Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Medžių ir krūmų genėjimas

Genėjimo priežastys
 
Sveiki augalai

• Pašalinti išdžiūvusias ar džiūstančias šakas, pažeistas mechaniškai arba ligų, kenkėjų, gyvūnų , audrų.
• Pašalinti šakas ar jų dalis, kurios liečia viena į kitą.
Venkite šalinti medžių ir pagrindinių šakų didžiąją dalį vienu metu, nes lieka didelės žaizdos, prarandama natūrali lajos forma, auga daug vilkaūglių, susiformuoja silpna laja.

Augalų priežiūra ir landšafto architektūros poreikiai
• skatinti žiedų ir vaisių vystymąsi;
• išsaugoti tankią gyvatvorę;
• palaikyti norimą medžio formą.

Augalų išvaizdos gerinimas
Medžių išvaizda kraštovaizdyje ypač svarbi. Daugumai kraštovaizdžių geriausios yra natūralios augalo lajos. Venkite formuoti krūmus griežta geometrine forma, nes tai gali turėti neigiamos įtakos žydėjimui. Keiskite augalų natūralią formą, tik jei turite konkretų landšafto dizaino tikslą. Jei augalai nugenėti tinkamai - tai sunku pastebėti, kad jie buvo genėti!
• kontroliuoti augalų dydį,
• formuoti augalus,
• išlaikyti visžalius augalus proporcingus,
• pašalinti nepageidaujamas šakas, vilkaūglius, atžalas ir nepageidaujamas vaisines šakas, kurios sumenkina augalų išvaizdą.

Siekimas apsaugoti žmones ir turtą
• Šalinti išdžiūvusias šakas.
• Pavojingai pasvirusius medžius.
• Šalinti silpnas arba siauru kampu (mažiau nei 45°) nuo kamieno atsišakojusias medžių šakas, kurios yra virš namų, stovėjimo aikštelių ir šaligatvių - visur, kur nulūžusios gali sužeisti žmones ar padaryti žalą turtui.
• Šalinkite šakas, kurios trukdo gatvių apšvietimui, kelio ženklams ar eismo signalams, užstoja vaizdą sankryžose bei kelia pavojų elektros laidams. Atsiminkite, kad genėti šalia elektros laidų ir gatvių infrastruktūrų turi komunalinių paslaugų įmonės ar miesto želdinių priežiūros darbuotojai, tad užtenka informuoti atitinkamas tarnybas.

Genėjimas pradedamas medelyne, o jei sodmuo neformuotas, tai sodinimo metu. Genėjimas yra geriausia profilaktinė augalo priežiūros priemonė (suformuojama stiprios struktūros laja, šakos išsidėstę reikiamu tankiu, tad visos augalo dalys gautų pakankamai saulės šviesos, lajoje vyksta oro judėjimas – mažiau galimybių plisti ligoms). Jei jauni medžiai negenimi tolimesnė jų priežiūra reikalauja didesnio įsikišimo, padaromos didelės žaizdos, sunkiau suformuoti stiprios struktūros, taisyklingą lają.
Sodinimo metu dažnai laikas genėti būna netinkamas, tad iš pradžių pašalinamos tik sergančios, negyvos ir pažeistos šakos, o kiti darbai vykdomi artimiausio ramybės periodo metu.
Genint jaunus medžius svarbu nepašalinti dominuojančios viršūnės (jei sodmuo labai ištįsęs, mažai šoninių šakų, ji gali būti trumpinama), bet beveik visada reikia šalinti ar trumpinti konkuruojančias viršūnes (jei medis gamtoje turi vieną aiškią viršūnę). Šalinamos susikryžiavusios ir į lajos centrą (kamieną) nukreiptos šakos, jaunam medžiui augant, palaipsniui šalinamos žemutinės šakos (iki tam tikro, iš anksto pasirinkto aukščio). Taip pat šalinamos per tankiai iš kamieno išaugusios pagrindinės šakos  (atstumas tarp dviejų gretimų pagrindinių šakų turi būti ne mažiau 15 cm, o geriausia 30 cm).

