Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Lelijos mėgintuvėlyje

Manoma, kad gėlės pavadinimas yra kilęs iš graikiško žodžio leirion ( balta). Vėliau jis buvo pakeistas į lilium (lelija). Lelijos - kilniausi ir elegantiškiausi sodo augalai, įgiję unikalų skambesį daugelyje kultūrų. Jos puošia įvairių miestų herbus, freskas, baldus, indaują, tautinius kostiumus, naudojamos parfumerijoje, farmacijoje ir želdiniuose. Šiuo metu pasaulyje auginama virš 3, 5 tūkstančių lelijų veislių.


Žeme besiridenančios saulės blykstelėjimas ir sniego tirpsmas, rodo pavasario pradžią. Jis atbėga, keisdamas žibantį baltą rūbą į žalią ir pirmais žiedais padabintą. Jausmai užlieja krūtinę, išvydus pirmąsias baltagalves snieguoles, vėliau prasikalusius įvairiaspalvius krokus ir kvapiuosius hiacintus. Tik lelijos svogūnėlis neskuba keltis. Kyla klausimas, kaip jis peržiemojo, ar užteko jam sniego paklotės žiemą, ar stiprios pavasarinės šalnos nepakando jo gyvybės? Šalnų paliestus augalus greičiau puola ligos, jie žydi silpnai arba visai nežydi, atsigauna tik po kelerių metų. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Augalų fiziologinių ir biocheminių tyrimų laboratorijoje lelijos dauginamos mėgintuvėliuose ištisus metus. Kolekcijoje mėgintuvėliuose (in vitro) palaikoma 13 lelijų rūšių ir 17 lelijų veislių. Lelija yra tinkamiausia dauginimui iš visų augalų, tačiau dauginimo sėkmė priklauso nuo meteorologinių sąlygų augalų vegetacijos ir žiemojimo metu. Dauginimui tinka beveik visos augalo dalys, o panaudojus audinių kultūrų metodus ir atskiri audiniai. Dauginimo sėkmę ribojančių ir nuo žmogaus valios mažai priklausomų veiksnių neigiamos įtakos išvengiama dauginant augalus vegetatyviniu būdu in vitro arba kitaip - mikrovegetatyviniu būdu. Mikrovegetatyvinio dauginimo sąlygos leidžia realizuoti biologines lelijų dauginimo galimybes, sudaro prielaidas apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų ir kenkėjų, dauginti augalus ištisus metus. Iš nedidelio kiekio pirminės dauginimo medžiagos įmanoma gauti per trumpą laikotarpį didelį augalų, apvalytų nuo grybinių ir virusinių ligų, kiekį ir kaupti augalų kolekciją mėgintuvėliuose. Visais atvejais audinių kultūrų metodų panaudojimo galimybė priklauso nuo to, kaip pavyksta užtikrinti normalų lelijų ląstelių dalijimąsi, ląstelių specializaciją , kuri būtų lydima struktūros ir funkcijų pasikeitimų, sąlygojančių naujų audinių atsiradimą ir viso augalėlio išaugimą. Sunkiausi momentai yra lelijų įvedimas į mėgintuvėlių kultūrą ir išsodinimas iš mėgintuvėlių į vazonėlius. Lauke augančios lelijos ir jų dalys užkrėsti mikroorganizmais, o mėgintuvėliuose - sterilios sąlygos. Visais atvejais kiekvienam konkrečiam objektui atskirai parenkama išvalymo nuo mikroorganizmų (sterilizavimas) trukmė priklausomai nuo eksplanto (augalo ar audinio dalis, kuri bus auginama mėgintuvėlyje) jautrumo, pasirinkto preparato ir užsikrėtimo mikroorganizmais. Sterilinimui naudojami preparatai yra kalcio arba natrio hipochloridas, vandenilio peroksidas, etanolis, sublimatas, sieros rūgštis ir kt. Visi minėti preparatai nuodija augalų audinius, todėl mėgintuvėlyje patalpintas eksplantas gali žūti ir nebus pasiektas norimas rezultatas - lelijos mėgintuvėlyje nesivystys. Gavus sterilią lelijų kultūrą mėgintuvėliuose pradedamas dauginimas ir įsišaknijimas.. Mėgintuvėliuose augančių augalų yra sutrikęs žiotelių varstymosi mechanizmas, todėl perkelti iš mėgintuvėlių jie praranda daug vandens. Daugeliui in vitro augalų neišsivystę šakniaplaukiai, todėl in vivo sutrinka vandens ir mineralinių medžiagų siurbimas iš dirvos. Jų labai redukuoti lapų dengiamieji audiniai, statinės parenchimos sluoksnis, o purioji parenchima turi didelių oro ertmių. Minėtos priežastys riboja in vitro augaluose fotosintezę, kas savo ruožtu neleidžia sukaupti pakankamai organinių medžiagų atsargų. Išaugusio mėgintuvėlyje lelijų augalėlio (regeneranto) perkėlimas į nesterilias sąlygas vazonėlyje (in vivo) - ypatingai sudėtingas etapas. Nuo jo priklauso dauginimo rezultatai. Minėtu laikotarpiu labai pasikeičia augalų augimo sąlygos, prie kurių prisitaikyti augalui reikia laiko. Kaip matome, lelijų auginimas mėgintuvėliuose - sudėtingas ir kruopštus darbas, reikalaujantis atitinkamo pasiruošimo ir kruopštumo. Viską atperka tai, kai taip padaugintos lelijos jau sekančiais metais pražysta sodriais dekoratyviais žiedais ir tuo džiugina augintojo ar lankytojo sielą.


Ateityje pasistengsime supažindinti su lelijomis išaugintomis mėgintuvėliuose išsamiau, tuo labiau, kad mūsų laboratorijoje teikiama pirmenybė lietuviškų lelijų veislių ir rūšinių lelijų mikrodauginimui.

Parengė S.Dapkūnienė ir L.Šimonienė 2004.05.11