Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Rožių paruošimas žiemai

Spalio gale - lapkričio pradžioje apkarpomos rožės paliekant apie 25 - 30 cm ilgio stiebus, su nemažiau kaip 3 - 4 akutėmis. Karpoma apytiksliai, nes pavasarį atidengus rožes, krūmai dar kartą apkarpomi. Nukarpius stiebus, nukarpomi likę ant stiebų lapai, surenkami visi ant žemės nukritę lapai, nuravima ir supurenama dirva. Po to gerai būtų jei rožes ir dirvą aplink jas nupurkštumėte fungicidais. Paprasčiausias fungicidas tinkamas šiam reikalui yra bordo skystis (šiuo metu purškiama 2-3 % koncentracija, pavasarį ir vasarą 1 %). 

Kai žemė nuo šalčio kiek sustings (bus sukaustęs gruodas), rožių krūmelius reikia apipilti sausomis durpėmis (galima pjuvenomis ar panašiai), apdengti eglišakėmis ir užkloti polietileno plėvele, bet ne aklinai. Turint tik kelis rožių krūmelius labai patogu, apipilus juos durpėmis, ant viršaus uždengti medinėmis dėžutėmis, bet dėžutės iš šonų neturi būti aklinai sandarios. Kad dėžučių viršų neįtekėtų vanduo, jas reikia uždengti vandeniui nepralaidžia medžiaga (toliu, polietileno plėvele ar pan.). Taip ruošiamos žiemai arbatinės hibridinės, floribundinės, nykštukinės, poliantinės, besidriekiančios rožės.
Laipiojančių rožių stiebus reikia nurišti nuo atramų ir prilenkti prie žemės paviršiaus, prieš tai reikia nukarpyti lapus. Kad rožių stiebai nuo žemės paviršiaus nedrėktų, ant žemės kas 20 - 30 cm reikia padėti apie 5 cm storio pagaliukus ir analogiškai uždengti.
Šiuolaikinės krūminės rožės, tame tarpe ir angliškos rožės paruošiamos ir dengiamos žiemojimui kaip arbatines hibridines, floribundines ar kaip laipiojančias rožes, tai priklauso nuo kiekvienos veislės augimo pobūdžio (ar žemos - floribundinių rožių tipo, ar aukštos - laipiojančių rožių tipo).
Taip paruoštos rožės gerai žiemos, joms bus šilta, sausa ir pakaks oro.

Parengė E. Kerbelis 2004.11.04