kg/m².


BLACK VEIL – atrinkta 1890 m. Masačiusetso valstijoje iš natūralių augaviečių. Uogos varpo pavidalo, juosvai raudonos, vidutinio dydžio (ilgis iki 13 mm, skersmuo - iki 12 mm, masė – 0,7-0,9 g). Veislė labai ankstyva, derlius 0,5-1,4 kg/m², nelabai tinkama sandėliavimui. Lietuvoje tiriama nuo 1972 m.


CROWLEY – gauta McFarlin x Prolific, uogos ovalios, nuo galo truputį suplotos, raudonos ar tamsiai raudonos, vidutinio dydžio ir didelės. Veislė ankstyva.


EARLY BLACK – atrinkta natūraliose augavietėse Masačiusetso valstijoje 1852 m. Uogos kriaušiškos, tamsiai raudonos, vidutinio dydžio (ilgis iki 19 mm, Baltarusijoje – iki 17 mm, uogos masė 0,7-1,0 g). Derlingumas JAV – 10 t/ha arba 1 kg/m², Baltarusijoje 0,4-0,5 kg/ m². Uogos labiau tinkamos perdirbimui. Veislė ankstyva.


EARLY RICHARD – vidutinis derlius - 0,7 kg/m², vidutinė uogos masė – 0,72 g.


FRANKLIN – Early Black ir Howes hibridas, gautas 1930 m., atiduotas gamybiniam auginimui 1961 m. Uogos beveik rutuliškos, raudonos spalvos, vidutinio dydžio (ilgis – iki 18 mm, skersmuo -15-16 mm, masė 0,8-1,0 g). JAV derlingumas - iki 1,8 kg/m², Baltarusijoje – 0,6-0,7 kg/m², Lietuvoje – 0,7-1,6 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos. Veislė ankstyva. Lietuvoje tiriama nuo 1972 m.


HABELMAN 2 – vidutinis derlius 1,1 kg/m², vidutinė uogos masė - 1,81 g.


HOWES – viena pirmųjų veislių JAV, atrinkta iš natūralių augaviečių Masačiusetso valstijoje 1843 m. Uogos ovalios, tamsiai raudonos, vidutinio dydžio (ilgis iki 18 mm, skersmuo iki 16 mm, masė 1,0-1,3 g). Tinka perdirbimui bei laikymui. JAV derlingumas 1,5 kg/m², Baltarusijoje 0,4 kg/m². Veislė vėlyva.


LE MUNYON – uogos tamsiai raudonos, stambios, vidutinis derlius - 0,7 kg/m², vidutinė
uogos masė -1,42 g. Veislė - labai ankstyva.

MCFARLIN – tai labiausiai paplitusi Ramiojo vandenyno pakrantėse veislė. Atrinkta 1874 m. Masačiusetso valstijoje. Uogos tamsiai raudonos. Veislė vėlyva, tinkama sandėliavimui.


PILGRIM – sukurta JAV, sukryžminus Prolific ir McFarlin. Įregistruota 1961 m. Uogos ovalios, purpurinės su nedidele melsva vaškine apnaša, labai stambios, (15-23 mm ilgio ir 12-19 mm skersmens, masė 1,3-2,3 g). Derlingumas 0,7-1,3 kg/m². Veislė yra ties vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų riba. Uogos gerai laikosi sandėliuojamos. Lietuvoje tiriama nuo 1986 m.


SEARLES – atrinkta 1893 m. JAV iš natūralių augaviečių. Uogos juosvai purpurinės, ovalios ar rutuliškos, stambios ar vidutinio stambumo, (12-21 mm ilgio, 11-17 mm skersmens, masė 0,9-1,4 g ). Derlingumas Lietuvoje - 0,8-2,0 kg/m². Vidutinio vėlyvumo, nelabai tinkanti sandėliavimui veislė.


STEVENS – sukurta JAV, sukryžminus McFarlin ir Potter, įregistruota 1950 m. Uogos ovalios, tamsiai raudonos, stambios arba labai stambios (14-24 mm ilgio ir 11-20 mm skersmens, uogos masė 1,3-1,7 g). Gausiai dera -1,4-2,6 kg/m², vidutinio vėlyvumo, gerai laikosi sandėliuojama.


WILCOX – gauta Howes x Searles, gamybiniam auginimui atiduota 1950 m. Uogos ovalios, ryškiai raudonos, vidutinio dydžio ( ilgis iki 18 mm, skersmuo iki 15 mm, uogos masė 1,2-1,3 g),gerai laikosi sandėliuojamos. JAV derlingumas - iki 2,0 kg/m², Baltarusijoje 0,5-0,6 kg/m². Ankstyva ir vidutinio vėlyvumo veislė, pasižyminti intensyviu augimu.