Genėjimo laikas

Vasaržaliai krūmai
Daug krūmų rūšių ir veislių turi puošnius žiedus. Pavasarį žydintys krūmai žiedus sukrauna dar praeitų metų vasarą, dažniausiai žiedai būna ant vienmečių šakų, pavyzdžiu galėtų būti visiems gerai pažįstamos alyvos ir visiems matytos, ryškiai geltonai prieš išsikleidžiant lapams žydinčios forsitijos.  Pavasarį  žydinčių augalų genėjimo laikas priklauso nuo jų amžiaus ir nuo to, kiek  šakų planuojama pašalinti. Senus , apleistus pavasarį žydinčius krūmus reiktų atjauninti, pašalinant daug šakų. Geriausias laikas tai padaryti – žiemos pabaiga ar labai ankstyvas pavasaris (vasario pabaiga – balandžio pradžia), svarbu, kad lapai būtų nepradėję skleistis. Jei krūmas nėra labai apleistas rekomenduojama kasmet pašalinti 1/3 senų kamienų (pagrindinių šakų). Jei pavasarį žydinčius krūmus reikia tik truputį genėti, šį darbą reikia daryti iš kart po krūmų žydėjimo. Tokiu metu nugenėtas krūmas spėja sukrauti žiedus kitų metų žydėjimui.
Vasarą žydintys krūmai, pavyzdžiui sidabrakrūmiai ar japoninės lanksvos, žiedus krauna ant šiųmetinių ūglių. Tad juos galima genėti žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį.
Dalis krūmų puošnūs ne žiedais, o lapais, vaisiais ar ryškia šakų spalva. Juos reiktų genėti žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį. Dalis šių krūmų ryškesne spalva džiugina jei ūgliai yra jauni (veislės spalvotais lapais, pvz.baltosios sedulos), tad kartais sodininkai kasmet juos nupjauna beveik prie pat žemės. Šį darbą irgi geriausia daryti žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį.
Nereiktų genėti vasaržalių krūmų vasaros pabaigoje. Nugenėjus rugpjūty ar rugsėjo pradžioje nauji išaugę ūgliai gali nespėti sumedėti ir žiemą nušąla.
Gyvatvorėse auginami krūmai dažnai genimi kelis kartus – vėlai žiemą ar pavasario pradžioje ir papildomai kelis kartus iki vasaros vidurio.

Visžaliai krūmai
Visžaliai krūmai, pavyzdžiui kadagiai ar kukmedžiai, genimi kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, prieš prasidedant naujų ūglių augimui. Jaunus ūglius galima genėti ir birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Nereiktų genėti visžalių krūmų rudenį.
Vasaržaliai medžiai
Geriausias laikas genėti vasaržalius medžius žiemos pabaiga – ankstyvas pavasaris (vasaris – balandžio pradžia), tol, kol jie nepradeda skleisti lapų. Kai kurie medžiai, pavyzdžiui klevai, riešutmedžiai  ar beržai, nugenėti pavasarį per žaizdas netenka daug sulos. Dėl šios jų savybės yra išsakomos dvi nuomonės: viena – tai augalams labai nepakenkia, tad į tai galima nekreipti dėmesio; antra – juos reikia genėti vėlai pavasarį ar vasaros pradžioje, kai lapai pilnai išsikleidę. Svarbu genėjimo metu palikti ¾ lapijos.
Kai kuriuos medžius, žydinčius anksti pavasarį, pavyzdžiui slyvas, vyšnias, trešnes, persikus, sakuras ir magnolijas (magnolijos labai sunkiai užaugina žaizdas, tad genėti jas rekomenduojama tik esant labai svarbioms priežastims), reiktų genėti iš karto po jų žydėjimo.
Siekiant išvengti kai kurių ąžuolų ligų, nerekomenduojama jų genėti nuo 1 balandžio iki 1 liepos. Ąžuolus geriausia genėti vasario ar kovo mėnesiais.

Visžaliai medžiai
Egles ir kėnius geriausia genėti žiemos pabaigoje, kol jie yra ramybės būsenoje. Pušys genimos vasaros pradžioje, kai išaugina jaunus ūglius („žvakutes“). Jauni ūgliai nugnybami, paliekant ½ - 1/3 jauno ūglio ilgio.
Nereikalingos visų visžalių medžių šakos genimos žiemos pabaigoje.

Vaismedžiai
Išskyrus kaulavaisinius (slyvos, vyšnios) vaismedžiai genimi vasario pabaigoje – balandžio pradžioje.

Vynmedžiai
Vynmedžiai genimi kovo mėnesį ar balandžio pradžioje. Kartais siekiant išvengti gausaus sulos pavasarinio tekėjimo rekomenduojama vynmedžius genėti rudenį.

Nepriklausomai nuo metų laiko genimos mechaniškai, šalčio, stipriai ligų pažeistos ar keliančios žmonėms ar turtui pavojų šakos.

Darbų atlikimas

Įrankiai turi būti aštrūs, pjūviai lygūs. Smulkios šakos kerpamos sekatoriumi (pjūvio vieta paveiksluose žemiau), storesnės šakos pjaunamos pjūklais (pjūvio vieta ir pjūvių eiliškumas pjaunant storą šaką paveiksluose žemiau).

 

 Smulkių šakelių kirpimo vieta

a - gerai, b, c, d - blogai

Šakos pjovimas

a - teisinga pjūvio vieta, kai ties atsišakojimu galima įžvelgti žievės raukšlę; b - storą šaką rekomenduojama šalinti trimis pjūviais; c - nudžiūvusio ar pažeisto kamieno dalies šalinimas

Pjūvio vieta kai ties šakos atsišakojimu nepavyksta įžvelgti žievės raukšlės ar jos pabaiga labai neryški.
kampas a = kampui b

 

2014-03-10

parengė dr. D. Ryliškis, piešiniai R. Šimėnaitės