Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Nuokana (Cicuta)

Nuodingoji nuokana (Cicuta virosa L.)
Lietuviški sinonimai: balažolė, čertaplakė, čertaropė, durnaropė, garlė, gerdakulis, gerdokliai, grabutis, mirštamasis, mirštamukai, morkelės, morkiukai, proto ropė, smertkvynis, vandens maudas, velnio ridikai.
Angliški sinonimai: Cowbane, Norther Water Hemlock, Beaver – poison, Children‘s - bane, Snakeweed, Musquash – poison.



Nuodingoji nuokana (Cicuta virosa L.) – priklauso skėtinių šeimai (Apiaceae). Užauga iki 50-150 cm aukščio. Šakniastiebis storas, vertikalus, tuščiaviduris, skersinėmis pertvaromis padalytas į atskiras kameras. Stiebas vagotas, tuščiaviduris. Žiedai balti – susitelkę į sudėtinį skėtį. Lapai triskart plunksniški, gležni ir ilgakočiai. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Dažniausiai galima pamatyti pelkėse, ežerų, tvenkinių, upių pakrantėse. Kaikur sudaro ištisus sąžalynus.
Visos nuokanos dalys yra nuodingos. Šakniastiebis nemaloniai kvepia. Perpjovus jį, išbėga gelsvas, dervinis skystis, kuris ore tamsėja ir yra saldus. Skystis ypač nuodingas. Jam patekus į organizmą, ištinka stiprūs priepuoliai, spazmai. Dažniausiai apsinuodijama nuokanų šaknis sumaišius su salierų šaknimis, nes išoriškai labai panašios. Raguotis, suėdęs apie 200 g, o avis  - 60-80 g šakniastiebių su šaknimis, nugaišta.

Parengė R. Šimėnaitė
Naudota literatūra: K. K. Vilkonis „Lietuvos žaliasis rūbas“; S. Obeliavičius „Kas po kojomis žaliuoja“; Ž. Lazdauskaitė „Žavasarį žydintys augalai“; R. Murkaitė, S. Karazija „Lietuvos miškų augalai“; J. Jaskonis „Aromatiniai augalai“; Botanikos institutas „Vaistiniai augalai“; Botanikos institutas „Nuodingieji augalai“