Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Pavasarį žydintys augalai

VU Botanikos sodo Gėlininkystės skyriaus žolinių augalų ekspozicijos

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Gėlininkystės skyriuje, įkurtame 1992 metais, introdukuojami, auginami ir tiriami žoliniai augalai, jie eksponuojami bei propaguojamos botanikos žinios. Sukauptos lauko kolekcijos, kuriose auginami, sistemingai atnaujinami ir saugomi žoliniai augalai (užsieninės ir lietuviškos kilmės). Šiose kolekcijose - savaiminiai, introdukuotų augalų taksonai arba sukurti hibridai, selekciniai numeriai ar veislės. Tai įvairių bioekologinių, sistematinių grupių augalai kilę iš įvairių pasaulio šalių (gauti sėklomis, augalais, gumbais, svogūnais ir pan.). Sukauptos gausios vienmečių, dvimečių, daugiamečių, svogūninių, gumbasvogūninių, šakniagumbinių, lauke žiemojančių ir nežiemojančių, retų, mažai paplitusių, dekoratyviais lapais, sausažiedžių, medingų, kvapnių ir kitokių augalų kolekcijos.


Nuo 1992 metų Gėlininkystės skyriuje pradėta kaupti, tirti, dauginti bei saugoti ir žolinių dekoratyviųjų augalų (gėlių) lietuvišką selekcinę medžiagą (veisles, hibridus ir neįvardintus sėjinukus). Šių augalų kolekciją sudaro per 700 pavyzdžių. Auginami dešimties genčių augalai: krokai (Crocus L.), jurginai (Dahlia Cav.), kardeliai (Gladiolus L.), vilkdalgiai (Iris L.), lelijos (Lilium L.), narcizai (Narcissus L.), bijūnai (Paeonia L.), raktažolės (Primula L.), tulpės (Tulipa L.) ir viendienės (Hemerocallis L.).

 

M. Radzevičiaus sukurta tulpė "Genovaitė"
 


Senajame parke (8 ha plote) įrengtos tokios ekspozicijos: sezoniniai gėlynai (eksponuojami pavasarį, vasarą, rudenį žydintys žoliniai dekoratyviniai augalai); drėgno pavėsio ir atviros vietos dekoratyvūs žoliniai augalai; saulėtos, sausos vietos dekoratyvūs augalai (kalnų augalija); etnografinių augalų ekspozicija; mažasis sodelis; gėlių takas; vandens pakrančių ir pievų savaiminė augalija.
Gėlininkystės skyriaus teritorijoje - įvairi dirvos struktūra ir drėgnumas, apšvietimas, tai leido parinkti sklypus su skirtingomis ekologinėmis sąlygomis, labiausiai tinkamomis numatomiems eksponuoti augalams.


Ekspozicijos tobulinamos, kasmet papildomos naujomis augalų rūšimis, veislėmis, kad lankytojai galėtų susipažinti su Lietuvos ir užsienio selekcininkų laimėjimais, gėlių selekcijos madomis ir tendencijomis.

 

E. ir J. Tarvydų sukurta raktažolė "Pirmūnė"
 


Ekspozicijos įrengtos taip, kad būtų ne tik dekoratyvios, patogios mokslinei informacijai kaupti ir ją teikti botanikos sodo lankytojams, bet ir supaprastinta augalų priežiūra.


Toms augalų gentims, kurių nemaža veislių įvairovė, ekspozicijose skiriami didesni plotai (astilbėms, astrams, bijūnams, flioksams, kardeliams, lelijoms, raktažolėms, tulpėms, viendienėms ir vilkdalgiams).


Supažindiname skaitytojus su sezoninio žydėjimo augalų ekspozicijomis.

Sezoniniai gėlynai (ekspozicijos)


Trijų tvenkinių terasoje, vadinamajame Gėlių slėnyje, sukurti sezoninio žydėjimo gėlynai - ekspozicijos. Tai pavasarį, vasarą ir rudenį žydinčių žolinių dekoratyvinių, priskiriamų įvairioms bioekologinėms grupėms, augalų ekspozicijos. Ekspozicijose deramą vietą užima ir Lietuvos selekcininkų sukurtos gėlių veislės, neįvardyti sėjinukai ir hibridai.

I. Pavasarį žydinčių žolinių dekoratyvinių augalų ekspozicijos

Ekspozicijoje auginamos svogūninės ir daugiametės gėlės, priskiriamos keturiasdešimčiai genčių.
 
Baltažiedis eleboras (Helleborus niger L. ) tikra "sniego rožė"
 


Po šaltos, niūrios žiemos visada laukiama ankstyvųjų dekoratyvinių žolinių augalų žiedų. Ekspozicijoje "Pavasarį žydintys augalai" ir eidami Didžiuoju gėlių keliu arba originaliai įrengta Gėlių tako ekspozicija pamatome didelę pavasarinių augalų įvairovę.

 

Pavasario šaukliai - krokai (Crocus L.)
 


Kai kurie augalai (rūšys ar veislės) pranašauja pavasarį jau tada, kai šalti žiemos orai dar nėra visiškai pasitraukę. Paminėtini tokių genčių augalai: plukės (Anemone), sniegžydrės (Chionodoxa), krokai (Crocus), eritroniai (Erythronium), eleborai (Helleborus), leukojos (Leucojum), narcizai (Narcissus), raktažolės (Primula), tulpės (Tulipa) ir našlaitės (Viola).

 

Pavasarinių gėlių šėlsmas

 


Gausi tulpių ekspozicija (292 taksonai, priskiriami keturiolikai grupių). Nuo 1992 m. kaupiama, tiriama bei vykdoma P. Balčikonio, J. A. Liutkevičiaus, M. Radzevičiaus ir A. Zviagincevos sukurtų tulpių sėjinukų atranka.

 

P. Balčikonio sukurta tulpė "Lietuvaitė"
 
Pavasarį žydi ir kitos daugiametės gėlės: alpiniai astrai (Aster alpinus L.), eleborai (Helleborus L.), ylalapiai ir skėstažiedžiai flioksai (Phlox subulata L., Phlox divaricata L.), heicheros (Heuchera L.), laibeniai (Alyssum L.), laumenės (Doronicum L.), tiesiaragės našlaitės (Viola cornuta L.), plautės (Pulmonaria L.), plukės (Anemone L.), raktažolės (Primula L.), sinavadai (Agvilegia L.) ir kiti augalai.
 
.........šaltis sprogo iš pavydo ir purienos greit pražydo (pelkinė puriena Caltha palustris L.)
 
 

Dr. Danutė Dainauskaitė