Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Pankolis (Foeniculum)

 Paprastasis pankolis – Foeniculum vulgare Mill.


Šeima. Salieriniai – Apiaceae Lindl.
Sinonimai: meškakrapis, meškrapas, valakų krapas, vaistinis krapas
Augalas 60 – 150 cm aukščio. Stiebas – stačias, apvalus, plikas, viršuje šakotas. Lapai plunksniškai suskaldyti. Apatiniai – kotuoti, viršutiniai – bekočiai, su išplėstomis makštimis. Žiedynas – sudėtinis skėtis iš 20 – 30 vienodo ilgio plikų stipinų. Žiedeliai maži, geltoni. Vaisiai (Fructus foeniculi) plačiai kiaušiniški, 5 – 10 mm ilgio, pailgi, suskylantys į du vaisiukus. Gerai auga saulėtoje vietoje ir trąšioje, gerai įdirbtoje dirvoje. Dauginamas sėklomis, kurias patariama sėti gegužės mėnesio pradžioje. Vaisiai prinoksta ne kiekvieną vasarą. Žydi liepą – rugpjūtį. Kartais pankoliai žiemą iššąla, todėl rudenį šiuos augalus patariama apiberti durpėmis, augalų liekanomis arba pridengti eglišakėmis. Gana retas.
 

Pankolio visas augalas, net ir jo šaknys bei sėklos, esti malonaus, anyžius ir krapus primenančio kvapo, nes visose jo dalyse yra anyžiaus kvapo eterinio aliejaus. Eterinio aliejaus daugiausia (iki 6,5 %) yra sėklose, o lapuose mažiau (0,2 – 0,5 %). Pagrindinę eterinio aliejaus dalį sudaro anetolis (50 – 70 %), fenchonas (10 – 20 %), taip pat estragolis, metilo eugenolis, anyžiaus aldehidas, kamfenas, dipentenas ir felandrenas. Be to, vaisiuose yra 10 – 17 % azoto junginių, iki 18 % aliejaus, 4,7 % redukuotų cukrų, 14,3 % krakmolo, 19 % ekstrakcinių, 7 – 9 % mineralinių medžiagų, gleivių; lapuose – iki 156 mg % askorbino rūgšties.
Gydymui dažniausiai naudojamos pankolio sėklos, kurias patariama rinkti rudenį, o surinktas prinokusias sėklas sumalti. Derlius nuimamas tada, kai centrinio ir antros eilės skėčių vaisiai pageltonuoja. Nupjauti augalai džiovinami pastogėje. Juos galima laikyti iki 3 metų.
Vartojimas medicinoje.
Kaip vaistinis augalas, pankolis pripažintas 22 pasaulio šalyse. Paprastasis pankolis jau buvo žinomas senovės egiptiečiams, kinams, romėnams, kurie jo sėklas bei lapus vartodavo kaip prieskonį ir vaistą. Jau viduramžiais karaliaus dvariškiai persivalgę kramtydavo pankolio sėklas, kad pagerintų medžiagų virškinimą, o vargingesni jomis bandydavo alkį numalšinti. Tais laikais pankolio nuoviru ne tik akis, gerklę skalaudavo. Buvo tikima, kad tai geras priešnuodis gyvatei įkandus. Žindyvėms jis padaugindavo pieno, kariams suteikdavo drąsos. Senųjų žolininkų teigimu, pankolis gerina atmintį, ilgina gyvenimą, net žadina meilės jausmus. Ne veltui britai laiko vienu iš devynių šventų žolynų. Šių dienų medicina pripažįsta beveik visus pankolio nuopelnus, ypač virškinimui. Vaisių nuoviras palengvina atsikosėjimą, tinka nuo vidurių pūtimo.

Kulinarijoje. 
Malonus, stiprus pankolio kvapas primena anyžius bei krapus; skonis – salsvas, tvilkinantis. Prieskoniams vartojama šviežia ir džiovinta žolė bei subrendę vaisiai (sėklos). Švieži lapai patiekalus ne tik aromatizuoja, bet ir vitaminizuoja – juose yra daug vitamino C.
Kaip kulinarinis augalas, pankolis gerai nuima aštrų žuvies, ypač skumbrės ar menkės, kvapą. Juo gardinami aliejai, actai, marinatai, padažai, gėrimai. Rauginant ar marinuojant agurkus su pankolio lapais ar stiebais, jie būna kieti ir labai kvapūs. Paprastojo pankolio žolė vartojama įvairioms salotoms, mėsos, daržovių bei kiaušinių patiekalams, padažams, majonezams paskaninti, taip pat dedama į sriubas. Sėklos vartojamos konservų, likerių, konditerijos gaminių pramonėje. Plonos žalios šaknys primena pastarnokų skonį, valgomos virtos.
-Pankolio eterinis aliejus vartojamas maisto, konditerijos gaminiams, gėrimams, marinatams paskaninti, farmacijos pramonėje, kvepalų gamyboje, muilui, likeriams aromatizuoti.
-Jeigu auginsite pankolius, jūsų sode prisiveis vabzdžių geradarių: šie deda kiaušinėlius į parazitų lervas ir jas sunaikina.
Eilėraštis apie gėlelę, kurios, ko gero, dar niekas neapdainavo, nebent britai, kurie laiko ją šventa...
 
Jei nežinotum, kas čia toks,
Manytum – krapas čia kažkoks,
Tik daug puošnesnis, prašmatnus, 
Anyžiais kvepia ir krapu...
Šią žolelę prieskoninę 
Nykštukas Nosis gerai žino:
Jei jos įbersi į sriubytę,
Ar pagardinsi žuvytę,
Ar panardinsi į aliejų
Ir užmesi ant bulvytės– 
Skonio receptoriai šoks tango– 
Neveltui leisi laiką brangų!..
Šią žolę pankoliu vadina...
O kur ją rast – nykštukas žino!..
(Vida Vaišnienė)
 

Parengė: Renata Miklušytė 2004.05.03