WASHINGTON – veislė sukurta JAV, greičiausiai tai McFarlin ir Prolific hibridas, uogos varpo pavidalo, purpurinės ar raudonos, stambios (ilgis 15,0 mm, skersmuo 15,3 mm, uogos masė 0,90-1,3 g). Veislė ankstyva, labai derlinga : 1,1-2,4 kg/m². Lietuvoje tiriama nuo 1984 m.



Dar VU Botanikos sodo pomologijos skyriuje auginama:

 

 

 

 

Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro kasmet rengiamuose leidiniuose „Nacionalinio augalų veislių sąrašas“ nuo 1999 m. įrašomos 5 stambiauogių spanguolių veislės – Black Veil, Ben Lear, Pilgrim, Stevens ir Washington. Pagal atliktų specialistų tyrimų duomenis jos pripažintos itin geros ūkinės vertės ir yra tinkamos auginimui Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis. Tačiau yra ir kitų perspektyvių veislių, kurias taip pat verta auginti Lietuvoje. Perspektyviomis laikytinos šios veislės: Bergman, Franklin, Searles, gana perspektyviomis: Crowley, Early Black, Early Richard, Habelman 2, Le Munyon, kai kurios Bain ir BL hibridinės linijos - vertinant įvairias spanguolių veisles pagal ūkines savybes - uogų prinokimo laiką, derlingumą, uogų kokybę bei jų išsilaikymą sandėliuojant, augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams, nepalankioms aplinkos sąlygoms.
Pasaulyje stambiauogės spanguolės auginamos daugiau kaip 16 000 ha plote. 95 % visų komercinių spanguolynų yra Šiaurės Amerikoje. JAV plantacijose dažniausiai auginamos veislės: Ben Lear, Bergman, Crowley, Stevens. Stambiauogės spanguolės auginamos ir Kanadoje, Anglijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Čilėje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, be abejo, ir Lietuvoje, nors didelių plantacijų neturime, jos tesiekia kelis hektarus.

2011-01-11
A. Meiduvienė. Fotografijos autorės

Stambiausių spanguolių veislių tyrimai, atlikti VU botanikos sode

Stambiauogių spanguolių kolekcija mūsų botanikos sode pradėta kurti nuo 1995 m. Didžiąją jos dalį sudaro veislės, gautos auginių pavidalu iš Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo kolegų. Šiuo metu kolekcijoje auginama 26 veislių bei hibridinių linijų uogakrūmiai. Čia pateikti kai kurių veislių dalis tyrimų rezultatų apie vidutinį veislės uogų dydį bei derlingumą nuo 2003 iki 2009 m.

Stambiauogių spanguolių vidutinis uogų dydis ir veislių derlingumas VU BS:

 Eil. Nr.  Veislės pavadinimas  Vidutinė vienos uogos masė (g)  

Vidutinis uogų derlius (kg/ m²)

 1  Early Black  0,65±0,05  0,65±0,05
 2  Early Richard  0,78±0,02  0,31±0,07
 3  Baifay  1,56±0,07  0,49±0,22
 4  Beckwith  0,75±0,03  0,75±0,25
 5  Bergman  1,02±0,07  0,98±0,22
 6  Black Veil  0,71±0,01 1,12±0,35 
 7  Crowley  1,25±0,02  0,27±0,07
 8  Franklin  0,91±0,05  0,37±0,09
 9  Habelman 2  1,12±0,07  1,06±0,40
10  Hollison  1,20±0,07  0,23±0,09
11  Hollister Red  1,18±0,07  0,41±0,17
12  Howes  0,69±0,07  1,05±0,20
13  Matthews  1,14±0,04  0,36±0,08
14  McFarlin  0,88±0,04  0,41±0,10
15  Pilgrim  1,16±0,06  0,92±0,19
16  Prolific  1,18±0,03  0,57±0,25
17  Searles  0,99±0,06  1,19±0,26
18  Stevens  1,36±0,05  1,01±0,35
19  Washington  1,12±0,06  1,54±0,42
20  Wilcox  0,83±0,04  0,69±0,14
21  Woolman  1,20±0,01  0,42±0,15
22  Bain 6 - 0,40±0,20
23  Bain 10 1,59±0,07 0,50±0,18

