Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Pomologinių kolekcijų grupė

Pomologija - mokslas, tiriantis vaisinius ir uoginius augalus. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio pomum, reiškiančio medžio vaisių, obuolį ir graikų kalbos žodžio logos - mokslas.
Pomologinių kolekcijų grupė (buv. Pomologijos skyrius) Kairėnuose įkurta 1975 metais, kolekcijos išsidėsčiusios 14 ha plote. Šalia tradicinių uoginių augalų (agrastų, serbentų), auginami ir netradiciniai retesni jų atstovai (šermukšniai, sausmedžiai, svarainiai, šilauogės, spanguolės, vynmedžiai ir kt.). Iš viso didžiosiose kolekcijose sukaupta 830 vardų augalai ir virš 100 vardų augalų, kurie auginami ne kolekcijose.

Gausiausia skyriuje ir šiuo metu didžiausia Lietuvoje yra serbentų ir agrastų veislių bei rūšių kolekcija. Jos pradininkas 1975–1990 m. skyriuje dirbęs žinomas Lietuvoje serbentų ir agrastų selekcininkas dr. Antanas Ryliškis (jo prisiminimai čia). Šiuo metu kolekcijoje yra 441 serbentų ir agrastų rūšių bei veislių, iš kurių 12 veislių sukurtos Pomologijos skyriuje (originatorius A. Ryliškis). Visos šios 6 juodojo serbento ir 6 paprastojo agrasto veislės įtrauktos į Lietuvos nacionalinių genetinių išteklių sąrašą ir 2014 m. joms suteiktas nacionalinių genetinių išteklių statusas.

 
 
 
Auksuotojo serbento (Ribes aureum Pursh.) vaisiai ir žiedai

Gausi sausmedžių mėlynomis uogomis kolekcija, kurioje yra 92 vardų augalai. Didžioji dalis šios kolekcijos - tai melsvauogio sausmedžio (Lonicera caerulea L.) veislės ir genetinės linijos. Svarainių kolekcijoje – 62 vardų augalai, gausiausia japoninio svarainio (Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. ex Spach)) genetinių linijų kolekcija. Šermukšnių kolekcijoje auginamos 102 rūšys bei veislės, šilauogių - 65 veislės bei rūšys, stambiauogių spanguolių - 26 veislės bei hibridinės linijos, vynmedžių - 57 veislės bei selekciniai numeriai (dalies jų originatorius A. Gailiūnas). 6 vynmedžių veislės įtrauktos į Lietuvos nacionalinių genetinių išteklių sąrašą ir joms suteiktas nacionalinių genetinių išteklių statusas.

 

Japoninio svarainio (Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. ex Spach) žiedai ir vaisiai
 
Puošniojo svarainio (Chaenomeles x superba Lindl.) bei varpinės medlievos (Amelanchier spicata (Lam.) K.Koch) žiedai
 
Pomologinėse kolekcijose auginami ir šaltalankiai, medlievos, gudobelės, cidonijos, citrinvyčiai, kriaušės, abrikosai, aktinidijos, aronijos. 2016 m. pradėta kurti Rubus L. genties kolekcija.
 
 
Paprastojo abrikoso (Prunus armeniaca L.) vaisiai bei raudonžiedžio serbento (Ribes sanguineum Pursh) žiedai
 

2007 -2011 metais buvo vykdomas bendras (su Švedijos Land Bruks universitetu, Danijos Karališkuoju veterinarijos ir žemė ūkio universitetu, Estijos Gyvybės mokslų universitetu, Latvijos valstybiniu sodininkystės institutu, Lietuvos sodininkystės, daržininkystės institutu, Vokietijos Federacine veislių bandymo tarnyba, Lenkijos Pomologijos ir gėlininkystės institutu, Suomijos Žemdirbystės ir maisto institutu) Europos komisijos finansiškai remiamas projektas „Agri gen res 071 project Ribesco – core collection of northern european gene pool of Ribes“. Vykdant projektą buvo nuodugniai ištirtos 129 juodųjų, 74 raudonųjų ir baltųjų serbentų bei 85 agrastų veislės (jų morfologija, agrobiologija, fenologija, molekuliniais metodais genetinė įvairovė). Įvertinus šiuos duomenis bei tirtų veislių istorinę ir selekcinę vertę į Šiaurės Europos Ribes genofondo kolekciją pasiūlyta įtraukti 22 juodųjų, 18 raudonųjų ir baltųjų bei 17 agrastų veislių.

