Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Katuogė (Rubus)

Šiaurinė katuogė (Rubus arcticus L.)



Šis žemaūgis žolinis dekoratyvus ryškiai rožiniais vainiklapiais augalas priklauso erškėtinių Rosaceae Juss. šeimai, gervuogės Rubus L. genčiai. Šiai genčiai priklauso avietė, gervuogė, tekšė ir katuogė. Anksčiau vartotas šiaurinės katuogės pavadinimas – šiaurinė avietė. Jos uogų kvapnumas ir skonis vertinamas kaip išskirtinis, neturintis analogų, primenantis ananasus.

Morfologija. Šiaurinės katuogės šakniastiebis plonas, šliaužiantis, plačiai išsišakojęs. Stiebai ploni, gana silpni, 10-20 (30) cm aukščio, apaugę švelniais prigulusiais plaukeliais, stiebai žalsvi ar žalsvai rudi, tiesūs arba šakoti. Apatiniai stiebo lapai žvyniški, viršutiniai kotuoti; jų lapkočiai iki 4 cm ilgio, lapalakščiai trilapiai, ploni, abipus žali, dažnai su rudu ar rausvu atspalviu, iš viršaus, rečiau ir apačioje, apaugę gana tankiais švelniais plaukeliais, pakraštyje stambiai dvigubai dantyti; viršūninis lapelis apvaliai rombiškas, 2,5 – 7 cm ilgio ir 1,5 – 4,5 cm pločio, su trumpu koteliu, pagrinde pleištiškas, šoniniai lapeliai mažesni, įžambiai atvirkščiai kiaušiniški, kartais dviskiaučiai. Žiedai 1,8 – 2,5 cm skersmens, pavieniai, retai po 2 ant ilgų (iki 7 cm ilgio) pūkuotų žiedkočių, dvilyčiai, labai retai ne visiškai vienalyčiai ir tada dvinamiai. Taurėlapiai (5) 6-9, lancetiški, apaugę paprastais ir liaukiniais plaukeliais, nuo vaisių atsilošę. Vainiklapiai (5) 6 – 9 (15), atvirkščiai kiaušiniški, tamsiai rožiniai, viršūnėje kiek įlinkę. Kuokelių daug, jie truputį ilgesni už liemenėlius.

 
Žydi birželio – liepos mėn. Vaisiai prinoksta liepos - rugpjūčio mėn. Jie juosvai raudoni, ne didesni nei 1 cm skersmens, apie 1 g svorio, sutelktiniai, sudaryti iš daugelio kaulavaisių, labai kvapnūs ir skanūs. Dera menkai, nors žydi kasmet gausiai ir ilgai – apie 25-35 dienas. Skinami vaisiai sunkiai atsiskiria nuo žiedsosčio. Auga upių slėniuose, drėgnuose spygliuočių ir lapuočių miškuose, žoliniuose beržynuose, pelkėse, ant kupstų, pievutėse, krūmuose, tundroje ant drėgnų žvirgždynių ir uolėtų šlaitų, pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis.

  
Bendras paplitimas. Šiaurės pusrutulio šiaurinio ir iš dalies vidutinio klimato juostose. Šiaurės Europa, Vakarų ir Rytų Sibiras, Tolimieji Rytai, Šiaurės Amerika.

 Paplitimas Lietuvoje. Plungės rajono Rietavo apylinkėse šiaurinės katuogės dar buvo aptiktos 1962 m., tačiau ši radavietė nuodugniai nebuvo tirta, todėl duomenų apie jos būklę mokslininkai neturi. Dabartiniu metu šiaurinė katuogė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, priklauso 0 (Ex) - išnykusių ir tikėtinai išnykusių rūšių kategorijai. Šie augalai išnyko dėl pelkių sausinimo, miškų kirtimo, žemių kultūrinimo. Trys šiaurinės katuogės pavyzdžiai, rasti 1825 m. Ukmergės, 1826 m. Šalčininkų rajonuose, 1849 m. prie Vilniaus, saugomi Vilniaus universiteto herbare.
Taikomoji reikšmė. Skandinavai šiaurinę avietę laiko gardžiausia uoga, skoniu ir kvapu pralenkiančia visas Europos miškų uogas. Puikia, ypatingai malonaus aromato bei išskirtinio skonio ją laikė ir įžymus švedų botanikas Karlas Linėjus. Rusijos kunigaikščiai pagal vertę prilygino šiaurinės katuogės vaisius sabalų kailiams ir iš valstiečių rinko kaip duoklę.