Vertinant mūsų botanikos sode gautus rezultatus, galima teigti, kad stambiausias uogas augina hibridinės linijos Bain 10 bei veislių Baifay, Stevens uogakrūmiai, derlingiausios veislės: Washington, Searles, Black Veil, Habelman 2, Howes. Derlingumui įtakos turi agrotechninės bei klimatinės sąlygos, ligos bei kenkėjai. Kolekcijoje laistymo sistemos nebuvimas labai įtakojo pirmiesiems spanguolių derliams.
Stambiauoges spanguoles augina ir tiria Lietuvoje 3 mokslo įstaigos: Gamtos centro Botanikos institutas (BI), Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (KBS) ir mūsų sodas. Lyginant šių įstaigų skelbtus duomenis, vienos uogos masė tų pačių veislių panaši arba skiriasi visuose trijose tyrimo įstaigose, o vidutiniai derliai vienareikšmiai didesni KBS. BI ir mūsų derlių duomenys panašesni. Lyginant uogų mases, veislės Early Black vienos uogos masė BI -0,73 g, mūsų duomenimis – 0,65±0,05 g, o KBS – 1,05±0,06 g, Pilgrim veislės BI – 1,34-2,32 g, mūsų BS – 1,16±0,06 g, KBS – 1,43±0,15 g, Stevens veislės BI – 1,35-1,67 g, mūsų BS – 1,36±0,05 g, KBS –1,43±0,08 g. Lyginant veislių derlingumą pavyzdžiui, Bergman veislės derlius KBS -2,09±0,64 kg/ m², BI - 1,40 kg/ m², pas mus – 0,98±0,22 kg/ m², Pilgrim veislės derlius KBS – 2,65±0,76 kg/ m², BI – 0,80 -1,20 kg/ m², mūsų sode – 0,92 ±0,19 kg/ m², veislės Stevens derlius KBS – 1,97±0,46 kg/ m², BI – 1,59 kg/ m², pas mus – 1,01±0,35 kg/ m². Panašūs derlingumo rezultatai veislės Washington – KBS –1,88±0,39 kg/ m², BI – 1,07 – 2,40 kg/ m², mūsų sode - 1,54±0,42 kg/ m², bet tokių panašumų tikrai nėra daug.
Įdomu laikas nuo laiko parinkti ir pasverti stambiausias kolekcijoje uogas. Keletas pavyzdžių tam tikros veislės užaugusių uogų gigančių masės (g): Pilgrim –4,42, Stevens 3,04, Baifay – 3,05, Le Munyon – 2,98, Hollister Red – 2,57, Crowley – 2,49, hibr. linijos Bain 10 – 4,00. Galime palyginti šias reikšmes su anksčiau pateiktomis įvairių veislių vidutinėmis uogos masės reikšmėmis ir pamatysime kokios gigantės kai kada gali išaugti ant uogakrūmių.

Toliau pateikiami kelių nedidelių tyrimų rezultatai, gauti vertinant stambiauoges spanguoles.

Stambiauogių spanguolių labiausiai patikusios veislės rinkimai

2008 m. mūsų botanikos sode buvo suorganizuota nedidelė 25 stambiauogių spanguolių veislių uogų paroda-degustacija. Joje 39 sodo darbuotojai , vertindami uogų formą, dydį, skonį, rinko labiausiai patikusią veislę. 1 respondentas galėjo išrinkti tik vieną veislę.

Išvada: labiausiai respondentams patiko hibridinės linijos Bain -10 ir veislės Pilgrim uogos, kurios pasižymi stambumu.

Tyrėjų nakties metu, kuri vyko š.m. rugsėjo 24 d., 27 Europos šalių gyventojai lankėsi laboratorijose ir observatorijose, stebėjo įdomiausius eksperimentus arba patys bandė juos atlikti, diskutavo su mokslininkais. Visoje Europoję vykstantys renginiai jau šeštą kartą vyko ir Lietuvoje. Mūsų botanikos sode šis renginys vyko antrą kartą. Be paskaitų, laboratorinių darbų, geologų grunto gręžimo demonstavimo ir pavyzdžių apžiūrėjimo, vyko ir stambiauogių spanguolių įvairių veislių, kultūrinių bruknių kelių veislių, šermukšnių rūšių ir veislių degustacija, svarainių tyrinėjimo darbai.
12 renginio dalyvių degustavo 22-jų veislių stambiauoges spanguoles. Jų nuomone, veislių : Baifay, Beckwith, Ben Lear, Early Richard, Hollister Red, Hollison, Le Munyon, Matthews, McFarlin, Woolman, hibridinės linijos Bain – 10 uogos yra rūgščios, veislių : Bergman, Early Black, Howes, Searles, Stevens, Washington, Wilcox – nerūgščios, nuomonės dėl rūgštumo išsiskyrė, degustuojant veislių Black Veil, Crowley, Habelman 2, Pilgrim uogas. Vieniems dalyviams jos pasirodė rūgščios, kitiems – ne. Gal kam bus įdomi ši nuomonė, renkantis auginti vieną ar kitą spanguolių veislę.
Nedideli spanguolių veislų tyrimo darbai tęsiami, ateityje jų rezultatai bus pateikti sodo internetinėje svetainėje.
2011-02-07