 
Kolekcijas kuruoja:
 
Edvardas Meidus, grupės vadovas – serbentų ir agrastų (Ribes L.) bei šermukšnių (Sorbus L.) genčių specialistas. Jis prižiūri ir tiria gausią juodųjų serbentų (199 veislių), raudonųjų ir baltųjų serbentų (73 veislių), agrastų (95 veislių), laukinių šių genties augalų (74 rūšių ir porūšių) bei šermukšnių (102 veislių ir rūšių) kolekcijas.
Auksė Meiduvienė, vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė- prižiūri ir tiria stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon Aiton), šilauogių (Vaccinium L.)- sodinių šilauogių, kultūrinių bruknių, vynnmedžių (Vitis L.) kolekcijas. Pradėta kurti nauja Rubus L. genties kolekcija, kurioje yra jau 7 veislės ir rūšys.
Dr. Silva Žilinskaitė, mokslo darbuotoja - kuruoja ir tiria sausmedžių (Lonicera L.) mėlynomis uogomis ir svarainių (Chaenomeles Lindl.) rūšių, veislių bei genetinių linijų kolekcijas.
 
 
Šermukšnio (Sorbus x ambigua (Michalet ex Decne.) Nyman ex Hedl.) žiedai bei melsvauogio sausmedžio (Lonicera caerulea L.) uogos
 
 
Šiaurinės katuogės (Rubus arcticus L.) žiedai ir vaisius
 
Raudonojo serbento (Ribes rubrum L.) veislės 'Olandų Baltieji' vaisiai bei paprastosios trešnės (Prunus avium Frank.) žiedai
 
 

Tekstą parengė:

Auksė Meiduvienė (2016.06.01)

Darius Ryliškis (apie RIBESCO)

 
Trumpa pomologijos skyriaus istorija (1975-2006)
 
Pomologijos skyrius buvo antrasis skyrius, įkurtas naujame Botanikos sodui perduotame sklype. Jis įkurtas 1975 m. ir jau gyvuoja 31 metus.
Pradžioje tai buvo plynas 14 ha laukas, bet netrukus jame buvo pasodinti pirmieji augalai, palaipsniui suformuota apsauginė zona, pastatytas namelis. Keitėsi žmonės skyriuje - vieni išėjo, kiti atėjo, treti liko ir dirba lig šiol. Darbuotojai keitėsi, bet skyriuje liko jų darbo vaisiai, liko šiluma, kurią jie skleidė, puoselėdami augalus. Kai šiandien žvelgi į senąsias augalų kolekcijas, dažnai pagalvoji apie tuos žmones, kurie jas sodino ir prižiūrėjo. Per tuos 30 metų skyriuje dirbo apie 18 darbuotojų, iš kurių kiekvienas dalyvavo skyriaus kūrime, įdėdamas mažesnę ar didesnę dalelę savo pasiaukojimo, išradingumo, kūrybos ir meilės.
 

Sėdi: sodo direktorius J.Meidus (kairėje), skyriaus vedėjas E.Meidus, stovi: D. Misiūnaitė (kairėje), B.Veiverytė, I.Rimkutė (Noreikienė)

 

 
D.Kunigiškienė (kairėje), E.Meidus, V.Šuškaitė

Eksperimentinės pomologijos skyrius įkurtas 1975 m. liepos 1 d., tačiau realiai pradėjo savo darbą rugsėjį, kai įsidarbino pirmoji darbuotoja ir skyriaus vedėja Danutė Misiūnaitė. Kartu su Danute dirbo biologė Vanda Cicėnienė. 1976 m. skyriaus kolektyvą papildė biologė Danutė Kunigiškienė, fitopatologė Irena Rimkutė (Noreikienė), inžinierė Birutė Veiverytė. 1977 m. skyriui vadovauti pradėjo Edvardas Meidus. Nuo1975 iki 1990 m. skyriaus mokslinis vadovas buvo žymus Lietuvos selekcininkas dr. Antanas Ryliškis.
 
