Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Ožekšnis (Euonymus)

Genties autorius, Karlas Linėjus, pirmasis Ožekšnio gentį pavadino 'Evonymus', tačiau vėliau buvo suteikta kita gimininga pavadinimo transkripcija – 'Euonymus', kuri naudojama iki šiol. Manoma ankstesnis pavadinimas buvo suteiktas mitologinės 'Evonyme' dievybės vardu – motinos furijos (dėl nuodingų ožekšnio savybių).
Fùrijos, romėnų mitologijoje — trys keršto ir bausmės deivės, persekiojusios ir baudusios nusikaltėlius. Vergilijus mini tris furijas: Alekto (nepaliaujama), Megaera (šlykšti) ir Tisifonė (keršijanti žudikui). Furijos geriausiai žinomos dėl Oresto persekiojimo už savo motinos nužudymą (1 pav.). Literatūros šaltiniuose minima, jog Apolonas liepė Orestui nužudyti tėvo Agamemnono žudiką, o jo žudikas buvo jo motina. Atėnė įsikišo ir furijas  pavertė į eumenides („gerosios“), kurios visada elgėsi teigiamai.

1 pav. Orestas apsuptas furijų – 360 pr. m. e.

Graikų mitologijoje teigiama, kad erinijos (romėnų atitikmuo furijos) gimė iš Urano kraujo, kai Kronas jį kastravo. Kituose šaltiniuose minima, kad erinijos gimė iš Niktės.

 

2 pav. Furijų išvaizda

Furijų išvaizda vaizduojama siaubingai ir atstumiančiai. Jų galvas supo gyvatės, o akys pasruvusios krauju (2 pav.). Kartais jos vaizduojamos su šikšnosparnio ar paukščio sparnais, ar šuns kūnu. Tačiau dažniausiai jos vaizduojamos su juodomis žėrinčiomis akimis, sparnais ir dėvinčias juodas sukneles.
Europinis ožekšnis (Euonymus europaeus L.) – aukštas krūmas arba medis iki 5‒7 m aukščio, lengva apvalia laja ir plona, smulkios faktūros, pilka žieve. Ūgliai žali, su keturiomis kamščio briaunelėmis (jos ryškios jaunuose, vešliuose ūgliuose). Lapai 2‒11 cm ilgio, ovališki arba pailgai elipsiški, smulkiai pjūkliški, apatinėje pusėje pagysliais plaukuoti. Žiedai susitelkę dvistypiuose žiedynuose po 3‒15, keturianariai, 8‒12 mm skersmens, dviejų tipų: ilgapiesteliniai su trumpais kuokeliais ir neišaugusiomis dulkinėmis ir trumpapiesteliniai su normaliais kuokeliais ir neišaugusia piestele. Vainiklapiai gelsvai arba žalsvai balti. Dėžutės 10‒13 mm pločio, ketvirtadaliu mažesnio už plotį ilgio, su keturiais išsipūtusiais lizdais; prinokusios tampa ryškiai rožinės. Sėklos 5‒7 mm ilgio, šviesiai rudos, ištisai padengtos minkšto, oranžinio apysėklio (3 pav.).

 

3 pav. Euonymus europaeus L.

Žydi antroje gegužės mėnesio pusėje arba birželio mėnesio pradžioje. Vaisiai prinoksta rugpjūčio‒rugsėjo mėn. Plyšus dėžutėms, keletą savaičių sėklos laikosi pakibusios, kol jų paukščiai nesulesa arba jos savaime nenukrenta. Apie rugpjūčio mėnesio pabaigą lapai įgauną tamsiai raudoną spalvą ir maždaug po mėnesio nukrenta.
Europinis ožekšnis auga visoje Lietuvoje; gausesnis ir dažnesnis Vidurio žemumoje ir šiaurvakariniuose rajonuose. Lapuočių ir mišriuose miškuose sudaro traką. Paplitęs krūmynuose, upių šlaituose.
E. europaeus savaiminis Europoje. Šiaurinė paplitimo riba siekia Pietų Skandinaviją, Rygą, Kalugą, Saratovą, rytuose iki Žigulių kalnų; be to, auga Kryme, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje (4 pav.).

 

4 pav. Euonymus europaeus L. paplitimo žemėlapis

Šio krūmo mediena labai kieta, skali, naudojama skietams, batų vinims, namų ūkio padargams, piešimo angliams. Šaknų žievėje yra iki 20 % gutaperčios, sėklose – iki 45 % lėtai džiūstančio aliejaus. Sugrūstomis sėklomis kartais gydomi niežai. Auginamas miestų želdiniuose, parkuose; Biržų ir Pasvalio rajonuose pasitaiko darželiuose. Tinka gyvatvorėms.
Į europinį ožekšnį panašus karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus Scop.) – apie 2 m aukščio krūmas, retai išauga medeliu. Ūgliai šiurkštūs, aplipę tankiomis rudomis karpelėmis. Lapai 1,5‒9 cm ilgio, pailgai ovališki, smulkiai dantyti, ploni, pliki arba tik apatinėje pusėje pagysliais plaukuoti. Žiedai susitelkę į žiedynus po 3‒7, keturianariai, 6‒10 mm skersmens. Vainiklapiai žalsvai rudi. Dėžutės keturlizdės, ties pertvaromis giliai persmaugtos, 7‒10 mm pločio ir maždaug 2 mm mažesnio ilgio, prinokusios tampa šviesiai geltonos arba rausvos. Sėklos 3‒5 mm ilgio, pusiau apsuptos raudono minkšto apysėklio, su juodu, žvilgančiu, atviru šonu (5 pav.).

 

5 pav. Euonymus verrucosus Scop.

Žydi gegužės mėnesio pabaigoje‒birželio mėnesio pradžioje. Vaisiai prinoksta rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Dėžutėms plyšus, sėklos pakimba ant siūlelių. Dera negausiai. Auga lėtai, gyvena iki 50 metų. Pasitaiko sausesniuose ir mažiau derlinguose dirvožemiuose; pakenčia paunksmę.
Karpotasis ožekšnis auga didesnėje šalies dalyje, išskyrus vakarinius rajonus. Dažnas lapuočių miškų arba mišrių pušynų su eglėmis ir lapuočiais trake, paupių šlaitų krūmynuose.
Euonymus verrucosus savaiminis Europoje. Į šiaurę jo paplitimo ribos: Skandinavijos pusiasalio pietinė dalis‒Narva‒Pskovas‒Kalininas‒Jaroslavlis‒Kirovas‒Permė‒Ufa; be to, paplitęs Kryme ir Kaukaze (6 pav.).

 

6 pav. Euonymus verrucosus Scop. Europos paplitimo žemėlapis

Šio augalo šaknų žievėje yra iki 33 % gutaperčios, dėl to anksčiau buvo auginamas plantacijose. Sėklose yra iki 54 % lėtai džiūstančio aliejaus. Tinka natūralaus kraštovaizdžio želdiniams ir gyvatvorėms.


Nuotraukų šaltiniai: http://www.eirinika.gr/article/109394/greek-mythos-i-megaira-i-foveroteri-apo-tis-3-erinyes-ta-mallia-tis-anakata-me-fidia
http://www.patrisnews.com/nea-enimerosi/arthrografia/prosohi-oi-erinyes-yparhoyn-akoma
http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Euonymus+europaeus
http://www.discoverlife.org/mp/20m?kind=Euonymus+europaeus

http://www.meemelink.com/prints_pages/14005.Euonymus.htm
http://luirig.altervista.org/flora/taxa/index1.php?scientific-name=euonymus+verrucosus

Parengė V. Stakelienė
2015-12-21