Spanguolės ir jų rūšys

Viename žurnalisto gamtininko Leonardo Grudzinsko straipsnyje "Spanguolė - gervių ir laumių uoga" yra toks padavimas apie spanguolių kilmę : "girdi, vietoj Dunojaus akivaro senovėje bangelėmis teškeno gražus ežerėlis. Naktį į jo atabradus subrido baltaplaukės, baltakrūtės laumiukės. Patekėjo mėnuo. Mėnuo jaunikaitis. Sidabro šviesa nutvilkė gražuoles. Tosios susigėdusios gervėmis pavirto, raistų glūdumosna nuplasnojo. Ant samanų kilimo laumiukės pamiršo karolius iš rubino - raudonojo brangakmenio. Užburti buvo tie karoliai, neatiteko jaunam mėnuliui, o pavirto spanguolėmis - laumių uogomis. Senovinėse lietuvių liaudies pasakose, užrašytose daktaro Antano Basanavičiaus, spalgena gervės uoga vadinama. Gervių uogelei raudoskruostę spanguolėlę priskyrė ir Gardino, Gervėčių, Pelesos gudai ir lietuviškų salų Gudijoje lietuviai. Spalgena gervės uoga vadinama ir Šiaurės Amerikos, Kanados indėnų, Aliaskos eskimų, skandinavų : suomių, švedų, norvegų. Islandijoje spalgena - baltojo tetervino (žvynės) uoga. Tai susiję su spanguolės žiedu, kuris primena kilnų raistų paukštį - gervę."


Spanguolių žiedai

Spanguolės - labai vertingos uogos, jos sukaupia nemažai maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Ypač vertingos organinės rūgštys - citrinos, chino, benzoinė, chlorogeno, olenolo, ursolo ir kt., kurių priklausomai nuo rūšies ir veislės susikaupia 1,8 - 3,6 %.Benzoinė rūgštis pasižymi antiseptinėmis savybėmis, todėl uogos ir jų gaminiai gerai išsilaiko.Labai kokybiški spanguolių pektinai, kurių jose būna 0,2 - 1,4 %. Pektinai suriša ir pašalina iš organizmo sunkiuosius metalus, radioaktyviąsiąs bei kitas kenksmingas medžiagas. Nemažai cukrų (3,0 -5,3 %), įvairių vitaminų: C, P, PP, B1, B2, B6, B9. Spanguolių uogose rasti 25 mineraliniai elementai, iš kurių daugiausia kalio, kalcio, fosforo, palyginti nemažai mangano, geležies, jodo. Uogose yra fenolinių junginių, antocianų, flavanolių, kurie dalyvauja įvairiuose biocheminiuose procesuose, kurių pasekoje nukenksminami laisvieji radikalai, sustiprinamos kraujo kapiliarų sienelės, didėja jų elastingumas. Nuo seno liaudies medicinoje spanguolės buvo vadinamos gyvybės uogomis ir buvo pirmas vaistas nuo mažakraujystės, avitaminozės, įvairių peršalimo ligų.


Stambiauogės spanguolės

Spanguolė (Oxycoccus Hill.) priklauso erikinių šeimai. Tai visžaliai krūmokšniai. Jų stiebai šliaužiantys, ploni, susilietimo su substratu vietose įsišaknyjantys. Lapai pražanginiai, odiški, smulkūs. Žiedai dvilyčiai, rožiniai, kartais balsvi, kekėse po kelis, rečiau pavieniai, ant siūliškų žiedkočių.Taurelė keturdantė.Vainikėlis keturskiltis, atgal atsilenkusiomis skiltimis. Kuokeliai 8. Mezginė apatinė, keturlizdė. Vaisius - raudona, kartais beveik juoda, su vaškine apnaša arba be jos, daugiasėklė uoga su taurelės liekanomis viršūnėje. Gentyje yra 4 rūšys, paplitusios šiaurės pusrutulyje.

Paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustis Pers.) paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos šalto ir vidutinio klimato zonose. Dažna ir Lietuvoje. Auga aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, rečiau žemapelkėse, užpelkėjusiuose miškuose. Europoje pradėta kultivuoti.

Smulkiauogės spanguolės (Oxycoccus microcarpus Turcz.) paplitimo arealas artimas paprastosios spanguolės arealui, tik jos ribos (pietinė ir šiaurinė) eina šiek tiek įšiauriau. Lietuvoje paplitusi mažiau už paprastąją. Auga tik aukštapelkėse, dažniausiai ant kupstų.

Hagerupo spanguolė (Oxycoccus gigas Hagerup) mažai ištirta. Rasta Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, galbūt yra ir kitur. Auga aukštapelkėse.

