Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Rododendryno įkūrimo istorija - I dalis

RODODENDRYNO ATSIRADIMO ISTORIJA

Šiaurės vakarinėje botanikos sodo dalyje,  jaukaus pušyno prieglobstyje , kiekvieną pavasarį žiedus skleidžia rododendrai ir  veši šiemet atidarytas Japoniškas sodas. Rododendrai sudaro didžiąją daugumą erikinių augalų kolekcijos dalį, todėl ši vieta pradėta vadinti tiesiog  Rododendrynu, o Japoniškas sodas įsikūręs šalia, šlaite ir per tvenkinį susijungia su Rododendrynu.  Pasivaikščiokime po šį nuostabų botanikos sodo kampelį ir prisiminkime jo atsiradimo kelią.

 

2008 metai. Rododendrynas

SAVI IR SVETIMŽEMIAI ERIKINIAI AUGALAI

Pasakojant apie medžius,  dažnai minimi seniausi, aukščiausi ir storiausi. O kas yra mažiausi sumedėję augalai? Ieškoti nykštukų nereikia vykti į kitas šalis, jie auga mūsų miške arba auginami mūsų sode. Dauguma nenumeta lapų ir žiemą. Tokie krūmokšniai, kaip smėlinguose pušynuose besidriekianti  visžalė , labai dekoratyvi, meškauogė (Arctostaphyllos uva – ursi) ar drėgnuose raistuose uogas brandinanti spanguolė (Oxycocus), išauga tik iki 5-10 cm aukščio.


 
Meškauogės mūsų pušyne

Daugelis pažįsta mūsų pušynų puošmeną – šilinį viržį (Calluna vulgaris). Greta mėlynių ir vaivorų – svaiginantį kvapą skleidžia pelkinis gailis (Ledum palustre). Tik pelkėse ar drėgnuose pušynuose (palvėse) auga durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata) ir siauralapė balžuva (Andromeda polifolia), o Kuršių Nerijoje randama ir saugoma tyrulinė erika (Erica tetralix). Rudeniop pušynuose ar atviruose kirtimuose sirpsta bruknės. Tai ne tik uoginiai, vaistingieji , bet ir dekoratyvūs , subtilaus grožio Lietuvos floros erikinių (Ericaceae) šeimos augalai.

Bruknės

Tačiau daugelis erikinių augalų paplitę svetur. Prieš dvidešimt metų, mūsų botanikos sode, pradėta rinkti šios šeimos  svetimžemius   augalus  iš Rhododendron, Pieris, Gaultheria, Kalmia, Enkianthus, Cassiope ir kitų genčių.  Surinkta nemaža šių augalų kolekcija, jie pasodinti į ekspoziciją.
        
SODŲ ARISTOKRATAI
Lankytojai  nustemba išgirdę, kad dekoratyvūs augalai stambiais, ryškiais žiedais, žiedais, daugelio autorių tituluojami sodų aristokratais, kilę iš tos pačios šeimos kaip ir bruknės. Rododendrų (Rhododendron) gentis gausiausia erikinių šeimoje.  Tai sumedėję augalai.  Žinoma apie 1000 rūšių, o selekcijos ir hibridizacijos būdu sukurtų veislių yra bene 12 kartų daugiau.

 

2009 metai. Skleidžiasi amerikinio rododendro žiedai

Rododendrus lotynišku vardu Rhododendron (gr. rhodon  - rožė, dendron - medis) 1753 metais pavadino Karlas Linėjus. Tai ilgaamžiai augalai, kurie Žemėje buvo žinomi jau prieš 50 milijonų metų. Jų lopšys – Rytų ir Pietryčių Azijos, Šiaurės Amerikos, Europos kalnų regionai. Tai ir 5 – 10 cm aukščio krūmokšniai ir epifitai, bet dažniausiai krūmai, ir net medžiai. Paplitę kalnų lapuočių ir spygliuočių miškų pamiškėse, yra augančių sąžalynais saulėtose ir subalpinėse pievose, aukštai kalnuose.