     
Vaisiai pasižymi ypatingu kvapnumu, kurį lemia net 79 juose nustatyti lakūs cheminiai junginiai. Vaisiuose yra iki 2% citrinos, obuolių, kt. organinių rūgščių, iki 7% cukrų, rauginių medžiagų, antocianinų, flavonolių, vitamino C -200mg%. Uogos saldžiarūgštės, skoniu primena ananasus.
Skandinavijoje iš šiaurinės katuogės vaisių gaminami skaniausi kvapniausi vynai, likeriai, sultys, kisieliai, uogienės, kuriems pasaulyje nėra lygių. Arbatoms vartojami lapai ir žiedai. Vaisių, lapų nuovirais liaudies medicinoje gydomos kvėpavimo takų ligos, kosulys, žarnyno veiklos sutrikimai, vaisiai buvo vartojami profilaktiškai ir gydant skorbutą, sunkiai gyjančioms žaizdoms. Pagrindinė šių uogų perdirbėja yra Suomija, kurioje 1kg vaisių kainuoja 30-50 Lt (11-18 JAV dolerių). Kadangi augalas žemaūgis ir labai gražiai žydi, jį galima auginti ir alpinariumuose, gėlynuose, ten kur tinkami kiliminiai augalai, neužmirštant kad jam reikia rūgštaus puraus durpinio ar priesmėlinio drėgno substrato ir dalinio pavėsio.
Kadangi uoga labai vertinga, o natūraliose augavietėse derlius mažas arba augalai nykstantys, šiaurinė katuogė pradėta auginti kultūroje. 1972 m. Suomijoje sukurtos pirmosios veislės ‘Mesma’, ‘Pima’, ‘Mespi’. Veislės ‘Mesma’ ir ‘Mespi’ sukurtos, atrenkant klonus iš natūralių augaviečių, o ‘Pima’ – sukryžminus šias abi veisles. Suomijoje ‘Pima‘ derlingumas siekia 16,0-32,5 kg/100 m2 , o veislės ‘Mespi’ - 9,8-16,5 kg/100 m2. Suomijoje mokslininkai gavo hibridus, sukryžminę paprastąją avietę (Rubus idaeus L.) su šiaurine katuoge, šie hibridai pavadinti nektarinėmis avietėmis. 1975 m. įregistruota veislė `Cheija`, 1981 m. – veislė `Cheisa`. Pastarajai nėra lygių ir šiandien, skandinavai ją mielai augina savo soduose. Šios veislės augalai gerokai aukštesni už rūšines avietes, uogos stambios, bet blogesnio skonio.
Dauginimas. Dauginama vegetatyviniu būdu, dalijant kerelius ir šaknų atkarpėlėmis su pumpurais arba generatyviniu būdu – sėklomis. Išėmus sėklas iš vaisių, turi būti sėjama nedelsiant, nes palaikius labai sumažėja jų daigumas.

Auginti geriau pavėsingoje vietoje, kurią saulė apšviečia ryte arba vakare, drėgname, puriame, durpių ar priesmėlio substrate, kurio pH 4-5,5.
Lietuvoje VDU Kauno botanikos sode tiriamos šiaurinės katuogės biologinės savybės, auginamos kelios iš Suomijos atvežtos kultūrinės veislės, kurių derlingumas iš 1 m² siekia 200-500 g vaisių.
Mūsų botanikos sode šiaurinės katuogės gautos iš VDU Kauno botanikos sodo, jos auginamos, tačiau nėra tiriamos. Sąžalynas labai mažas, vaisių būna nedaug, tačiau puošnūs ryškiai rožiniai žiedai ilgokai džiugina akį.

Paruošė Auksė Meiduvienė 2014-12-28 

Nuotraukos autorės ir iš internetinių svetainių: http://www.luontoportti.com/suomi/en/kukkakasvit/arctic-bramble, http://commons.wikimedia.org/wiki/Rubus_arcticus?&uselang=lt#mediaviewer/File:Rubus_arcticus.jpg, http://zvetki.ru/en/bf51-arctic-raspberry-arctic-bramble-rubus-arcticus.htm, www.sisa-savonseutuyhtyma.fi, http://plants.usda.gov/core/profile?symbol=ruar, http://www.discoverlife.org/mp/20q?search=Rubus+arcticus