Stambiauogė spanguolė (Oxycoccus macrocarpos (Ait.) Pers.) savaime auga Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje, pelkėse. Sukultūrinta, šiuo metu žinoma apie 200 veislių,
auginama JAV, Kanadoje, Anglijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Suomijoje (pasirodė neperspektyvi), Lenkijoje, Austrijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Lietuvoje. pradėta auginti ir tirti Botanikos institute 1965 m. Šiuo metu čia auginamos ir tiriamos 36 stambiauogių spanguolių veislės ir hibridai, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode tiriamos 46 veislės ir hibridai, Vilniaus universiteto botanikos sode - 25.

Stambiauogės spanguolės nuo paprastosios skiriasi stambesnėmis (10-27 mm skersmens) uogomis,tvirtesniais, ilgesniais (iki 1,5-1,8 m) stiebais, stačiais, 5-15 cm aukštumo vaisiniais ūgliais, stambesniais (10-20 mm ilgio), abipus žaliais bukaviršūniais lapais.

Stambiauogių spanguolių auginimo kultūroje pradžia - 1816 m., JAV, jų auginimo pradininkas - sodininkas -mėgėjas Henris Holas (Henry Holl). 1866 m. JAV įsikūrė spanguolių augintojų organizacija, tuomet vienijusi apie 70 fermerių. Šiuo metu pasaulyje yra apie 16188 ha stambiauogių spanguolių plantacijų. Šiaurės Amerikoje yra apie 1000spanguolių augintojų, o jų plantacijos sudaro apie 95 % visų spanguolių plantacijų pasaulyje . Lietuvoje pilnai įrengtų stambiauogių spanguolių plantacijų plotas tesiekia 6 ha, o kaimyninėje Latvijoje - 100 ha, Baltarusijoje - virš 100 ha.

Plantacijose dažniausiai auginamos veislės : Stevens, Early Black, Ben Lear, Pilgrim, Bergman, Searles, Howes, McFarlin. Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras patvirtino, kad Lietuvoje tinkamiausios auginti yra šios veislės: Ben Lear, Pilgrim, Black Veil, Washington ir Stevens. Perspektyvioms priskiriamos veislės Early Black, Bergman ir Franclin.


Stambiauogės spanguolės `Pilgrim`

Įrengtas spanguolynas yra ilgaamžis, jis gali gyvuoti toje pačioje vietoje 70 -80 ir daugiau metų. Pagrindiniai reikalavimai spanguolynui - tai tinkamo rūgštingumo (pH 3,7-4,5) purus substratas, pakankama, tačiau ne per didelė drėgmė ir saulėta vieta. Tinkama priežiūra (savalaikis tręšimas, smėlinimas, karpymas, apsauga nuo ligų) garantuoja gerą derlių, priklausomai nuo sąlygų ir veislės požymių -1 - 2,5 kg iš kvadratinio metro. Todėl jei jums patinka triūsti sode ir negalite ar nenorite braidžioti po laumių ir raganų pelkes, sukurkite savo nuosavą spanguolyną ir kiekvieną rudenį gardžiuositės šiomis tikrai gyvybės uogos vardo vertomis uogomis.

Parengė: Auksė Meiduvienė 2004.11.19

Spanguolių gydomosios savybės

Oi tu, spanguole, spanguolėle! Gervių, laumių ir pelkių uoga, nuo seno lietuvių pažįstama ir garbinama. Lietuvoje savaime auga paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris Pers.) ir reta smulkiauogė spanguolė (O. microcarpus Turcz.). Jau daugeliui ne naujiena ir 1965 m. introdukuota Lietuvoje (iš Šiaurės Amerikos) kultūrinė stambiauogė spanguolė (O. macrocarpus(Aiton) Pursh.), kuriai pelkės nereikia. Nors paprastoji ir stambiauogė skiriasi savo morfologija, augimo sąlygomis, tačiau uogų cheminė sudėtis panaši. Stambiauogių spanguolių uogose yra daugiau vitaminų C, A, pektinų, leukoantocianų, bet mažiau cukrų, organinių rūgščių.