 

2008 metai. Rododendrų 'Il Tasso' grupė

Rododendrų populiarumą, matyt, lėmė ir jų morfologinė įvairovė: krūmų, lapų, žiedų ir žiedynų formos, spalvos, gausus ir efektingas žydėjimas, dažniausiai kvapūs žiedai. Yra daug visžalių, kurių lapai žali ir vasarą ir žiemą. Mūsų klimato zonoje augantys atspariausi vasaržaliai populiariai vadinami azalijomis, kurie žiemą numeta visus lapus ir pusiau visžaliai , kurių lapų dalis nukrinta., o kiti lieka žiemoti ant ūglių.
Rododendrai žydi gegužės - birželio mėnesį,  pirmieji žiedai išsiskleidžia jau balandį. Kai kurių rūšių  rododendrai dekoratyvūs rudenį, lapai nusidažo purpuru.
Mūsų klimato sąlygos  lemia, jog ne visus rododendrus galime auginti, reikia išsirinkti tik tinkamus augalus iš  labai didelės įvairovės. 

2008 metai. Iš priekio: Rhododendron kiusianum, Rh. kiusianum  'Alpinum', Stewartia pseudocamelia, Rh. japonicum 'Aureum' , Rh. japonicum

UŽAUGINTI NAUJUS AUGALUS NELENGVA
Botanikos sode dendrologe dirbu nuo 1984 metų. Pradėjau rinkti ir auginti Tolimųjų Rytų Kinijos ir Japonijos sumedėjusius augalus. Pirmieji sėjos bandymai nenuvylė.  Išaugo daug įvairių augalų.  Tačiau rododendrų vis nepavykdavo išauginti, nes juos  sėjau į netinkamą žemę,  kartu su kitais medžių ir krūmų sodinukais jie žiemojo nešildomame šiltnamyje, nežinojau kitų sėkmingo auginimo subtilybių. Teko mokytis, skaityti literatūrą. Tuo metu kaip tik galėjome išvažiuoti į užsienį, užsienio šalyse atsivėrė kitos galimybės, nes ten buvo auginama daug erikinių šeimos augalų , o  prekybininkai pradėjo  jų įvežimą į Lietuvą. 

1996 metai. Rododendrai žydi net Kafkos pilies sode, Čekijoje. Sėdi T. Kuisys, I. Noreikienė ir V. Pribušauskaitė. Stovi - G. Jurkevičienė ir G. Miceika (kairėje), Voislavicų arboretumas, Lenkijoje. Štai kokia gyvatvorė iš rododendro 'Cunningham's White' (dešinėje)


 
1998 m. Varšuvos MA botanikos sode, Lenkijoje (kairėje), 1999 metai. Lankomės J. K. Wisley RG botanikos sode erikinių kolekcijoje. V. Pribušauskaitė ir L. Musanja (dešinėje)

Daug jų atkeliavo ir iš kaimyninės Latvijos. Latvijos nacionalinio universiteto  Botanikos sode nuo 1957 – ųjų atliekami ne tik rododendrų introdukcijos, bet ir selekcijos darbai. Tarp Jūrmalos ir Rygos, 12 ha pušyne Babitėje, auginami rododendrai. Kryžminant įvairiausias rūšis ir rūpestingai jas atrenkant, išauginta daug  puikių veislių, kurios puikiai prisitaikė ir prie Lietuvos klimato. Mūsų sode kasmet gausiai žydi  profesoriaus R.Kondratovičiaus  dovanoti vasaržaliai `Pasacina`, `Inga`, `Astra`, `Polarzvaigzne`, visžaliai `Alma Mater, `Irina`, `Dace`.

 

1999 metai. Prof. R. Kondarotovič, V.Pribušauskaitė ir kolegė iš Kauno BS  D.Liagienė Latvijoje, Babitės arboretume.

