Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Kartuolė (Aristolochia)

Didžialapė kartuolė - Aristolochia macrophylla Lam.

Aukšta, pakylanti į 8 - 10(15) m aukštį, greit auganti liana, kurios stiebai patys vyniojasi aplink atramas: plonų medžių kamienus, kartis, virves. Dėl šio sugebėjimo pačiai vyniotis galima ją vadinti vijokliu.
Jauni ūgliai žali, lygūs, o vyresnių negu 2 metų žievė būna šviesiai ruda arba tamsiai pilka ir išilgai pleišėjanti. Kadangi augalo pagrindinis stiebas šakojasi prie pat žemės, tai aukštyn kartu gali kilti iki 7 ūglių.
 

Lapai stambūs, 10 - 30 cm skersmens, kiaušiniški arba širdiški, staigiai nusmailėję. Viršutinė lapų pusė žalia, žvilganti, apatinė - šviesesnė, plaukuota, ypač jaunų. Įdomu, kad šios rūšies stiebai yra lapuoti nuo pat žemės paviršiaus, taigi, dekoratyvumas dar didesnis. Beje lapai ant stiebų išsidėsto taip, kad kiekvienas iš jų matytų kuo daugiau šviesos. Lapų mozaika primena ištisinę žalią sieną. Beje, šiai rūšiai dar būdinga, jog lapai žaliuoja iki vėlyvo rudens, nekeičia spalvos. Nukrenta tik po stiprių ir pasikartojančių šalnų.
Kartuolės žiedai slepiasi po lapais, jie originalūs: savo forma primena pypkę, yra nemalonaus kvapo. Tačiau tai netrukdo vabzdžiams landžioti po juos, taigi ir apdulkinti. Todėl vaisių derlius būna geras.
Vaisiai - šešiabriaunės iki 6 - 8 cm ilgio dėžutės pilnos plokštelių pavidalo sausų sėklų. Subrendusios dėžutės atsidaro savaime ir išbarsto sėklas. Kadangi jos lengvos, tai sausu oru vėjas gali nuskraidinti nuo pagrindinio augalo šiek tiek toliau ir pasėti.
Didžialapės kartuolės savaime auga Šiaurės Amerikoje nuo Pensilvanijos (JAV) iki Kanados drėgnuose derlinguose lapuočių miškuose; gali pakilti į kalnus 1600 - 2000 m virš jūros lygio.
Dekoratyvinėje sodininkystėje itin vertinama rūšis. Pakanka vieno augalo, kad Jūsų sodas būtų egzotiškas. Svarbu pastatyti stiprią ir aukštą atramą.
Dauginama sėklomis, tad tenka palaukti bent 3 metus kol tampa realizuojama. Mat, pirmus dvejus metus jos šaknų sistema auga greičiau už antžeminę dalį. Tik trečiaisiais metais pastebimas žymesnis stiebų augimas aukštyn. Vyresni augalai per metus išaugina vidutiniškai 1,5 - 2,0 m ilgio ūglius, žinoma, jeigu dirvožemis yra pakankamai drėgnas ir derlingas (humusingas, purus). Sodinti geriausia pusiau pavėsyje, nors gerai auga ir saulėtoje vietoje.
Parengė G. Jurkevičienė

2004.02.