Spanguolių vaistines savybes lietuviai žinojo nuo seno. Kiekvieną rudenį klampojo po aukštapelkes ir rinko „išsibarsčiusius ant kiminų karoliukus“. Spanguolių turėdavo kiekviena gera šeimininkė, žinojo, kad ne tik Kūčių kisieliui jos reikalingos, bet kad yra ir puikus vaistas nuo peršalimo, kosulio, mažakraujystės, nudegimų. Juk ne be reikalo sugalvojo patarles: „spalgenos galybė – sveikatos tvirtybėj“, „spanguolė iš raisto, peržiem netrūks vaisto“, „ spanguolių sauja kvarabą (ligą) išrauna“. Lietuviai žinojo uogų vaistines savybes ir praktiškai jas taikė. Ir ne tik uogų! Lapų ir stiebų nuoviru skalaudavo burną, gydydami peršalimą ir anginą. Nuovirą naudojo vonioms, sergant reumatu ir norint sumažinti druskų nuosėdas.
Amerikos indėnai nuolatos vartojo uogas savo kasdieniniame maiste, o jų žiniuoniai, gydydami nuodingomis strėlėmis sužeistus gentainius, plikytas spanguoles naudojo nuodams iš žaizdų pašalinti. Ilgesnį laiką praleisdami jūroje jūreiviai kasdien vartojo spanguoles, saugodamiesi skorbuto. Laivuose spanguoles ilgą laiką išlaikydavo šviežiomis statinaitėse, uogas užpylę vandeniu. Dėl uogose esančios benzoinės rūgšties (veikiančios baktericidiškai) jos ilgesnį laiką gali išbūti nesugedusios. Petras I spanguolių sultis laikė jaunystės eliksyru ir geriausiu vaistu nuo daugelio ligų. 18 a. spanguolių sultys naudojamos gydant kosulį, skorbutą , kai kurias odos ligas. Laikui bėgant, atrandant vis naujų naudingų spanguolių savybių, išsiplėtė jų naudojimo liaudies ir mokslinėje medicinoje spektras. Uogos naudojamos gydant įvairias peršalimo, infekcines ligas, maliariją, mažakraujystę, medžiagų apykaitos sutrikimus, reumatą, dusulį, sumažintą skrandžio rūgštingumą.


Natūralios ir maišytos su kitomis sultimis spanguolių sultys - vaistas nuo šlapimo pūslės infekcinių susirgimų, stabdo kai kurių rūšių akmenų susidarymą inkstuose. Spanguolių sultys maišytos kartu su raudonuoju burokėliu (1:1) – efektyvus liaudiškas vaistas nuo kraujagyslių spazmų, hipertonijos, padeda kompleksiškai gydant kai kurias skrandžio ir kepenų ligas. Sultys gydo pūlingas žaizdas ir paviršinius nudegimus. Panašiai gydo ir iš trintų spanguolių pagamintas tepalas. Uogos ir sultys vartojamos apetito gerinimui, po sunkių ligų, kurias lydėjo aukšta temperatūra. Paprastųjų spanguolių sulčių pH 2,91, o tokia vandenilio jonų koncentracija nepalanki daugelio mikroorganizmų augimui ir vystymuisi. Natūralios sultys naudojamos kaip kosmetinė priemonė, balinanti įdegimą ir pigmentines dėmes.
Labai gerai maišyti spanguoles su medumi. Tokiu medumi tepamos išsiplėtusios venos ir pragulos. Taip pat panaudojama ir trintų spanguolių košelė. Masažuojant dantenas trintomis uogomis, gydoma paradantozė.
Spanguolėse yra sudėtingas ir įvairus kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų.
Ursolo, oleanolo rūgštys, esančios uogose, lapuose, kituose augalo organuose, pasižymi antimikrobiniu, žaizdas gydančiu ir dalinai tonizuojančiu veikimu. Pagal veikimo pobūdį ursolo rūgštis artima antinksčių hormonui. Abiejų rūgščių buvimas kartu efektingai gydo Adisono ligą. Bulgarijos fitoterapeutų duomenimis, spanguolės veikia tonizuojančiai, gaivinančiai, padidina protinį ir fizinį darbingumą.
Labai vertingi spanguolių pektinai, kurių uogose išties gausu, ypač stambiauogėse spanguolėse. Pektinai su daugeliu metalų – kalciu, stronciu, švinu, kobaltu ir kt. sudaro netirpius kompleksinius junginius – chelatus – kurie praktiškai nevirškinami ir pašalinami iš organizmo. Pektinams būdingos ir antibakterinės savybės, todėl jie panaudojami virškinamojo trakto ligoms gydyti. Pektinai lėtina aterosklerozę.
Svarbūs fenoliniai junginiai – antocianai, leukoantocianai, katechinai, flavonolai ir fenolinės rūgštys. Daugiausia leukoantocianų, antocianų ir flavanolų. Flavonolai ir fenolinės rūgštys - įvairiapusiško veikimo biologiškai aktyvios medžiagos. Jos ypač svarbios tuo, kad stiprina kapiliarų sieneles, didina kraujagyslių elastingumą, mažina uždegiminius procesus, lėtina aterosklerozę. Leukoantocianai slopina auglių vystymąsi. Katechinai sustiprina rentgeno spindulių efektą, gydant auglius. Kvercetinas, rutinas ir kiti flavonolai pasižymi antioksidaciniu veikimu.
Svarbios chlorogeno ir neochlorogeno rūgštys. Jos stiprina kapiliarus, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, mažina uždegiminius procesus.
Spanguolės vaidina svarbų vaidmenį žmogaus vitamininiame balanse, ypač naudinga jas būtų vartoti nuolat. Uogose yra vitamino C, B, B2, B6, P, A, folio rūgšties, K1 - filohinono - kurio trūkumas sutrikdo kraujo protrombino sintezės procesą.
Biologiškai aktyvi medžiaga – betainas - gydo opas, mažina cholesterino kiekį kraujuje.
Labai įvairi mineralinė uogų sudėtis – iš viso rasti 25 mineraliniai elementai: daugiausia kalio, fosforo, kalcio, magnio, palyginti nemažai mangano, geležies, jodo, yra cinko, vario, stroncio, aliuminio, boro, nikelio, molibdeno ir kt.
Žodžiu, spanguolės - visapusiškai vertingos uogos ir ne veltui mūsų senoliai jas taip garbino. Gaila, kad Lietuvoje natūralių spanguolynų plotai mažėja, bet yra išeitis – patys jų užsiauginkime, pasodinę kultūrines veisles.