Esu labai dėkinga  profesoriui R. Kondratavičiui ne tik už suteiktas žinias, bet ir jo parašytą knygą apie rododendrus,  man tai  buvo kaip` biblija.`  Babitės rododendryno darbuotojams, Latvijos nacionalinio botanikos sodo dendrologams esu dėkinga ne tik už suteiktas žinias ir atsakymus į gausybę klausimų, bet ir už pirmąją sodinamąją medžiagą: auginius, sėklas, sodinukus.
1992 metais kolegos iš Kauno botanikos sodo padovanojo 13 rūšių rododendrų sėklų, kurios puikiai sudygo. Pavyko išauginti daug rododendrų sodinukų. Pirmųjų 95 taksonų  erikinių augalų kolekcijos pavyzdžių sėklos buvo pasėtos 1992 metais kambariniame šiltnamyje `Tulpė`, pastatytame viename kabinete.  Virš jo, išradingai įtaisius papildomą apšvietimą, (rododendrų sėklų sudygimui jis būtinas),  skyriaus vedėjo  A. Skridailos. (dabar sodo direktorius) pastangomis plotas padvigubėjo).  Iš pasėtų 63 pavyzdžių rododendrų augalų  sėklų sudygo 52.


 
 Rododendrų    išpikuoti sėjinukai (kairėje), 1998 metai. Dauginame žaliais auginiais erikinius augalus (dešinėje)

Sėklos kasmet buvo užsakomos per `Sėklų mainų katalogus` - `Index seminum` . Štai pavyzdžiui 1992 – 2000 metais jų  gauta iš 22 pasaulio valstybių 103 botanikos sodų ir arboretumų. Visų rūšių augalus bandžiau išauginti iš sėklų. Nesudygus joms ar žuvus sodinukams bandymai buvo kartojami kasmet.

 
 
Rododendrų  dvimečiai ir vienmečiai sėjinukai iš Kairėnuose surinktų sėklų (kairėje), 1995 metai. Pradedame sodinti rododendrus. V. Pribušauskaitė ir V. D. Kunigiškienė (dešinėje)

Tai tik sausa statistika, kuri neatspindi darbų apimties. Galima tik įsivaizduoti kiek reikia kasdien plušėti, kol iš labai smulkių erikinių augalų sėklų, kurių pasėjus negalima užžerti substratu, drėkinant tik purkštuvu, sudygsta  labai smulkūs daigeliai, kuriuos pikuojame , ir dažniausiai,  tik kitais metais.  Ypač smulkūs ir trapūs Cassiope, EricaPhylodoceLoiseleuria ir kai kurių rūšių rododendrų daigeliai. Iš  kambarinio šiltnamio `Tulpė` augalų sodinukai sodinami  į nešildomamą šiltnamį ir po 2 -3 metų  perkeliami po šalnų  į lauko medelyną. Medelyne paauginami ir sodinami  į ekspoziciją. Jeigu augalai blogai žiemoja,  auginami ir stebimi `reanimaciniame medelyne`, jei išlieka gyvi -  sodinami į ekspoziciją. Iš sėklų išauginti rododendrai pradeda žydėti trečiaisiais – ketvirtaisiais metais, o kai kurios svetimžemės rūšys – net ir septintaisiais metais. Auginant juos, reikia ne tik meilės, bet ir sumanumo, kruopštumo.


 
Po žiemos

Per dvidešimt metų jau susikaupė nemažas augalų  sąrašas,  kuriems mūsų klimatas atšiaurus: kai kurie augalai visai nušąla, kai kurie dalinai, juos reikia per sezoną atgaivinti.  Su tuo reikia susitaikyti. Yra ir kitų auginimo ypatumų.