 
Mokslinis vadovas dr. A.Ryliškis

Jam vadovaujant skyriaus darbuotojai jau pirmaisiais metais perkėlė iš Vytėnų sodininkystės - daržininkystės bandymų stoties Rojaus atraminio punkto (1886 m. Staniškių vienkiemyje (Ignalinos raj.) pradėto kurti prof. A. Hrebnickio pomologinio sodo ) į Kairėnus didelę dalį serbentų bei agrastų kolekcijos. Tuo metu pagrindinė skyriaus darbo kryptis - serbentų ir agrastų selekcija, tyrimams buvo auginami tūkstančiai sėjinukų, pradėta sodinti serbentų ir agrastų rūšių kolekcija. Dr. A. Ryliškio nepaprasto darbštumo, reiklumo ir užsispyrimo dėka buvo daug nuveikta, kaupiant kolekcijas, tiriant ir kuriant serbentų bei agrastų veisles. Sukurtos 6 naujos juodųjų serbentų ( ‘Dringiai‘, ‘Drūkšiai‘, ‘Dubingiai‘, ‘Lakajai‘, ‘Sartai‘, ‘Stirniai‘) ir 6 agrastų ( ‘Bajorai‘, ‘Daunoriai‘, ‘Ginučiai‘, ‘Kirdeikiai‘, ‘Lūšiai‘, ‘Žilinai‘) veislės.

Apie 1980 m. pradėtos sodinti augalus nuo vėjų saugančios apsauginės juostos iš beržų, eglių, kaukazinių slyvų, erškėčių. Tuomet darbuotojai, darbininkai, studentai pasodino nuostabiąją beržų alėją, kuri pasitinka kiekvieną atvykusį į skyrių.

 
 
Šiandien apsauginėje juostoje ir alėjoje auga apie 530 beržų, 330 eglių, 80 kaukazinių slyvų. Beje, apie 1 metro aukščio berželius Vyžių kaimo apylinkėse (Utenos raj.) iškasė Edvardo Meidaus tėvas ir perdavė juos sūnui, todėl čia atkeliavo ir dalis Edvardo tėviškės. Gal todėl jis vienintelis skyriaus nepalikęs darbuotojas, atėjęs į šį darbą sodo kūrimo pradžioje ir čia besidarbuojantis jau 29 metus.
 
1988 m. Gamtos mokslų fakulteto docentui dr. R. Šimkūnui vadovaujant penki studentai per tris savaites pastatė pirmąjį botanikos sode namelį (60 kv.m), skirtą lauko bandymų vykdymui. Jis tapo tarsi skyriaus centrine ašimi, aplink kurią viskas sukosi ir sukasi iki šiolei. Šiandien ši "ašis" gal būtų kitokia, jei ne dr. A. Ryliškio pastangos - tai jis išrūpino kelis surenkamus namelius iš Karelijos Pestovo miško perdirbimo kombinato. Prieš dešimtmetį šalia namelio buvo galutinai sutvarkytas gana gilus betoninis baseinėlis. Dabar jame plaukioja karosiukai.

