Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Vištapienė (Gagea)

Senajame parke šalia nuolatos gurguliuojančio šaltinėlio po dar snaudžiančių klevų šakomis savo geltonom akelėm šypsosi vištapienės. Iš tolo atrodo lyg miniatiūriniai viščiukai po parką žioplinėtų, arčiau priėję matome grakščius trapius žiedelius. Jei juos padidintume kelis, kartus būtų gražiausios lelijos :-).
 
 
Vištapienės ( lot. Gagea)-lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Jų vardas 
suteiktas anglų botaniko T.Gage (1781-1820) garbei. Anglai jas vadina Yellow Star – of - Bethlehem, rusai - žąsų, o ukrainiečiai – gyvatės svogūnėliais.

Gagea genčiai priklauso daugiamečiai žoliniai augalai su svogūnais. Vaisius- dėžutė. 
Gentyje yra apie 100 rūšių, paplitusių Europoje,Azijoje. Lietuvoje galime rasti 4 rūšis. 
Pievinė vištapienė (Gagea pratensis  (Pers.) Dum), įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (pagrindinės augalo nykimo priežastys – pievų bei ganyklų kultūrinimas, mechaniškas augimviečių pažeidimas).
Dirvinė vištapienė (Gagea arvensis (Pers.) Dumort.), auga pievose, Lietuvoje reta.
Mažoji vištapienė (Gagea minima (L.) KerlGawl.), auga miškuose, pievose, Lietuvoje paplitusi.
Paprastoji vištapienė (Gagea luteus (L.) Kerl Gawl.) auga grupėmis, dažnai gausiai, stiebas stačias, užauga nuo 10-30 cm aukščio. Iš svogūnėlio stiebo apačioje išauga vienas ilgas lancetiškas lapas, o stiebo viršūnėje, dar vienas. 6-8 žiedai išsidėstę ant stiebelių. Apyžiedžio lapeliai 6, vidinė jų pusė geltona, o išorinė žalia. Saulėtą dieną žiedai atsiveria, o naktį – užsiveria. Sendamas žiedas keičia savo spalvą, darosi nebe toks geltonas, žalsvėja. Vaisius- dėžutė, turinti mėsingas ataugėles, kurios yra tikras skruzdžių skanėstas. Suviliotos skruzdėlytės kartu ir sėklas išplatina.
Žydi balandžio gegužės mėn.. Šiemet jau kovą geltonuoja.. Auga grupėmis, dažnai gausiai, lapuočių miškuose, pamiškėse, krūmuose, parkuose. Žiedus bitelės lanko.
Kai kurie šios genties augalai pirmus metus dauginasi tik vegetatyviškai: prie motininio svogūnėlio formuojasi dukteriniai. Kasmet svogūnėlių skaičius didėja ir penktais gyvenimo metais pasiekia 7-16 vnt. Šeštais gyvenimo metais augalai praranda sugebėjimą daugintis svogūnėliais, pradeda žydėti, brandina sėklas. Ir taip iki gyvenimo pabaigos.
Liaudies medicinoje naudojama geltligei ir kojų patinimams gydyti, skausmui mažinti. Svogūnėliai valgomi,bet neskanūs.
 

Parengė Rasa Ryliškienė 2007-03-30