Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Miežiai (Hordeum)

Miežiai (Hordeum): ir maistas ir vaistas


Vienas iš VU botanikos sode auginamų augalų yra miežiai.
Nuo seno miežiai buvo plačiai vartojami maisto ruošime. Tam tikru momentu miežiai netgi buvo naudojami kaip piniginis vienetas. Antikiniais laikais miežių panaudojimas duonos kepime buvo dažnesnis nei kviečių, tačiau manoma dėl to, kad miežių grūdai turi mažai glitinančių medžiagų, ir dėl to, kad miežinė duona buvo sunki ir biri, tai kvietinė ir ruginė duonos užėmė pirmaujančias pozicijas duonos gamyboje.

Kol kas nėra tiksliai nustatyta laukinių miežių kilmės šalis: vieni mano, kad tai gali būti Artimieji Rytai, kiti spėja, kad tai galėjo būti Kinija, treti sako, kad miežiai kilę iš Etiopijos, kadangi miežių Hordeum spontaneum liekanos archeologų aptinkamos šiaurinėje Afrikoje, Turkijoje, Irane.

Spėjama, kad plačiai žemės ūkyje miežiai buvo pradėti auginti VI amž. prieš Kristų, o laukinių miežių liekanos augusios 8000 metų prieš kristų Tel Mureybate, Sirijoje. Indijoje ir jai artimose šalyse miežiai ir ryžiai buvo vadinami "nemirtingaisiais dangaus sūnumis".

Prieš pradedant juos kultivuoti pirminės miežių formos buvo šešiaeilės, kultivuojant dvieilės miežių formos išstūmė šešiaeiles. Dabartiniu metu mokslinių eksperimentų metu yra gautos ir daugiaeilės, ir ketureilės ir Intermedium (pusė varpos šešiaeilė, pusė dvieilė) formos.

Viskonsino universiteto mokslininkai nustatė, kad miežių endosperme yra specialios medžiagos, stabdančios cholesterolio gamybą ir kaupimąsi organizme. Prieš 1400 metų gyvenę sudaniečiai miežius, kviečius ir soras užkasdavo purve, ir tokiu būdu ant grūdų susidarydavo tam tikras kiekis natūralaus antibiotiko tetraciklino. Britai, užpiltų karštu vandeniu miežių antpilą naudojo sumažinti skrandžio skausmams, pykinimui slopinti, ir netgi buvo sakoma, kad miežių antpilas skaistina moterų veido odą.

Miežiai galėtų būti plačiai naudojami vegetarų mityboje ir rekomenduojama žmonėms propaguojantiems sveiką gyvenseną. 100g virtų miežių grūdų apytiksliai turi ( rekomenduojamos paros normos): 6% vitamino B6, 12% vario, 10% cinko, 15% fosforo. Miežiuose aptinkami visi vitaminai išskyrus vitaminą C ir B12. miežiuose gausu vitamino B3, kuris yra vienas iš B vitaminų šeimos ir yra būtinas medžiagų apykaitos, virškinimo sistemos puikiam funkcionavimui. Miežiuose yra gausu tirpiųjų naudingų skaidulų - beta gliukano ir pektino (100 g yra 14 g). Baltymų kiekis, esantis 100g sveikų grūdų, prilygsta vienos pieno stiklinės baltymų kiekiui (maždaug 7g), tačiau yra gerokai mažesnis nei baltymų kiekis esantis kviečiuose ar avižose (12,6g ir 15g atitinkamai), todėl miežiai yra tinkamas maistas žmonėms, kuriems rekomenduojama riboti suvartojamų baltymų kiekį. Nustatyta, kad virtuose miežiuose (vienoje stiklinėje) yra 44-59g, o avižose ir kviečiuose yra 69g ir 72,4g angliavandenių.

Dabartiniu metu pasitelkus fantaziją panaudoti daugybę miežių paruošimo būdų: plikyti, virti, išvirtus sumalti ir naudoti kaip prieskonį, miežių kruopas galima įmaišyti į mėsos muštinius, bus ir skanu ir labai sveika, tačiau tolimesni receptai priklausys nuo jūsų pačių. Mano nuomone, kad juos gali panaudoti beveik visuose maisto gaminiuose.

Dar vienas miežių panaudojimas - grūdų daiginimas mažuose indeliuose. Miežiai sudygsta maždaug per 1 savaitę, ir gali būti puikus sielos vaistas po žiemos baltumo pavargusioms akims.

Kai kas netgi rekomenduoja miežių želmenis naudoti pagardinant patiekalus, ar iš želmenų spausti sultis. Aš galiu pasakyti - išbandžiau, skanu nėra, bet sumaišius su natūraliomis sultimis nesijaučia kartaus skonio, o vitaminai lieka.

Mūsų VU Botanikos sode bendradarbiaujant su VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedra yra gauti miežių mutantai, pasižymintis dideliu baltymų kiekiu, stambiomis ir dekoratyviomis, spalvingomis, įvairiausio eiliškumo varpomis. Daugelis iš mūsų gautų ir auginamų mutantų gali būti puikus dietinis produktas, o mūsų lankytojams maistas ir vaistas jų akims.
 
 
 
 
 
 

A. Varnaitė 2005-05-16