Skyriaus kolekcijos kasmet gausėjo, nors, žinoma, neapsieita ir be nuostolių, kurių kaltininkai - nepalankios oro sąlygos, nesąžiningi žmonės. Tačiau rankų niekas nenuleido, darbai buvo tęsiami, augalai sodinami, renkamas derlius. Uogų kasmet gali paskanauti ne tik skyriaus, bet ir viso sodo kolektyvas, svečiai. Jau tapo įprastos visuotinės valgomųjų sausmedžių, agrastų, svarainių, spanguolių rinkimo - degustavimo dienos. Dažnas užsuka į skyrių ir skanių veislių šermukšnių uogų paraškyti, vynuogių, šilauogių paskanauti, šaltalankių sultims paskabyti.
Kadangi kolekcijos, augalai jose – tai pirmiausia žmonės, kurie juos sodino, prižiūrėjo, braukė ašarą, nepasisekus ar išvogus vertingą medžiagą, tai tolimesnę skyriaus istoriją galima sudėlioti iš atskirų darbuotojų nuveiktų darbų:
- ilgą laiką skyriuje dirbo Stasys Grinaveckis. Rinko obelų, kriaušių, slyvų veislių kolekcijas, tačiau sunki liga neleido skirti pakankamai dėmesio ir jėgų darbui. Mirtis nusinešė svajones, liko pradėti, bet nebaigti darbai...;
 

- 1986 m. į skyrių atėjo biologė Vaiva Jucytė - neišsenkamos energijos, entuziazmo, kūrybos ir išradingumo nestokojanti darbuotoja. Ji rinko ir tyrė vynmedžius. Jos dėka surinkta pagrindinė dabartinė vynmedžių veislių ir klonų (apie 80) kolekcija. Vaiva organizuodavo įvairias sodo etnografines ir kitokias šventes, mokėjo suburti, "uždegti" žmones;
 
- 1993 m. pomologų gretas papildė Darius Ryliškis. 1994 m. jis perėmė išėjusios V.Jucytės vynmedžių kolekciją , ją gausino, tyrė, 2002 m. apgynė daktaro disertaciją apie perspektyvias pietryčių Lietuvos vynmedžių veisles ir klonus, bet jo širdžiai vis tiek artimesnė buvo dendrologija, todėl išėjęs iš skyriaus, 2002 - 2006 m. vadovavo Dendrologijos skyriui;
- 1995 m. dr. Silva Žilinskaitė genetinius tyrimo objektus - miežius - pakeitė pomologiniais – melsvauogiais sausmedžiais ir svarainiais ir nuo tada dirba su šiais augalais;
- 1995 m. iš Gėlininkystės skyriaus perėjo dirbti biologė Auksė Klimavičiūtė. Pomologines kolekcijas palaipsniui papildė stambiauogių spanguolių, sodinių šilauogių, kultūrinių bruknių veislės ir hibridinės linijos. Darbai tęsiami ir šiandien.
- 2004 m. skyriaus darbuotojų kolektyvą papildė Algis Aučina, kurio ankstesnių tyrimų tema susijusi su paprastosios pušies mikorize. Tais pačiais metais apgynė daktaro disertaciją, apžvelgdamas genetiniu ir ekologiniu požiūriu labiausiai nutolusias paprastosios pušies populiacijas bei jų mikorizę. Šiuo metu toliau vykdo mikorizės tyrimus, palaipsniui didindamas tiriamų objektų įvairovę.

Darbus koordinuoja darbuotojai specialistai, tačiau pagrindinę "juodo darbo" dalį atlieka lauko darbininkai, kurių darbščių rankų dėka skyriuje nudirbama begalė darbų. Anksčiau jų buvo vos keli, šiuo metu ilgesnį laiką (apie 10 metų) dirba keturi puikūs žmonės.
 
 
 
Skyriaus kolektyvas 1996 m.

Didelis nuoširdus ačiū visiems buvusiems ir šiuo metu dirbantiems žmonėms, kurie žingsnis po žingsnio kūrė šį skyrių. Mums visiems norėtųsi , kad Pomologijos skyrius taptų dar patrauklesnis, kad sukauptos vertingos kolekcijos išliktų ir būtų gausinamos, kad užtektų jėgų ir noro žengti koja kojon su laiku ir kad sezono metu kolegas ir svečius galėtume pradžiuginti skaniomis vertingomis uogomis ir vaisiais.
Dėkoju visiems kolegoms, padėjusiems prisiminti senesnius skyriaus kūrimo epizodus, pagelbėjusiems nuotraukomis.

 

Auksė Meiduvienė, 2006 m.