Stambiauogių spanguolių derliaus nuėmimo būdai ir uogų laikymas.

Spanguolių uogų vertę lietuviai nuo seno žinojo, nuolat jas vartojo, nes mokėjo  ilgai išlaikyti tinkamomis naudojimui. 

Šiandien, kai mažėja natūralūs spanguolynai ,  kai ne kiekvienas turi galimybę pats pasirinkti uogų, o prekyvietėse jos nepigios, dažnam užklysta mintis pačiam šių uogų užsiauginti. Lietuvoje auginamos atkeliavusios iš šiaurės Amerikos įvairios stambiauogių spanguolių veislės. Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąraše įrašytos 5 veislės: Black Veil, Ben Lear, Pilgrim, Stevens ir Washington. Bet yra ir kitų tikrai gerų perspektyvių spanguolių veislių: Crowley, Early Black, Early Richard, Habelman – 2, LeMunyon (E. Stackevičienė, V.Butkus, 1998). Vilniaus universiteto Botanikos sode  stambiauogės spanguolės auginamos ir tiriamos nuo 1995 m. Šalia paminėtų siūlyčiau auginimui ir tokias veisles: Searles, Wilcox, Bergman, Howes.
Kuriant spanguolyną, pasodinus vienmečius krūmelius, jie pradeda derėti po 2 metų, o auginiais – po 3 metų.
 Uogas užmezga 40 – 80% visų žiedų, juos apdulkina vabzdžiai, daugiausia bitės bei kamanės, nors dauguma uogų užsimezga dėl savidulkos. Kanadoje auginamose plantacijose spanguolių žydėjimo metu pastatomi iš bitininkų nuomojami aviliai. Vieno ha  spanguolyne paprastai statomi 4 aviliai. Derliai būna įvairūs, priklausomi nuo oro sąlygų, agrotechnikos, veislės. Literatūroje nurodomi JAV  derliai siekia 6 – 15 t/ha, kai kada  jie gali būti 30 - 50 t/ha. Baltarusijoje stambiauogių spanguolių derliai : 0,6 – 1,5 iki 3 kg/kv.m, Lietuvoje nurodomi 0,5 – 2,6 kg/ kv.m derliai. Mūsų BS Pomologijos skyriuje stambiauogės spanguolės derėjo vidutiniškai 0.300 – 1.146 kg/kv.m, maksimalus įvairiais metais atskirų veislių derlius siekė: Stevens – 3,10, Early Black – 2,28, Black Veil – 2,09, Washington – 1,80, Howes – 1,65, kg/kv.m.

Spanguolių uogos laikomos sunokusiomis, kai 70 – 80% uogų turi parudavusias (subrendusias) sėklas ir yra intensyviai tolygiai nusispalvinusios. Derlius renkamas rugsėjo – spalio mėn. Beveik visų biologiškai veiklių medžiagų daugiausia yra rudenį natūraliai prinokusiose uogose.
Stambiauogės spanguolės nurenkamos dviem būdais: sausuoju arba šlapiuoju. Sausuoju renkamos mašinomis, samteliu arba rankomis. Sausai renkant mašinos retai naudojamos, o rankomis arba samteliu renkama nedideliuose ploteliuose. Šukuojant uogienojus samteliu, apie 20 -30% derliaus lieka nenurinkto, todėl papildomai tenka rinkti rankomis.
Didelėse plantacijose dažniausiai taikomas šlapiasis nurinkimo būdas.