AUGINIMO YPATUMAI

Dauguma erikinių augalų prastai arba visai neauga sodo  ar daržo žemėje. Jiems būdinga endotropinė mikorizė – simbiozė su grybais. Grybo hifai, apraizgę šaknis,  padeda augalams asimiliuoti azotą ir kitas maisto medžiagas iš dirvožemio. Grybiena veisiasi tik rūgščioje žemėje.  Štai kodėl substratas turi būti ne tik rūgštus, bet ir purus, praleidžiantis orą ir vandenį. Ypač tinka mažaskaidės rūgščios aukštapelkių durpės (pH – 3 -5), į kurias įmaišoma truputis perpuvusio komposto. Durpės gana greitai išsiplauna iš smėlingo dirvožemio, todėl pasodintus augalus būtina pastoviai mulčiuoti rūgščios terpės organinėmis atliekomis ar kitais būdais gerinti esamą žemę, kad ji būtų  ne tik  puri, bet ir derlinga.

 

2003 metai. Žvynuotasis rododendras (kairėje), 2005 metai. Tai štai kokie ypatumai... Kolegė  - dendrologė G.Jurkevičienė ir rododendras 'Bohumil Kavka' (dešinėje)

KOLEKCIJA GAUSĖJA
    
Nemažai erikinių augalų  padauginta vegetatyviškai: įšaknydinant žalius auginius (Daboecia, Pieris, Erica, Rhododendron) veislės, šakninėmis atžalomis (erikos, viržiai) ir  skiepijimo būdu (rododendrų veislės). 1995 metais rododendrų skiepūgliai parvežti iš Čekijos,  Prahos botanikos sodų ir Pruhonicų Dekoratyvinės sodininkystės instituto. Į sode išaugintų dvimečių sėjinukų poskiepius paskiepijau  130 pavyzdžių rododendrų priskiriamų 54 taksonams.


 
1995 metai. V. Kunigiškienė daigsto auginius, G. Miceika ruošiasi skiepijimui (kairėje), 1996 metai. Paskiepyti rododendrų hibridai (dešinėje)

 

Latvijos Nacionalinio botanikos sodo Salaspilyje, Latvijos Nacionalinio universiteto botanikos sodo, Babitės rododendrų ir Baltezerės medelyno, Lenkijos Varšuvos ir Vroclavo botanikos sodų , Kurniko arboretumo  dendrologai leido apsirūpinti žalais auginiais . Tad 1992 - 1996  metais pradėjome Erica, Bruckenthalia, Calluna, Kalmia, Phyllodoce, Pieris  Rhododendron introdukcinius bandymus.


 
Rododendrų medelynas Pruhonicų dekoratyvinės sodininkystės institute, Čekijoje (kairėje), 1996 metai. Žalių auginių daigynas Pruhonicų dekoratyvinės sodininkystės institute. Dendrologijos sk. vedėjas A. Skridaila ir kolegos iš Čekijos (dešinėje)

1996 metai. Pruhonicų dekoratyvinės sodininkystės instituto (Čekija) rododendrų kolekcijoje. A. Nekolova ir V. Pribušauskaitė

2000 metais erikinių šeimos kolekcijoje jau augo 33 genčių, 183 rūšių augalai ir 273 veislės. Rododendrų turėjome 108 rūšis, 145 veisles. Reikėjo kuo skubiau pradėti naujos ekspozicijos vietos paruošimo darbus, nes mažame medelyne sutankėję rododendrų krūmai galėjo prarasti dekoratyvią išvaizdą. Be to jie auginti nelabai palankiose ekologinėse sąlygose.


 
1998 metai. Inspektas, šiltnamis ir erikinių kolekcija Dendrologijos skyriuje. V. Pribušauskaitė

Erikiniai augalai augo  dendrologijos skyriuje nedideliame žemės plote. Tai buvo šiltnamis, inspektai,  medelynas su rėmais visžaliams rododendrams  pridengti ir nedidelis plotas kolekcinių augalų.


 

2001 m. Visžalių rododendrų medelynas

V. PRIBUŠAUSKAITĖ. Nuotraukos: A. Liago, V. Pribušauskaitės, S. Žilinskaitės                                                                                     

2012 12 10