                                                   Derliaus nuėmimas valstybinėje žemės ūkio įmonėje "Beloruskya žuraviny"

Tuomet spanguolyno plotas užliejamas apie 50 cm vandeniu, uogos specialiom mašinom numušamos nuo ūglių, jos iškyla į vandens paviršių dėl uogose esančių oro ertmių, tuomet surinktuvais – plūdurais sustumiamos į vieną vietą ir transporteriu arba siurbliu perkeliamos į mašiną. Tokiu būdu surinktas uogas reikia tuoj pat perrinkti, atskiriant pažeistas ir supuvusias,  iškarto perdirbti arba užšaldyti, nes šlapios uogos greitai genda.
Spanguolių uogos geriausiai išsilaiko patalpose ir šaldytuvuose prie -1˚C arba staigiai užšaldant uogas -25 – 30˚C  temperatūroje ir laikant hermetiškuose pakuotėse pastovioje -18˚C. Po 4 mėn. uogų laikymo šaldiklyje 2,5 karto sumažėjo pektininių medžiagų, 2,3 karto – vitamino C. Didžiausi spanguolių uogų masės (25 – 40%) ir tirtų biologiškai aktyvių medžiagų nuostoliai patiriami laikant spanguoles nereguliuojamos temperatūros ir drėgmės aplinkoje : papylus nedideliu sluoksniu palėpėse ar krepšiuose. Tuomet geriau spanguoles laikyti vandenyje medinėse statinaitėse, emaliuotuose arba stikliniuose induose paslėgtas. Tuomet biologiškai aktyvių medžiagų nuostoliai panašūs kaip laikant uogas šaldiklyje. (R. Ruzgienė,1998). Įvairių autorių pateikiami skirtingi uogų laikymo sąlygos bei terminai:
prie 0 - +1,5˚C  uogas galima išlaikyti ilgiau nei 4 mėn. (E.A. Sidorovič ir kt., 1995),
prie2 – 4˚C  uogas galima išlaikyti 3 – 4 mėn.(A.F. Čerkasov, 2001),
prie 3 - 4˚C - 4 – 8 mėn. (D.Budriūnienė, 1992),
prie 3 - 4˚C - 3 – 4 mėn., prie 6 - 8˚C ne daugiau 1 – 2 mėn. (E. A. Sidorovič ir kt., 1995).
 Prie nereguliuojamos temperatūros ( ne didesnės nei +18˚C) gerai vėdinamuose sandėliuose spanguoles galima laikyti 2 – 3 savaites nuo derliaus nuėmimo laiko. Geriausiai uogos išsilaiko jas greitai užšaldžius prie -36˚C, o po to laikant šaldymo kamerose prie -17˚C. Namų sąlygomis galima laikyti buitinių šaldytuvų šaldymo kamerose. Po atšildymo uogas nedelsiant reikia perdirbti arba suvartoti, nes jos praranda savo prekinę ir maistinę vertę. Uogos, skirtos laikymui, turi būti sausos (E.A. Sidorovič ir kt., 1995)
Paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris Pers.) uogose nokimo metu cheminių elementų (azoto, fosforo, kalio, natrio, kalcio, mangano) kiekis didėja, nors ir nevienodai. Lyginant pradėjusias nokti ir prinokusias uogas labiausiai padidėja kalio kiekis – 1,9 karto, mažiausiai – azoto ir kalcio – 1,4 karto. Prinokusiose uogose sukaupiama daugiausia benzoinės rūgšties. Laikant uogas užšaldytas ar vandenyje prie +4˚C temperatūros, organinių medžiagų kiekis beveik nekinta. Laikant uogas sausai prie +4˚C , jos netenka vandens. Laikymo sąlygos mažai keičia ir cheminių elementų kiekį uogose. Tik natrio kiekis šviežiai surinktose uogose didesnis nei 5 mėn. išlaikytose. Geriausia uogas laikyti užšaldytas šaldiklyje arba vandenyje prie +4˚C (Z.Bandzaitienė, 1998).
Lyginant paprastosios spanguolės  uogas, išlaikytas 4 mėn. šaldiklyje, su pilnai prinokusiomis rudenį rinktomis uogomis, nustatyta , kad pektinų kiekis jose sumažėjo 2,5 karto, vitamino C kiekis sumažėjo 2,3 karto. (R.Ruzgienė, 1998).
Taigi, rinkime uogas pilnai prinokusias ir, tinkamai laikydami, mėgaukimės jomis visą žiemą arba net iki sekančio derliaus.

Daug įdomaus apie spanguoles galima sužinoti svetainėjewww.oceanspray.com

Parengė Auksė Meiduvienė 2007-01-22
Nuotraukos S. Žilinskaitės ir S. Paltanavičiaus